Plaučių arterijos tromboembolija – ne atskira liga, o tik kitų ligų komplikacija. Dažniausiai pasitaiko plaučių arterijų tromboembolija. Tromboembolija – terminas, rodantis, kad embolą sudaro atitrūkę trombai. Šie susidaro venose sergant tromboflebitu (venos užsikimšimas krešuliu ir dėl to kilęs uždegimas) , flebotromboze (venos užkimšimas be ryškesnės uždegiminės reakcijos) .
Veninis kraujas atiteka į dešinįjį prieširdį viršutine ir apatine tuščiosiomis venomis.Viršutinė vena „surenka” kraują iš viršutinės, apatinė iš apatinių kūno dalių. Veninis kraujas iš dešiniojo prieširdžio patenka į plaučių arteriją, plaučiuose yra įsotinamas deguonimi, plaučių venomis patenka į kairįjį prieširdį, iš jo į kairįjį skilvelį, tada aortą, kuri yra stambiausia arterija, jos šakomis patenka į organus, audinius. Kadangi kraujagyslės, kuriomis kraujas išteka iš širdies yra vadinamos arterijomis, nors plaučių arterija teka veninis kraujas, ji vadinama arterija.
kraujotakos sulėtėjimas, sąstovis;
venos sienelės pažeidimas;
padidėjęs kraujo krešumas.
Plaučių arterijos trombozę dažniausiai sukelia:
kojų venų (giliųjų) trombozė,
kitų stambių organizmo venų, surenkančių kraują iš vidaus organų, trombozė;
Trombas dešiniojoje širdyje.
Trombozę, tromboemboliją provokuojantys rizikos veiksniai:
Chirurginės operacijos;
Traumos;
Imobilizacija;
Venų varikozė ( išsiplėtimas) ;
Nutukimas;
Piktybiniai navikai;
Širdies ligos;
Nėštumas;
Kontraceptikų vartojimas;
Įgimti kai kurių faktorių, dalyvaujančių krešėjimo sistemoje, defektai.
Plaučių arterijos tromboembolija skirstoma į:
masyvią – kai užkemšamas arterijos kamienas ar pagrindinės jo šakos, blokuojama 50-75 proc. plaučių kraujotakos;
supermasyvią – visiškai užkemšamas kamienas, šakos, blokuojama 75-100 proc.plaučių kraujotakos
vidutinę – sutrikdoma 15-45 proc. kraujotakos;
smulkių šakų tromboelmoliją.
Liga gali prasidėti labai staigiai – pasireikšti dideliu dusuliu, greit blogėjančia bendra būkle, veido pamėlimu, bendru silpnumu. Įvykus supermasyviai tromboembolijai, eiga dažnai žaibinė ir prognozė bloga, apie pusė ligonių miršta staiga, didelis procentas – pirmomis valandomis, kai kurie – po kelių parų
Gali būti, kad pacientas kelias dienas jaučia dusulio priepuolius, būklė smarkiai pablogėja vėliau – taip būna, kai į kraujotaką patenka nuolat atitrūkstančių mažesnių trombų.
Dusulys dažniausiai būna nuo embolijos pradžios, prasideda staiga, dažnai po fizinės įtampos, kartu pakinta veido spalva, skauda krūtinę .Kvėpavimas dažnas (24-48 kartai per minutę) . Dėl dusulio pacientui norisi atsigulti. Kartais dusulio nejaučiama, bet spaudžia krūtinę, sunku įkvėpti. Būklei blogėjant kvėpavimas gali retėti (iki 5-8 kartų per minutę) .Galime matyti išsipūtusias pulsuojančias kaklo venas. Dėl to, kad mažėja širdies išstumiamas kraujo kiekis, krinta kraujospūdis, pacientas jaučia dažną širdies plakimą (apie110 kartų per minutę, kai kuriais atvejais gali būti 90-160 k/min) .
Jei embolija masyvi, skausmas už krūtinkaulio stiprus, plėšiantis, plinta į kaklą, kartu būna dusulys, galimi širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio sumažėjimas.
Galimi sąmonės netekimas, apalpimas, koma.
Apie 10-20 proc. tromboembolijos eiga yra tarsi slapta, mažasimptomė.
Jei užblokuojamos vidutinio dydžio plaučių arterijos šakos, dažnai susidaro plaučių infarktas. Tada šalia dusulio būna šono (dažniau dešinio) skausmas, karščiavimas, atsikosėjimas skrepliais su krauju, taip pat jau minėti kiti simptomai.
Įvertinti pažeistą plaučių zoną padeda rentgenologinis tyrimas.Taip pat atliekama eilė kraujo tyrimų.
Įvykus masyviai embolijai paprastai ligonio būklė būna sunki, dažnai net kritiška. Tokie pacientai pirmiausia gydomi Intensyvios terapijos skyriuje, kol būklė stabilizuojasi.
Specifinis gydymas – trombolizinė terapija, kurios dėka aptirpdomas krešulys, pagerėja plaučių kraujotaka ir ligonio būklė.
Naudojami vaistai – aktilizė, streptokinazė. Jie skiriami į veną, intensyviai sekama ligonio būklė, kada taikyti šį gydymą, sprendžiama individualiai, įvertinus riziką, naudą, gyvybinių funkcijų sutrikimą.
Vaistas, kuriuo dažniausiai pradedama gydyti – heparinas. Jis mažina kraujo krešumą, veikdamas visas šio proceso fazes, apsaugo nuo fibrino susidarymo (iš fibrino formuojasi krešulys) . Lašinamas į veną, dažnai tai trunka kelias paras (nepertraukiamai) . Būklei gerėjant, dozės mažinamos, skiriamos kitos molekulinės formos, kurios švirkščiamos po oda (pvz., 2kartus per dieną) .
Šiuo periodu pacientui kartojami įvairūs tyrimai, ypač tie, kurie parodo krešumo aktyvumą.
Kai kuriais atvejais galima embolą pašalinti, yra būdų tai padaryti ne atviros operacijos metu, o įvedus kateterį per stambias kraujagysles, esamas kraujotakos blokas matomas ekrane.
Jei paciento būklė kritiška, įtariama masyvi embolija, kaip pirmoji pagalba efektyvus išorinis širdies masažas, jis padeda prastumti kraują pro užkimštas šakas.
Dažnai, kadangi aprūpinimas deguonimi nepakankamas, duodama pakvėpuoti pastoviai tiekiamo deguonies, kai kada prireikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Kada būklė pagerėja, tęsiamas gydymas krešėjimą veikiančiais vaistais, apsaugoma nuo pakartotinų trombozių.
Gydymas ilgas, jis tęsiasi ir pacientui būnant namuose.
Taip pat gali būti skiriama papildomai vaistų, atsižvelgiant į kitų organų, ypač širdies, būklę, kurie pagerina paciento gyvenimo kokybę.
Jei patvirtinama, jog trombai į kraujotaką pateko iš kojų venų (tą galimą įvertinti ultragarsinio tyrimo dėka) , praėjus ūmiam periodui, yra būtinas kojų bintavimas.
Vartoti gydytojo paskirtus vaistus – netiesioginio veikimo antikoaguliantus. Jie taip pat trikdo trombų susidarymą, veikdami krešėjimo faktorius. Vartokite tik gydytojo rekomenduotomis dozėmis.
Jei tromboembolijų epizodai dažni – gali būti rekomenduojama implantuoti –„skėčio” pavidalo filtrą į apatinę tuščiąją veną, kuris sulaiko trombus ir šie nepasiekia širdies.
Jokiu būdu nekeiskite patys nurodytų netiesioginio veikimo antikoaguliantų dozių – nežinodami, kaip keičiasi Jūsų krešėjimo rodikliai, galite sukelti komplikaciją – kraujavimą, arba sumažinus dozę – vėl formuosis trombai.
