Nenuginčijama nauda sveikatai pasižyminčios raugintos daržovės užima garbingą vietą daugelio šalių virtuvėse. Visgi kai kurios tautos puoselėja ypatingą meilę ir prieraišumą fermentuotiems produktams. Jeigu jau atsivalgėte raugintų kopūstų, paįvairinkite fermentuotų produktų meniu namuose gamintais kimči.
Raugintose, fermentuotose daržovėse gausu probiotikų – gerųjų bakterijų, kurios gali sustiprinti organizmo mikrobiomą, pagerinti žarnyno veiklą, o per tai ir bendrą organizmo atsparumą virusams ar uždegimams.
„Raugintų produktų – ypač daržovių, paklausa kasmet ima augti prasidėjus rudeniui ir būna didžiausia žiemos mėnesiais. Žmonės ieško natūralių būdų stiprinti imunitetą, aprūpinti organizmą vitaminais ir daugelis puikiai žino apie raugintų daržovių naudą sveikatai. Tuo tarpu mes rūpinamės, kad asortimente būtų kuo įvairesnių produktų – be tradicinių raugintų kopūstų ir agurkų, parduotuvių lentynose žmonės gali rasti ir raugintų pomidorų, česnakų, raugintų daržovių sulčių“, – kalba Marius Tilmantas, „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius.
Rauginimas yra vienas seniausių būdų išsaugoti produktus maistingus, tad atlikta daugybė tyrimų, kaip toks tradicijose įsišaknijęs maistas veikia sveikatą. Fermentuoti produktai gali ne tik papildyti „gerųjų bakterijų“ gretas žmogaus organizme, bet ir yra svarbus maistinių medžiagų šaltinis, įskaitant baltymus, riebalų rūgštis, tirpiąsias skaidulas, mineralus, vitaminus ir kai kurias nepakeičiamas aminorūgštis.
Siekiant kuo didesnės naudos sveikatai, mitybos specialistai rekomenduoja termiškai neapdoroti raugintų daržovių ir valgyti jas dažnai, bet po nedaug – kaip savarankišką užkandį, arba po 1-2 šaukštus greta pietų ar vakarienės patiekalų.
„Pavyzdžiui, korėjiečiai fermentuotas daržoves kimči – dažniausiai tai su imbieru ir česnakais fermentuoti Pekino kopūstai, valgo kartu su kiekvienu patiekalu. Tai labai gilios tradicijos. Teigiama, kad pikantiško skonio kimči subalansuoja visų patiekalų skonius, be to – gerina virškinimą, subalansuoja cukraus kiekį organizme ir, tikima, lėtina senėjimo procesus“, – pasakoja Brigita Baratinskaitė, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė ir dalinasi nesudėtingu kimči receptu.
Reikės: 1 didesnio Pekino kopūsto, 1 baltojo ridiko, pusės puodelio stambios druskos, šaukšto trinto česnako (5-7 skiltelių), šaukšto trinto imbiero, 2 šaukštų žuvies padažo, 1-5 šaukštų čili pipirų dribsnių (kiekis priklauso nuo pageidaujamo aštrumo), 4 laiškinių svogūnų, vandens.
Gaminame: gerai nuplautą Pekino kopūstą išilgai supjaustykite ketvirčiais, išpjaukite kotą ir supjaustykite stambiomis, 3-5 cm juostomis. Kietesnes dalis pjaustykite smulkiau, minkštesnes – stambiau. Įtrinkite kopūsto gabalėlius druska ir užpilkite vandeniu, kad apsemtų daržoves, išmaišykite. Uždenkite kopūstus lėkšte ar lentele ir, paslėgę kokiu sunkesniu daiktu, palikite 6 valandoms. Kopūstus pamaišykite kas kelias valandas.
„Galima daryti ir kitaip. Druską ištirpinti vandenyje, kopūstus sudėti į maistinį plastiko maišelį, užpilti sūrymu ir užsukti. Kas porą valandų švelniai pakratyti maišelį, kad sūrymas vienodai pasiskirstytų“, – teigia B. Baratinskaitė.
Vėliau kopūstus nuplaukite po tekančiu vandeniu ir palikite nusivarvėti. Plonomis juostelėmis supjaustykite baltąjį ridiką, susmulkinkite laiškinius svogūnus ir sausame inde sumaišykite su trintu česnaku, imbieru, žuvies padažu, čili dribsniais. Į šį mišinį dėkite nusausintus kopūstus ir gerai viską išmaišykite rankomis, kad ingredientai tolygiai pasiskirstytų. Dėkite kopūstus į indą vis pagrūsdami, kad liktų kuo mažiau oro, o sūrymas apsemtų daržoves. Paslėkite ir 1-5 dienas (priklausomai nuo norimo rezultato) laikykite kambario temperatūroje, tamsioje vietoje. Vėliau uždenkite ir laikykite šaldytuve, kad fermentacijos procesas sulėtėtų.
„Kimči kvapas gana aitrus, tad rekomenduočiau juos laikyti sandariame inde, kurį dar galima įdėti į kitą uždaromą indą. Kimči galima valgyti kaip užkandį arba skaninti jais troškinius, sriubas. Pamėginę kimči pagaminti vieną kartą, žinosite, koks aštrumas jums patinka, taip pat galėsite eksperimentuoti pridėdami savo mylimų prieskonių, daržovių bei žalumynų“, – sako B. Baratinskaitė.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai”