PERITONITAS

Peritonitas – tai ūminis visos pilvaplėvės (pilvo ertmę iš vidaus dengiančio lapelio) ar tik jos dalies uždegimas, dėl kurio pilvo ertmėje atsiranda skaidraus, o ligai progresuojant – pūlingo uždegiminio skysčio.

Ligos priežastys

Tai labai sunki, gyvybei pavojinga liga. Dažniausiai peritonitą sukelia į pilvo ertmę patekusios bakterijos (dažni sukėlėjai – Esherichia coli, klebsielės, klostridijos, stafilokokai, streptokokai) . Uždegimo priežastis gali būti ir keli sukėlėjai. Į pilvaplėvės ertmę bakterijų patenka dėl pilvo organų ligų, per traumuotą pilvo sieną, per diafragmą, gali būti atneštos su krauju ar limfa iš kitų uždegiminių židinių, esant sepsiui. Tačiau ne visuomet į pilvo ertmę patekusios bakterijos sukelia uždegimą – tai priklauso nuo jų kiekio (jei nedaug – organizmas pats jas apriboja ir nukenksmina) , virulentiškumo (sugebėjimo sukelti uždegimą) , paties organizmo atsparumo. Retesniais atvejais peritonitą sukelia ne bakterijos, o dirginančios medžiagos – į pilvaplėvės ertmę išsiliejusi tulžis, kraujas, kasos sekretas, skrandžio rūgštis, toksinai.
Dažnai iš pradžių uždegimas apima tik pilvaplėvės dalį, esančią aplink pažeistą organą (lokalus peritonitas) , tačiau procesui progresuojant išplinta ir į kitas pilvaplėvės sritis (difuzinis peritonitas) .

Dažniausiai pilvaplėvės uždegimą sukelia įvairios uždegiminės pilvo organų ligos (apendicitas, tulžies pūslės, kasos uždegimas, pilvo ertmės pūliniai, inkstų uždegimas ir kt.) , pilvo organų prakiurimas dėl opų, akmenų, vėžio, svetimkūnių, ginekologinės ligos (pvz.: negimdinis nėštumas, kiaušidės cistos apsisukimas, cistos plyšimas) , žarnyno nepraeinamumas, žarnų kraujotakos sutrikimas.

Simptomai

Ligos eiga

Pilvaplėvės uždegimui būdingas labai stiprus pilvo skausmas, kuris iš pradžių lokalizuojasi vienoje vietoje, o po to išplinta po visą pilvą. Dėl stiprėjančio skausmo stengiamasi nejudėti, gulima susirietus, skaudama sritis būna įtempta („kaip lenta“) . Atsiranda karščiavimas, kuris gali būti su šaltkrėčiu, pykinimas, rečiau – vėmimas, organizmo intoksikacijos požymiai: dažnas pulsas ir kvėpavimas, žemas kraujospūdis, prislopinta sąmonė, dėl atsiradusių komplikacijų blogėja būklė. Kartu būna pilvaplėvės uždegimą sukėlusios ligos simptomų.

Pilvaplėvės uždegimas – tai kitų ligų komplikacija, labai sunkinanti pagrindinės ligos gydymą ir ligonio būklę. Iš anksto prognozuoti, kiek laiko užtruks gydymas, sunku – tai priklauso nuo pilvaplėvės uždegimą sukėlusios ligos sunkumo, organizmo sugebėjimo priešintis infekcijai, bakterijų piktybiškumo ir kitų veiksnių. Lokalaus peritonito eiga gerybiškesnė, gydymas lengvesnis nei difuzinio uždegimo.

Komplikacijos

Dėl pilvaplėvės uždegimo atsiranda gyvybei pavojingų komplikacijų – sepsis (būklė, kai ligos sukėlėjas patenka į kraują, su krauju išnešiojamas į kitus organus, kuriuos pažeidžia) , daugybinis kitų organų – kraujotakos, plaučių, inkstų – nepakankamumas, paralyžinis žarnų nepraeinamumas, pilvo ertmės pūliniai.

Tyrimai

Čiuopdamas pilvą gydytojas randa pilvaplėvės dirginimo simptomų (skausmas, kuris ypač sustiprėja paspaudus pilvą ir staigiai jį atleidus, raumenų įtempimas) . Kraujo tyrime nustatoma uždegiminių pokyčių – padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, leukocitų skaičius, atsiranda jaunų leukocitų formų. Retesniais atvejais, kai uždegimas labai stiprus ir organizmas nesugeba su juo kovoti, leukocitų skaičius gali būti sumažėjęs. Kad būtų nustatytas ligos sukėlėjas, atliekamas kraujo ir skysčio iš pilvaplėvės ertmės pasėlis. Atliekant echoskopiją galima nustatyti skystį pilvo ertmėje, pilvo organų uždegimą, pūlinius, akmenligę. Kadangi pilvaplėvės uždegimą sukelia labai skirtingos priežastys, šioms ligoms ir jų komplikacijoms išaiškinti gali būti atliekami įvairūs kiti laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai.

Gydymas

Atsiradus pilvaplėvės uždegimo požymiams būtinas gydymas ligoninėje! Operacijos metu šalinama peritonitą sukėlusi priežastis – uždegiminis židinys, prakiurusi opa, plyšusi cista ir pan. Po operacijos pilvo ertmėje gali būti palikti drenai, pro kuriuos dar kurį laiką pilvaplėvės ertmė praplaunama, pašalinami pūliai. Visuomet skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų (dažnai cefalosporinų, aminoglikozidų, karbapenemų, chinolonų grupės ar kiti) , neretai – jų derinių. Skiriama lašinių skysčių infuzijų, nuskausminamųjų vaistų (tramadolis, analginas) , gydomos atsiradusios komplikacijos (kraujotakos, kvėpavimo, inkstų nepakankamumas) .

Patarimai

Atsiradus stipriam pilvo skausmui ir blogėjant savijautai, reiktų kuo skubiau kreiptis į gydytoją, neužleisti ligos. Daug geriau, jei operacija atliekama, kol yra lokalus, neišplitęs pilvaplėvės uždegimas ir neišsivysčiusios kitos komplikacijos.

Profilaktika

Laiku gydyti pagrindinę ligą, kol ji nesikomplikavo pilvaplėvės uždegimu.