Sveikata, grožis

Onkologiniai pacientai pandemijos metu – didesnė savigydos rizika ir išaugęs nerimas

Pandemijos laikotarpiu onkologinius pacientus, kaip ir daugelį sergančių kitomis lėtinėmis ligomis, dažniau kamuoja miego sutrikimai, aplanko depresyvios mintys. Tai susiję su bendra vyraujančia įtampa visuomenėje ir didesne baime minėtoms ligonių grupėms lengviau susirgti COVID-19 infekcija. Šiuos ir kitus onkologinių pacientų skundus kasdien girdi vaistininkai, kurie tampa vienu iš svarbiausių paramos šaltinių ligoniams.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Dominyka Petruškaitė pastebi, kad pandemijos laikotarpiu pacientai susiduria su sunkumais patekti pas šeimos gydytojus, kitus specialistus, jiems ilgiau tenka laukti paskirto vizito.

„Norėčiau priminti, kad, jei klientas pritrūko receptinių vaistinių preparatų, o gydytojas naujo recepto dar neišrašė, šie preparatai gali būti parduodami be recepto, jei yra įrodoma, jog receptiniai vaistai skirti lėtinei ligai gydyti, jie buvo vartoti per paskutinius 3 mėnesius arba pateikiamas senas kompensuojamųjų vaistų pasas. Taip pat kaip įrodymas tinka 1-os formos receptas arba seni paskyrimai, kuriuos galima patikrinti e. sveikatos sistemoje“, – atkreipia dėmesį ji.

Dažniausiai šie pacientai jau turi gydančio onkologo paskirtą vaistų sąrašą, o išduodami šiuos vaistus ir remdamiesi onkologo planu vaistininkai turi paaiškinti pacientams, kaip ir kuriuo paros metu juos vartoti, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas.

(Ne)nori dalintis nusiskundimais

D.Petruškaitė pasakoja, kad vaistinėje užtikrinamas konfidencialumas, tad netenka pastebėti, jog onkologiniai pacientai nenorėtų išsakyti sveikatos nusiskundimų, su kuriais pastaruoju metu susiduria.

„Sakyčiau, kad sergantieji onkologinėmis ligomis yra kur kas labiau orientuoti į gydymosi procesą, laukia bet kokių patarimų, galinčių pagerinti gydymo ar gyvenimo kokybę. Svarbiausia, kad bet koks patarimas būtų suderintas su gydančiu onkologu“, – sako ji.

Anot vaistininkės, šie pacientai yra jautresni nei kiti – didžioji dalis jų susijaudina, net susigraudina, o kiti visgi yra linkę tyliai kentėti viduje. Tai natūralu, mat kiekvienas skirtingai priima užklupusią ligą.

„Tokiais kritiniais gyvenimo momentais svarbiausia atrama onkologiniams pacientams turėtų būti šeimos nariai, kiti artimieji. Jie nuolat yra šalia paciento ir pagal pasikeitusią jo elgseną bei būseną geriausiai jaučia, ar ligoniui pakanka pokalbių, palaikymo, o kada jau reikėtų kreiptis dėl profesionalios medicinos psichologo pagalbos“, – pastebi D. Petruškaitė.

Psichologinė pagalba onkologiniuose skyriuose gydomiems pacientams suteikiama nuolat ir yra nemokama.

Dažniausiai kamuoja šalutiniai chemoterapijos reiškiniai

Dažniausiai onkologinius ligonius, pasak vaistininkės, kamuoja dėl neigiamo chemoterapijos poveikio sukelti virškinimo trakto negalavimai bei suplonėjusi, išsausėjusi oda bei gleivinės.

„Praktiškai visi chemoterapiniai preparatai sukelia nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui – dažnai gydymą lydi žaizdelės burnoje, deginimas stemplėje ir žarnyno skausmai. Tokiais atvejais galime patarti, kaip suderinti mitybą bei palengvinti šiuos negalavimus. Taip pat dėl chemoterapijos poveikio suplonėjus ir išsausėjus odai bei gleivinėms parinksime vaistines kūno priežiūros priemones“, – vardija ji.

D.Petruškaitė priduria, kad kaip ir visi vaistinės klientai, onkologiniai pacientai su vaistininku gali pasitarti vaistų vartojimo bei tarpusavio suderinamumo klausimais. Vaistai tarpusavyje turi begalę sąveikų – kai kurie gali sustiprinti vienas kito poveikį, tačiau kartais gali nutikti ir atvirkščiai, net tabletės suvartojimo laikas dažnai turi didelę reikšmę. Šie niuansai ypatingai svarbūs onkologiniams pacientams, mat jie dažnai vartoja ne vieną skirtingą preparatą ir laukiamas gydomasis vaistų poveikis turi būti kuo didesnis, o pašalinis poveikis – kiek įmanoma mažesnis.

„Todėl kviečiame visuomet pasakyti gydytojui ar vaistininkui apie kitus vartojamus preparatus, net ir maisto papildus, pavyzdžiui, papilduose dažnai esantys kalcis, magnis, geležis turi sąveikas su didele dalimi vaistų. Taip galėsime patikrinti vaistų suderinamumą, paaiškinti, kuriuo paros metu juos vartoti bei išvengti nepageidaujamų sąveikų“, – akcentuoja vaistininkė.

Šalia gydymo užsiima ir savigyda

Dažniausiai žmonės nedrįsta prisipažinti gydytojui apie vartojamus papildus ar nespėja to padaryti apžiūros metu. D. Petruškaitė pasakoja vaistinėje ne kartą susidūrusi su tuo, kad rimtus vaistus vartojantys pacientai be gydytojo leidimo geria jonažolės preparatus nuotaikai pagerinti, ciberžolės kapsules, manydami, jog tai paprasčiausios žolelės.

„Tai puikios ilgametes gydymo tradicijas turinčios vaistažolės, tačiau jos turi reikšmingą įtaką vaistų koncentracijai kraujyje. Onkologinio gydymo metu jų vartoti nerekomenduojama. Vaisto koncentracijai kraujyje įtakos turi ir greipfrutas – net viena jo sulčių stiklinė 24 val. keičia vaistų koncentraciją kraujyje. Todėl raginame konsultuotis su gydytoju ar vaistininku apie visus kitus vartojamus preparatus“, – perspėja ji.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, susirgusieji onkologine liga, dar net nepradėję tradicinio gydymo, bet pasitarę su pažįstamais ar radę informacijos internete apie neva stebuklingą išgijimo būdą, yra linkę griebtis kategoriškų gyvenimo būdo ir mitybos režimo pokyčių.

„Ypač populiarus mitas – nustoti vartoti angliavandenius. Išgirdus diagnozę, dažnas patiria šoką, pasijunta bejėgis ir gali pasiryžti bet kam. Bet šioje situacijoje negalima pasiduoti baimei ir pulti į kraštutinumus – labai svarbu ramiai su gydytoju aptarti savo ligą bei gydymo eigą. Onkologinis ligonis turi būti viena komanda su gydytoju, vaistininku – stengtis „netrukdyti“ vaistams veikti ir nevartoti nepatvirtintų preparatų neva per mėnesį sunaikinančių vėžį, nebadauti ir pan. Pakanka paprasčiausiai laikytis sveikos maisto piramidės gairių ir, kiek leidžia jėgos, kasdien judėti gryname ore“, – pataria D. Petruškaitė.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“