Sveikata, grožis

Profesorė atsako, kodėl Lietuvą vis dar kamuoja širdies ligos: teisinga diagnozė ir vaistų receptas dar negarantuoja gydymo sėkmės

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

„Viena pagrindinių nemažėjančio susirgimų skaičiaus priežasčių yra didelis rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, nejudra bei metabolinis sindromas, dažnis ir vis dar nepakankama jų korekcija.

Gydytojai turi sparnuotą posakį, jog pacientai gydosi echoskopijomis, o ne keisdami gyvenseną ir vartodami paskirtus vaistus. Diagnozė svarbi, bet ne mažiau reikšmingos ir paciento pastangos laikytis gydymo režimo jo savavališkai nekoreguojant, reguliarus visų paskirtų vaistų vartojimas, nes gydymas tiek vaistais, tiek gyvenimo būdo pokyčiais trunka visą likusį gyvenimą. Reikia pasitikėti gydytoju, o ne konsultuotis su „Google daktaru“: medikai 10 metų mokosi universitete, nuolat skaito medicininę literatūrą, kelia kvalifikaciją, tad internetinė informacija niekaip nepakeis gydytojo konsultacijos“, – sako gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė.

Jos teigimu, dar viena priežastis yra ilgėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, nes amžius yra reikšmingas, nors ir nemodifikuojamas rizikos veiksnys susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. 2001 m. vyrų gyvenimo trukmė buvo 65,9 m., moterų – 77,4 m., o 2020 m. – atitinkamai 71,5 m. ir 81 m.

Arterine hipertenzija serga kas trečias

Lietuvoje arterinė hipertenzija (AH) diagnozuojama maždaug trečdaliui suaugusiųjų, ji dažnesnė vyresniame amžiuje – net jei sulaukus 50 metų kraujospūdis yra normalus, tikimybė, jog ateityje jis pakils, yra 9 iš 10. Prof. G. Šakalytė sako, kad negydant AH pusė ja sergančiųjų numirtų nuo išeminės širdies ligos, trečdalis – nuo insulto, 10-15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.

„Keičiamieji AH išsivystymo rizikos veiksniai yra antsvoris ir nutukimas, nejudra, gausus riebaus ir sūraus maisto, alkoholio vartojimas, nervinė įtampa, rūkymas, naktinis darbas. Sveika gyvensena gali užkirsti kelią AH atsiradimui ar atitolinti kraujospūdžio padidėjimą. Sergantiesiems AH reikėtų riboti druskos vartojimą iki 5 g per dieną – tiek sumažinus suvartojamo natrio kiekį 1 mln. sumažėtų AH sergančių pacientų skaičius, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika – net 13 proc. Svarbu įvertinti natrio kiekį maisto produktų etiketėse, nes net 80 proc. druskos yra pagamintame maiste ir tik 10 proc. pridedama papildomai gaminant maistą ar valgant“, – komentuoja gydytoja kardiologė.

Alkoholio vartojimas neturi viršyti 14 vienetų per savaitę vyrams ir 8 vnt. moterims, kai 1 vienetas yra 125 ml vyno ar 250 ml alaus. Pacientai turėtų stebėti, kad kūno masės indeksas būtų normalus – 20-25 kg/m2, o juosmens apimtis – mažesnė nei 102 cm vyrams ir 88 cm moterims. Keičiant mitybą, rekomenduojama suvalgyti bent 300 g daržovių per dieną, vartoti neriebius pieno produktus, daugiau vaisių, žuvies, riešutų, mažinti raudonos mėsos.

„Kitas reikšmingas keičiamas rizikos veiksnys yra padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis. Pacientai, kuriems diagnozuota dislipidemija, dažnai nevartoja arba nereguliariai vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, vietoj jų renkasi papildus ir tiki mokslu nepagrįstais cholesterolio mažinimo būdais. Kartais neteisūs būna ir gydytojai, skirdami per mažas vaistų dozes, neskirdami vaistų derinių ar naujausių vaistų“, – pastebi prof. G. Šakalytė.

Dislipidemijos gydymą labai palengvino  neseniai Lietuvos rinkoje atsiradusi nauja vaistų klasė – PCSK9 inhibitoriai, padedantys gydyti labai didelės rizikos pacientus, kuriems įprastas gydymas statinais ir ezetimibu nėra pakankamai efektyvus. Šie vaistai, kas dvi savaitės leidžiami į paodį,  labai padeda mažinti mirtingumą nuo kardiovaskulinių ligų, tačiau kol kas Lietuvoje dar nėra kompensuojami.

Prof. G. Šakalytės teigimu, sėkmingam kardiologinių pacientų sveikatinimui svarbus farmacinių kompanijų indėlis atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus medikamentus. „Viena iš tokių yra Sanofi, kuri dar prieš 20 metų sukūrė ir pasaulio bei Lietuvos rinkoms pateikė pirmąjį angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių, pasižymintį ne tik kraujospūdį mažinančiu poveikiu,  bet ir  širdies bei inkstų apsauga.

Kitas pavyzdys – pasaulyje antras pagal populiarumą po aspirino antiagregantas, skirtas kraujo krešumui mažinti. Šis vaistas, kurį jau daugiau kaip 20 metų naudoja širdies infarktu, insultu, ūmiu koronariniu sindromu ar periferinių arterijų liga sergantys pacientai aterotrombozės ir tromboembolinių reiškinių profilaktikai, yra išgelbėjęs milijonus gyvybių“, – komentuoja profesorė.

Dėmesys miokardo infarktui – 24/7

AH ir dislipidemija yra vieni pagrindinių rizikos veiksnių išsivystyti lėtiniams vainikinių arterijų sindromams, anksčiau vadintiems išemine širdies liga.

Lėtiniai vainikinių arterijų sindromai yra dažniausia širdies patologija bei mirties priežastis. „Eurostat“ duomenimis, 2016 m. Europos Sąjungoje mirtys nuo šių sindromų sudarė 11,9 proc.: nuo ūminio miokardo infarkto – 4,3 proc., nuo kitų sindromų  – 7,6 proc.

„Nekeičiamieji lėtinių vainikinių arterijų sindromų rizikos veiksniai yra paveldimas polinkis sirgti širdies ligomis, vyresnis amžius ir lytis – vyrai serga dažniau. Dislipidemija, AH, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, mažas judrumas, metabolinis sindromas yra keičiamieji rizikos veiksniai, o tai reiškia, kad juos pašalinus galima sumažinti susirgimo riziką“, – kalba medicinos profesorė.

Miokardo infarkto priežastis yra ūmus širdies kraujagyslės užsikišimas, kurią būtina kuo skubiau atverti, atstatant širdies kraujotaką, išsaugant raumenį, tokiu būdu užkertant kelią galimoms komplikacijoms ir mirčiai. Todėl pajutus spaudžiantį skausmą už krūtinkaulio, plintantį į kairę ranką ar kaklą, lydimą šalto prakaito pylimo, stiprėjantį nuo fizinio krūvio būtina nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pasak prof. G. Šakalytės, Lietuvoje nuo 2014 m. visi pacientai, susirgę miokardo infarktu, skubiam kraujagyslės atvėrimui yra vežami į penkis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę dirbančius centrus Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Mokslo inovacijos yra, reikia tik naudotis

Pastarieji 20 metų, anot prof. G. Šakalytės, į kasdienę kardiologų praktiką atnešė daug naujų mokslo pasiekimų ir inovacijų. XXI amžiaus naujiena kardiologijoje tapo ilgai veikiantys injekuojami vaistai lipidų sutrikimams gydyti.

Ištobulėjo vaizdo tyrimai: nuo linijinio širdies echoskopijos tyrimo pereita prie dvimatės ir trimatės echoskopijos, kurių metu detaliai įvertinami širdies dydžiai, funkcija, vožtuvų būklė. Širdies ir kraujagyslių būklė vertinama kompiuterinės tomografijos pagalba, būtinybe tapo sudėtingi širdies magnetinio rezonanso tyrimai. Profesorė sako, kad šiandien kardiologinio paciento tyrimų galimybės Lietuvoje nesiskiria nuo taikomų geriausiose pasaulio klinikose.

„Kalbant apie gydymą, ypatingai progresuoja intervencinė kardiologija, kai per kateterius išplečiamos susiaurėjusios širdies kraujagyslės, implantuojami stentai, keičiami širdies vožtuvai, taip pat širdies chirurgija – mūsų šalies chirurgai implantuoja širdį pavaduojančius prietaisus, sudėtingiausiems pacientams persodina širdis ir plaučius. Smarkiai patobulėjo elektrofiziologija: per kateterius gydomi įvairūs ritmo sutrikimai, implantuojami elektrostimuliatoriai ir defibriliatoriai. Taip kad turime tobuliausią įrangą, mūsų ligoninėse dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai, taikomi moderniausi instrumentiniai ir medikamentiniai gydymo metodai“, – tikina prof. G. Šakalytė.

Plačiau apie kardiologijos pokyčius Lietuvoje: https://www.youtube.com/watch?v=Eia1M7nJ1Kc

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima“