(Gyd. Ramunė Platūkytė) Jūs buvote nėščia, svajojote apie savo labai laukiamą kūdikį, rūpinotės jo kraiteliu… Ir vieną dieną įvyko tas nelemtas persileidimas. „Kodėl man, kodėl mums?” – tada klausėte savęs ir gydytojų. O iš tiesų vienareikšmiškai atsakyti būna sunku. Šia tema kalbėjomės su Antakalnio poliklinikos Moterų konsultacijos vedėja gydytoja akušere-ginekologe Regina Mekiene.
Gydytojai persileidimu, arba savaiminiu abortu, vadina nėštumo nutrūkimą iki 22 nėštumo savaitės, kai vaisius užgimsta negyvybingas, mažesnis kaip 25 centimetrai ir sveria mažiau kaip 500 gramų. Kaip bebūtų skaudu, persileidimas yra viena dažniausių nėštumo komplikacijų. Pavyzdžiui, 2000 metais vien Antakalnio poliklinikos Moterų konsultacijoje dėl gręsiančio persileidimo gydėsi 53, o savaiminis nėštumo nutrūkimas įvyko 24 nėščiosioms.
Persileidimo priežastys yra įvairios
Yra žinoma pakankamai daug priežasčių, galinčių sukelti persileidimą. Ne visada jos yra nustatomos, o ir lemiančiomis dažnai tampa ne viena iš jų.
Jau seniai yra pastebėta, kad didelės įtakos nėštumo eigai turi nėščiosios psichologinė būklė, socialinė padėtis. Kai yra nepalankus emocinis fonas, kai moteris jaučia baimę, nerimą, įtampą, sutrinka hormonų pusiausvyra, nulemianti nesėkmingą nėštumo baigtį.
Normaliam nėštumo vystymuisi labai svarbus progesteronas, užtikrinantis gimdos augimą ir aprūpinimą krauju. Nuo 6-osios nėštumo savaitės jo gamyba pradeda mažėti ir nutrūksta penktąjį nėštumo mėnesį. Kartais progesterono trūkumas sukelia savaiminį nėštumo nutrūkimą.
Neretai nėščioji persileidžia dėl gimdos kaklelio nepakankamumo. Jis gali būti tiesiog įgimtas arba atsirasti po nėštumo nutraukimo bei gimdos kaklelio plyšimo ankstesnio gimdymo metu.
Didelis pavojus nėštumui iškyla, jei nėščioji suserga ūmia infekcine liga, pvz.: gripu, tymais, raudonuke, pūsleline (Herpes infekcija) ir kt. Pusė savaiminių persileidimų įvyksta dėl infekcijų. Aukšta kūno temperatūra aktyvina sąrėmius, o prasidėję gimdos susitraukimai išstumia gemalą. Dėl lytiniuose bei šlapimo takuose esančios lėtinės infekcijos (pvz.: bakterinės vaginozės, chlamidijozės ir kt.) , moteris dažnai negali pastoti, o pastojusi – išnešioti kūdikio. Infekcijų sukėlėjai ir jų toksinai sutrikdo kiaušinėlio implantaciją, pažeidžia vaisių, jo dangalus, apsunkina tolesnę nėštumo eigą. Tai ypač pavojinga trim pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Pavyzdžiui, susirgus gripu iki 12-osios nėštumo savaitės, gydytojai dažnai pataria nėštumą nutraukti dėl galimų apsigimimų.
Persileidimą gali skatinti vaisiaus ir motinos kraujo grupių (ABO) ar rezus faktoriaus neatitikimas.
Pusė savaiminių persileidimų įvyksta dėl sutrikusios apvaisinto kiaušinėlio raidos ir netinkamo jo įsitvirtinimo gimdoje.
Ne mažiau svarbi ir vyro sveikata. Persirgtos infekcinės ligos (pvz., parotitas) , apsinuodijimas švinu, gyvsidabriu ar benzinu sutrikdo spermatozoidų gamybą.. Patologiniai spermos pokyčiai – pakankamai dažna persileidimų priežastis.
Jei Jus vargina skausmas pilvo apačioje arba pradėjote kraujuoti – nedelskite
Prasidėjus persileidimui, gemalas atsiskiria nuo gimdos sienų ir susitraukiant jos raumenims, išstumiamas iš gimdos.
Nėščiąją gali varginti tempiančio ar sąrėminio pobūdžio skausmas pilvo apačioje, strėnose. Kartais nėščioji pilve jaučia lyg svetimkūnį. Gali palaipsniui atsirasti negausių kraujingų išskyrų. Jei staiga pradeda gausiai kraujuoti ir atsidaro gimdos kaklelis, tokį nėštumą sulaikyti labai sunku. Antroje nėštumo pusėje prasidėjus skausmui ir nutekėjus gemaliniams vandenims, nėštumo išgelbėti nepavyksta (šiuo atveju kraujavimo gali ir nebūti) .
Ką persileidimo atveju daro gydytojai?
Jei nėštumo trukmė tik kelios savaitės (paprastai iki 6 savaičių) , ypač jei kraujuojama, prasidėjusio persileidimo nėra prasmės sulaikyti. Šiuo metu dažniausiai jis įvyksta dėl stambių vaisiaus apsigimimų. Tai natūrali organizmo atmetimo reakcija. Kai nėščiąją vargina nestiprus skausmas ir ji nekraujuoja, nėštumą stengiamasi išsaugoti. Tuomet moteris turi laikytis gulimo režimo, vartoti tam tikrus vaistus. Kartais jai gali tekti gultis į ligoninę.
Praėjus tam tikram laikui, moteris vėl gali pastoti.
Jei jaunai moteriai dėl neaiškios priežasties įvyko persileidimas, ji yra priskiriama rizikos grupei. Pastebėta, kad persileidimu dažniau baigiasi pirmasis nėštumas, o kiti būna normalūs. Savaiminis nėštumo nutrūkimas – tai psichologinė ir fizinė trauma moteriai. Reikia atgauti jėgas. Gydytojai pataria vėl pastoti praėjus mažiausiai 4 mėnesiams, pageidautina ir vėliau. Per tą laiką pakankamai atsistato gimdos gleivinė.
Moteris turi stengtis išsaugoti nėštumą
Gydytoja Regina Mekienė pataria: „Nepamirškite, kad esate nėščia. Venkite stresų, nedirbkite sunkaus fizinio darbo, nekelkite daugiau kaip 5 kg svorio, neikite į pirtį, maudykitės tik po dušu, o ne vonioje, nejodinėkite, neslidinėkite, nepavarkite, taip pat nelankykite užkrečiamomis ligomis sergančių ligonių.” Nuo pat nėštumo pradžios moteris turi tinkamai maitintis, papildomai vartoti vitaminus, geležies ir kalcio preparatus.
Tačiau nėštumas – ne liga. Gydytoja R.Mekienė juokauja: „Švedų gydytojai nėščiosioms nerekomenduoja tik nardyti ir šaudyti, kad nardant vaikas neuždustų, o šaudant – neapkurstų.”