Ligos,  Psichikos ligos

POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMAS

Potrauminio streso sutrikimas – tai susirgimas, atsirandantis po emocinio ar fizinio streso, galinčio traumuoti praktiškai kiekvieną žmogų.
Ligos priežastys
Svarbiausias etiologinis veiksnys yra įvairūs stresą sukuriantys faktoriai. Tai gali būti žemės drebėjimas, vulkanų išsiveržimas, potvyniai, uraganai, taip pat karai, teroristiniai aktai, gaisrai, kt. Šie veiksniai nekontroliuojami, nenuspėjami, gali būti pavojingi gyvybei. Organizmo atsparumą stresams mažina pervargimas, badavimas, vandens trūkumas. Kuo streso sukėlėjas intensyvesnis, tuo didesniam kiekiui žmonių gali išsivystyti šis sutrikimas. Traumuojančiam veiksniui paveikus didelį kiekį žmonių, kiekvienas individas lengviau susidoroja su traumos pasekmėmis. Ši liga dažniau atsiranda vienišų, išsiskyrusių, socialiai izoliuotų, gyvenančių blogesnėmis materialinėmis sąlygomis žmonių tarpe. Buvo nustatyta, kad išsivysčius šiam sutrikimui, organizme padidėja cheminių medžiagų – katecholaminų išsiskyrimas. Kita hipotezė teigia, kad prisiminimų apie traumavusį įvykį metu, organizme išsiskiria vidiniai opioidai, sąlygojantys palengvėjimą, kai tuo tarpu, sergant potrauminio streso sutrikimu, jų išsiskyrimas būna sutrikęs. Dar kita teorija teigia, kad stresas aktyvina pasąmonėje buvusius konfliktus, be to auka gauna tam tikros naudos: dėmesio, užuojautos, materialinės paramos.
Simptomai
  • Stresas
  • Įkyrūs prisiminimai
  • Varginantys sapnai
  • Įkyrios mintys
  • Tam tikrų veiksmų vengimas
  • Socialinė izoliacija
  • Sutrikęs miegas
  • Dirglumas
  • Pykčio protrūkiai
  • Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
  • Ligos eiga
    Pirmieji potrauminio streso sutrikimo simptomai atsiranda pasibaigus stresinei situacijai. Ligonį pradeda varginti įkyrūs prisiminimai apie patirtą įvykį, paprastai jie kyla be jokio išorinio stimulo. Kartais šie išgyvenimai būna tokie intensyvūs, kad pacientui pradeda atrodyti, kad tai vyksta realybėje. Veikiant išorinės aplinkos dirgikliams, poveikis būna dar stipresnis, pvz.: žmonių buvusių vokiečių koncentracijos stovyklose reakcija į svastiką. Sutrinka miegas, vargina sapnai apie traumavusį įvykį. Ligoniai pasidaro uždari, pikti, jiems sunku bendrauti su aplinkiniais, galimi pykčio, agresijos protrūkiai. Sunku paklusti disciplinai, taisyklėms. Nepajėgia suprasti artimųjų džiaugsmo, skausmo. Stengiamasi išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauma, nesugebama prisiminti traumavusio įvykio detalių. Lengvai pradedama piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais, kadangi šių medžiagų vartojimas iš pradžių atneša šiokį tokį palengvėjimą. Ligoniai jaučiasi prislėgti, juos kankina nerimas, baimė, kaltės jausmas, kartais netgi mintys apie savižudybę. Gali staiga atsirasti vaizdiniai apie išgyventą įvykį, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių valandų, lydimi nerimo, prakaitavimo, širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo. Sunku susikaupti, kartais pablogėja atmintis. Sutrinka miegas, vakare sunkiai užmiegama, naktį dažnai nubundama nuo košmariškų sapnų, gali atsirasti baimė užmigti. Kiti žmonės, jų interesai pasidaro mažai reikšmingi, neverti jų dėmesio. Ligoniai mano, kad tie, kurie nepatyrė to, ką patyrė jie, negali jų suprasti. Kartais šis sutrikimas būna toks sunkus, kad sutrinka ligonių darbingumas, tačiau daugumos pacientų socialinė adaptacija būna gana gera, ilgainiui lieka tik neryškūs potrauminio streso sutrikimo simptomai. Pasikeičia požiūris į visuomeninius įvykius, pastarieji juos mažai domina. Atsisako bendrauti su gydytojais, psichologais, socialiniais darbuotojais.
    Ligos eiga lėtinė, banguojanti. Pirmieji simptomai atsiranda po traumos praėjus tam tikram laiko tarpui, paprastai per 6 mėnesius. Nustatyta, kad 30 proc. pasveiksta, 40 proc. išlieka neryški simptomatika, 20 proc. klinikoje stebimi vidutinio sunkumo simptomai, 10 proc. savijauta blogėja. Geresnę prognozę rodo staigi pradžia, neilga ligos trukmė, laiku suteikta socialinė pagalba, kitų psichinių ir somatinių ligų nebuvimas.

    Komplikacijos
    Sergant potrauminio streso sutrikimu, neretai prisideda alkoholizmas, narkomanija, lengvai įsitraukiama į kriminalinę veiklą. Pacientai savo šeimoje jaučiasi svetimi, namiškių problemos atrodo menkos, nesuprantamos, neretai jų šeimos suyra. Kai ligos eiga sunki, gali sutrikti darbingumas. Liga gali komplikuotis nuotaikos sutrikimais, galimos mintys apie savižudybę, netgi veiksmai.

    Tyrimai
    Gydymas
    Taikomas kombinuotas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Nukentėjusiam patekus į ligoninę, drauge su terapiniu ir chirurginiu gydymu, turi būti paskirtas ir psichiatrinis gydymas. Paprastai skiriamos nedidelės trankviliantų ir antidepresantų dozės. Kai sujaudinimas labai ryškus, skiriami neuroleptikai. Dauguma gydytojų pasisako už trumpalaikę psichoterapiją, ji sumažina ligos užsitęsimo tikimybę. Psichoterapinio gydymo metu padedama pacientui įveikti ligos neigimą, atsitraukti nuo minčių apie traumavusį įvykį, formuojamas adekvatus požiūris į save, savo ligą, svarbu, kad ligonis sutrikimą priimtų kaip normalų tai situacijai, kurią išgyveno. Efektyvi šeimos, grupinė psichoterapija.
    Patarimai
    Sergant potrauminio streso sutrikimu, būtina psichologinė korekcija, ne mažiau svarbi artimųjų, draugų parama. Jeigu ligos eiga sunki, yra savižudybės rizika, reikalingas gydymasis ligoninėje.
    Profilaktika
    Kvalifikuota pagalba turi būti suteikta kiek galima anksčiau, tai sumažina tikimybę, kad liga taps lėtine.