Inkstų ir šlapimo sistemos organų ligos,  Ligos

PIELONEFRITAS

Pielonefritas – tai inksto taurelių, geldelių ir intersticinio audinio uždegimas. Gali būti pakenktas vienas inkstas ar abu. Pielonefritas gali būti ūmus ir lėtinis. Tai dažniausia visų amžiaus grupių inkstų liga.
Ligos priežastys
Pielonefritą dažniausiai sukelia bakterijos, retai virusai ir grybeliai. Dažniausi pielonefritą sukelia tokios bakterijos kaip: Escherichia coli, Staphylokoccus saprophyticus, Enteroccocus, Proteus mirabilis, Klebsiella pneumoniae. Ne kiekvienas mikroorganizmas, patekęs į šlapimo pūslę, sukels uždegimą. Labai svarbios yra pačių mikrobų savybės, sugebėjimas prilipti prie šlapimo takų gleivinės ir pažeisti ją. Dažniausiai mikroorganizmai patenka į inkstus iš apatinių šlapimo takų, retai iš kraujo, sergant sepsiu, pūlinga angina, pūlingomis odos ligomis.
Ne mažiau svarbios yra ir paties žmogaus savybės. Pielonefritu, kaip ir cistitu, dažniau serga moterys nei vyrai, išskyrus pirmuosius gyvenimo metus, kai dažniau serga berniukai dėl įgimtų šlapimo takų nenormalumų (anomalijų) , dėl ypatingos moters šlapimo takų sandaros (trumpa šlaplė, šlaplės anga netoli nuo išangės) .

Be anatominių vyro ir moters ypatumų, labai svarbūs šlapimo takų infekcijos išsivystymą ir pasikartojimą nulemiantys faktoriai yra šie:

  • šlapimo pūslės išsituštinimo sutrikimai (prostatos padidėjimas, po stuburo traumų) ;
  • inkstų akmenligė;
  • įgimtas šlapimo refliuksas į viršutinius šlapimo takus (iš šlapimo pūslės šlapimas patenka į inkstus) ;
  • nėštumas;
  • cukrinis diabetas;
  • nusilpus imuninei sistemai ar naudojant ją slopinančius medikamentus.
  • Simptomai
  • Nuolatinis noras šlapintis, net esant tuščiai šlapimo pūslei
  • Apsunkintas šlapinimasis
  • Dažnas šlapinimasis po truputį
  • Nevalingas šlapinimasis
  • Pilvo skausmas
  • Juosmens skausmas
  • Pykinimas
  • Vėmimas
  • Karščiavimas
  • Dvokiantis, drumstas, kraujingas šlapimas
  • Ligos eiga
    Liga dažniausiai prasideda staiga. Pradžioje ligonis skundžiasi dažnu, skausmingu šlapinimusi, kiek vėliau atsiranda šalčio krėtimas, pakyla temperatūra, pradeda skaudėti vieną ar abi juosmens puses, gali pykinti. Pradėjus gydymą, ligonio būklė per kelias dienas labai pagerėja, nukrinta temperatūra, išnyksta skausmai, išnyksta pokyčiai šlapime, kraujo tyrime. Tokia ligos eiga būdinga esant normaliems šlapimo takams. Tačiau esant šlapimo sistemos pokyčiams (inkstų akmenligei, šlapimo refliuksui, prostatos padidėjimui) pielonefritai linkę kartotis, gali vystytis lėtinis pielonefritas (inkstas randėja, traukiasi) ir lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Lėtinio pielonefrito pasireiškimas gali būti ne toks audringas (ne tokia aukšta temperatūra, juosmens maudimas) ar gali nebūti jokių simptomų.
    Komplikacijos
  • Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos. Moterims retai nustatomi anatominiai ar funkciniai faktoriai, nulemiantys infekcijos pasikartojimą. Vyrams tai dažniausiai lėtinis bakterinis prostatitas.
  • Urosepsis. Tai ūmi gyvybei pavojinga pielonefrito komplikacija. Sepsis dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems diabetu, esant imunodeficitui.
  • Inksto pūlinys. Šia komplikaciją galima įtarti, jei 3-5 dienas gydyto ligonio būklė negerėja.
  • Inkstų funkcijos nepakankamumas. Esant sunkiam ūmiam pielonefritui, gali pablogėti inkstų funkcija, net išsivystyti ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas. Tada padidėja arterinis kraujo spaudimas, atsiranda patinimai, sumažėja šlapimo. Eilę metų kartojantis pielonefritui išsivysto lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, ligoniui gali būti reikalingas net gydymas dializėmis.
  • Tyrimai
    Įtarti pielonefritą galima išklausius ligonio skundų, apžiūrėjus ligonį. Diagnozę padeda nustatyti šlapimo tyrimas, kuriame randamas padidėjęs leukocitų skaičius, gali būti eritrocitų, nedaug baltymo. Tiriant šlapimą mikroskopu gali būti matomos ir bakterijos.
    Kraujyje padaugėja leukocitų, padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, būna teigiami kiti uždegimą rodantys kraujo rodikliai.
    Paprastai, įtarus pielonefritą, atliekamas šlapimo pasėlis – šlapimas sėjamas į tam tikras terpes, kuriose tikimasi išauginti ir nustatyti infekcijos sukėlėją, jo jautrumą antibiotikams. Šlapimo pasėlis turi būti paimtas prieš pradedant gydymą antibiotikais.
    Kartojantis šlapimo takų infekcijoms atliekami papildomi tyrimai (inkstų ir šlapimo pūslės sonoskopija, urogramos) , padedantys išaiškinti šlapimo takų nenormalumus (įgimti defektai, akmenligė) . Esant lėtiniam inkstų funkcijos nepakankamumui (žr. lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas) , daromi papildomi kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti inkstų funkciją (kreatininas, šlapalas, kalcis, fosforas kraujyje) .

    Gydymas
    Gydymą turi skirti gydytojas.Nesigydykite patys.
    Svarbiausias gydymas – antibiotikai. Dažniausiai skiriami penicilino, girazės inhibitorių, cefalosporinų grupės antibiotikai. Gydytojas parenka tinkamą antibiotiką, atsižvelgdamas į ligonio būklę lydinčias ligas. Vaistai gali būti geriami ar leidžiami į veną. Ligonio būklei negerėjant, vienas antibiotikas gali būti pakeistas kitu, taip pat gali būti naudojami ir kelių medikamentų deriniai.
    Svarbu baigti visą gydymo kursą, kad būtų išvengta ligos pasikartojimo ar perėjimo į lėtinę formą.
    Ligoniams sergantiems pielonefritu rekomenduojama gerti daugiau skysčių, esant pykinimui, vėmimui jie gali būti lašinami į veną.
    Esant grėsmingoms komplikacijoms, tokioms kaip inksto pūlinys, gali būti reikalingas ir operacinis gydymas, net pašalinant inkstą.
    Patarimai
    Ypatinga dieta nereikalinga. Rekomenduojamas visavertis maistas, reikėtų vengti aštrių patiekalų.
    Reikia gerti daug skysčių, rekomenduojama išgerti apie 2,5- 3 l per dieną. Labai tinka šlapimo takus dezinfekuojančios arbatos, spanguolės. Taip pat galima taikyti šilumines procedūras inkstų srityje.

    Profilaktika
    Vengti peršalimų. Šiltai rengtis šaltuoju metų laiku, avėti tinkamą avalynę.
    Kartojantis pielonefritams svarbu pašalinti (jei yra galimybė) ligos pasikartojimą lemiančius faktorius. Galimas ilgalaikis profilaktinis gydymas.