OSTEOMIELITAS

Osteomielitas – tai bakterijų sukelta infekcinė kaulo liga.

Ligos priežastys

Dažniausi osteomielito sukėlėjai – bakterijos (auksinis stafilokokas, žaliamėlė pseudomona) , grybeliai.

Mikroorganizmai į kaulą patenka:
1. Iš kraujo – bakterijos iš organizme esančio infekcijos židinio (esant plaučių uždegimui, šlapimo takų infekcijai, kt.) patenka į kraują, su krauju atnešamos į kaulą ir sukelia hematogeninį osteomielitą;
2. Iš šalia esančio pūlingo židinio (pvz., sergant sinusitu, infekcija gali išplisti į kaukolės kaulus, sergant dantų pūliniais – į žandikaulius) ;
3. Atviro lūžio, traumos, operacijos metu bakterijos gali tiesiogiai patekti į kaulą.

Infekcijai patekus iš kraujo, vaikams dažniausiai pažeidžiami ilgieji kaulai (šlaunikaulis, blauzdikaulis) , o suaugusiems – stuburo slanksteliai (dažniausiai juosmeninės dalies, rečiausiai – kaklo) . Didesnį polinkį sirgti osteomielitu turi labai maži vaikai, labai seni žmonės, ypač turintys pragulų, taip pat žmonės, sergantys cukriniu diabetu, ateroskleroze, tie, kuriems atliekamos hemodializės (susidaro galimybė bakterijoms patekti į kraują) ar sąnarių protezavimo, kaulų sutvirtinimo plokštelėmis ar vinimis operacijos.

Simptomai

Ligos eiga

Hematogeninio osteomielito bei potrauminio osteomielito simptomai šiek tiek skiriasi.

Hematogeniniam osteomielitui būdingas nugaros skausmas, stiprėjantis judant, nepraeinantis nuo šilumos procedūrų, skausmą malšinančių vaistų (analgetikų) poveikio ar poilsio; skausmingas nugaros raumenų įsitempimas; stuburo judesių apribojimas, gali būti karščiavimas (temperatūra būna neaukšta) .

Vaikų hematogeniniam osteomielitui būdingataiga pakilusi temperatūra; vienos galūnės skausmas, tinimas, kūdikis tarsi saugo pažeistą galūnę, mažiau judina.

Potrauminio osteomielito požymiai: lokalizuotas skausmas; pažeistos vietos karštis, patinimas, paraudimas, fistulės (negyjančios žaizdelės, per kurias sunkiasi pūliai ir yrančio kaulo dalelės) .

Sergant hematogeniniu osteomielitu, ligos pradžioje kaulų infekcija būna nepastebima – vyrauja kiti simptomai (šlapimo takų infekcijos, plaučių uždegimo, kraujo užkrėtimo-sepsio, kitų infekcijų) . Kaulų pažeidimo požymiai atsiranda palengva, pradžia dažniausiai neryški, ilgainiui progresuojanti. Pradėjus gydymą tinkamais antibiotikais, jau po 2-3 dienų pastebimas pagerėjimas – nukrenta temperatūra, sumažėja skausmas, tinimas.
Susirgus potrauminiu osteomielitu, po lūžimo, operacijos ar kitos traumos skausmas ne mažėja, o darosi stipresnis, pažeista vieta patinsta, parausta, pasidaro karšta, gali atsiverti žaizdelės, iš kurių sunkiasi pūliai. Jei buvo atlikta kaulo ar sąnario operacija, siūlės blogai gyja, žaizda pūliuoja. Būklė pagerėja, paskyrus antibiotikų, bet dažniausiai prisireikia ir kitos operacijos.

Komplikacijos

Infekcija iš kaulo gali plisti į gretimus organus, sukeldama artritą (pūlingą sąnario uždegimą) , pūlingą pleuritą, perikarditą, peritonitą (pūlių susikaupimas aplink plaučius, širdį ar pilvo ertmėje) , įvairių sričių pūlinius, meningitą, kraujo užkrėtimą (sepsį) . Ypač pavojingas stuburo osteomielitas – negydomas jis gali pažeisti nugaros smegenis, ir net baigtis mirtimi. Laiku tinkamai negydytas osteomielitas tampa lėtiniu, trunka mėnesiais ir metais, dažnai suardo kaulą, susidaro negyjančios fistulės, per kurias pūliai ir kaulo nuolaužos teka į išorę. Lėtinio osteomielito gydymas labai ilgas, visais atvejais reikalinga operuoti. Nuolat rusenančio uždegimo vietoje yra didesnė tikimybė atsirasti piktybinėms ląstelėms. Be to, uždegimas žaloja visą organizmą, vidaus organus, gali išsivystyti inkstų ir kitų organų amiloidozė.

Tyrimai

1. Kraujo tyrimas parodo galimus būti uždegimo požymius (pvz., padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį) ;
2. Rentgeno nuotraukose osteomielitui būdingų pokyčių pirmomis ligos dienomis nepastebima, jie atsiranda tik po kelių savaičių, anksčiausiai po 10 dienų;
3. Diagnozei tikslinti atliekama kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas, kaulų skenavimas, bakterijoms išauginti atliekamas kraujo pasėlis; arčiausiai pažeidimo vietos esantys sąnarys punktuojamas ir gautos medžiagos tiriamos pro mikroskopą.

Gydymas

1. Antibiotikų kursas – dažniausiai pradedama gydyti leidžiamais į veną antibiotikais, kartais net dviem iš karto. Sulaukus kraujo, sąnarių skysčio pasėlių atsakymų, antibiotikai gali būti keičiami (pasirenkami vaistai, kuriems jautrios išaugusios pasėliuose bakterijos) . Gydymas antibiotikais skiriamas 6-8 savaites, po 4-6 savaičių gydymo pereinama prie geriamų antibiotikų;
2. Operacija. Dažniausiai vien antibiotikų neužtenka, kad būtų įveikti mikrobai, ir kaulas išsivalytų, ypač jei liga lėtinė. Operacinio gydymo principas – pašalinti pakenktą kaulo dalį, o likusią ertmę užpildyti sveiku kaulu. Retais atvejais, kai žmogus serga gretutinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, ateroskleroze) , kurios apsunkina ligos eigą ir sveikimą, gali tekti amputuoti pažeistą galūnę.
3. Pažeistos galūnės imobilizacija gipsu ar kitu įtvaru. Jei pažeistas stuburas, gali būti taikomas stuburo tempimas;
4. Periodiškai atveriami ir išvalomi susidarę pūliniai.

Patarimai

Profilaktika

Tinkamai gydyti bet kokias infekcines ligas.