Medicina, farmacija

Pirmą kartą Lietuvoje mažasis pacientas gelbėtas taikant viso kūno apšvitą

Pirmą kartą Lietuvoje viso kūno apšvita taikyta kraujo vėžiu sergančiam vaikui. Mažojo paciento gyvybei gelbėti susitelkė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto specialistai. Mokslo įrodyta, kad leukemija sergantiems vaikams prieš kaulų čiulpų transplantaciją imuninės sistemos ir navikinių ląstelių sunaikinimui didesnę klinikinę naudą suteikia viso kūno apšvita, o ne chemoterapija.

 „Prieš atliekant kraujodaros kamieninių ląstelių (kaulų čiulpų) transplantaciją, reikia sunaikinti paciento kraujodarą ir imuninę sistemą, kad transplantuoti kaulų čiulpai galėtų atnaujinti kraujodarą su sveikomis ląstelėmis. Tą galima padaryti 2 būdais: naudojant chemoterapiją arba viso kūno apšvitą, kai spindulinės terapijos metu kraujodara ir imunitetas sunaikinamas apšvitinant visą paciento kūną. Aptardami gydymo būdą su pacientu, gydytojai visada išaiškina gydymo metodiką ir efektyvumą, galimus šalutinius reiškinius, vėlyvąsias komplikacijas – galimą pykinimą, burnos sausumą, vėlyvus endokrininės sistemos pažeidimus, kataraktos vystymąsi,“ – pasakoja Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė vaikų onkohematologė doc. dr. Jelena Rascon.

 Prieš kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją taikoma apšvita Europoje nėra nauja procedūra, tačiau iki šiol mūsų šalyje vaikui, sergančiam leukemija, ji dar niekada nebuvo taikoma.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Išorinės spindulinės terapijos skyriaus gydytojos onkologės radioterapeutės Daivos Sendiulienės, spindulinė terapija taikoma ne tik suaugusiems NVI pacientams, bet ir vaikams. „Kasmet mūsų ligoninėje spindulinės terapijos procedūros yra skiriamos  maždaug dešimčiai įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančių mažųjų pacientų, kurie gydosi Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre. Nors pačios spindulinio gydymo procedūros pojūčių nesukelia ir trunka neilgai, tačiau reikia labai ramiai pagulėti, todėl mažiems vaikams procedūras galime taikyti ir su bendrine nejautra. Dažniausiai spindulinė terapija taikoma vaikams, sergantiems piktybiniais solidiniais navikais, pavyzdžiui, centrinės nervų sistemos navikais, sarkomomis, nefroblastomomis, neuroblastomomis. Kokiais atvejais skirti spindulinę terapiją, kokias dozes realizuoti, gydytojai onkologai radioterapeutai parenka remdamiesi klinikinių tyrimų, atliekamų visame pasaulyje, rezultatais ir jų pagrindu pateiktomis gydymo rekomendacijomis, įvertindami galimą gydymo toksiškumą ir naudą.“

 Europoje ilgus metus vyko tyrimas siekiant išsiaiškinti, kuris gydymas efektyvesnis – viso kūno apšvita ar chemoterapija. Buvo tikimasi, kad būtent chemoterapija ir bus efektyvesnė. 2021 metais paskelbti tyrimo duomenys parodė kitaip – taikant apšvitą nustatyta žymiai mažesnė ligos atsinaujinimo tikimybė po transplantacijos, mažiau komplikacijų. Nuo tada pradėta ruoštis tokiam gydymui ir Lietuvoje. Šiuo metu kaip tik susiklostė palankios aplinkybės tokį gydymą pritaikyti pacientui, kuriam kraujo vėžys atsinaujino jau ne vieną kartą.

 Kiti būdai įveikti leukemiją nepadėjo

 Apie pirmąjį pacientą, kuriam buvo taikoma viso kūno apšvita, doc. dr. Jelena Rascon sako, kad jam kiti gydymo būdai nepadėjo įveikti leukemijos, atsitraukusi liga vėl sugrįždavo. Negelbėjo ir mūsų šalyje netaikoma ląstelinė imunoterapija, kuriai atlikti pacientas vyko į Oslo (Norvegija) ligoninę. Apie pusę milijono eurų kainuojančiai procedūrai atlikti pacientas kelis kartus turėjo lankytis šioje šalyje: pirmo apsilankymo metu iš paciento kraujo buvo paimti T limfocitai, kurie buvo genetiškai modifikuoti – taikyta genų inžinerija – įterptas specialus receptorius, kuris atpažįsta navikines ląsteles. Antro vizito metu sulašinti modifikuoti limfocitai (mediciniškai ši procedūra vadinama CAR-T ląstelių terapija). Ląstelių buvo pagaminta daugiau, todėl ligai atsinaujinus, jos dar kartą buvo sulašintos pacientui. Deja, šis gydymas nenugalėjo ligos.

Dviejų įstaigų medikų parengtą gydymo planą keitė ir pandemija – ruošiant pacientą transplantacijai, jo šeima susirgo COVID-19 liga, todėl planus reikėjo keisti. Buvo baiminamasi, kad liga per šį laikotarpį gali atsinaujinti ir procedūrų – apšvitos bei transplantacijos – gali nepavykti atlikti. Gydytoja vaikų onkohematologė doc. dr. J. Rascon sako, kad po koronavirusinės infekcijos leukemija neatsinaujino ir kovo 8 dieną prasidėjo švitinimo procedūra, kovo 14 dieną įvyko transplantacija. Abu kartus, kai buvo transplantuojamos kraujodaros kamieninės ląstelės, donoras buvo paciento brolis.

 Kaip atliekama viso kūno apšvita?

 Viso kūno apšvitos procedūras galima atlikti tik modernia įranga ir metodika, kuri įdiegta NVI. „Viso kūno apšvita atlikta taikant pažangią tūrinę arkų terapiją linijiniais greitintuvais, –  sako gydytoja onkologė radioterapeutė D.Sendiulienė. – Procedūros metu yra siekiama vienoda doze tolygiai apšvitinti visas kūno ląsteles, t. y. visą kūną, tačiau kai kuriems organams tenkančią dozę reikia  sumažinti. Tai yra plaučiai, kartais akies lęšiukai, inkstai.“ Procedūros metu pacientas yra paguldomas ant linijinio greitintuvo stalo ir švitinimas vyksta linijiniam greitintuvui sukantis apie pacientą. Tokiu būdu procedūros gali būti atliekamos ir taikant bendrinę nejautrą – tai itin aktualu kalbant apie mažus vaikus.

Kuriant minimą metodiką itin svarbus medicinos fizikų vaidmuo, kurie panaudodami sudėtingus dozės skaičiavimo algoritmus sukuria dozimetrinį švitinimo planą – izocentrų skaičiaus bei jų išsidėstymo, linijinio greitintuvo švitinimo arkų skaičiaus bei jų padėčių ir švitinimo laukų kombinaciją. „Realizuojant tokią metodiką, galima preciziškai tiksliai saugoti kritinius organus, skirtingoms kūno vietoms užtikrinti tą pačią dozę. Tai yra sudėtingas, didžiulio įdirbio ir patirties reikalaujantis atsakingas darbas. Svarbu ir tai, jog norint tinkamai apšvitinti kūną, būtina itin tiksliai pacientą paguldyti ir išlaikyti nekintančią kūno padėtį visos procedūros metu, todėl svarbus visos didelės komandos – radioterapeutų, medicinos fizikų, radiologijos technologų, įrangos inžinierių – darbas“, – aiškina NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas dr. Jonas Venius.

Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė vaikų onkohematologė doc. dr. J. Rascon: „Džiaugiamės, kad Nacionalinis vėžio institutas palaikė mūsų iniciatyvą ir bendras mažojo paciento gydymo planas buvo įgyvendintas. Esame dėkingi Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai dėl itin greitų sprendimų, kad pacientas galėtų vykti gydytis į užsienio šalį. Džiaugiamės, kad viską pavyko sklandžiai įgyvendinti“.

Pranešimą paskelbė: Juventa Sartatavičienė, Nacionalinis vėžio institutas