stafilodermijas (dažniausiai pažeidžiami odos priedai) . Šiai grupei priskiriami tokie negalavimai kaip impetiga, folikulitas, sikozė, šunvotė, piktvotė (karbunkulas) , prakaito liaukų votys (hidradenitas) , stafilokokinis nuplikytos odos sindromas.
streptodermijas (pažeidžiama oda ir jos raukšlės) . Dažniausios ligos impetiga ir ektima.
strepostafilodermijas (mišraus pobūdžio pažeidimai) . Šioms ligoms priskiriama mišri impetiga, epiderminė naujagimių pūslinė, šankerinė piodermija, bambos flegmona, landuonis.
1. Pažeistas odos vientisumas.
2. Vartojami atsparumą mažinantys vaistai: gliukokortikoidai, imunosupresantai, citostatikai.
3. Nusilpęs organizmas, vitaminų trūkumas (ypač A, C, B grupės) , prasta mityba.
4. Higienos reikalavimų nesilaikymas.
5. Odos uždegimai, atsiradę dėl cheminių ir fizinių dirgiklių.
Ypač dažnai pūlinga odos infekcija komplikuojasi sergančių cukriniu diabetu, leukoze, vėžiu ligonių ar badaujančių žmonių būklė.
Kitu atveju – išberiamas veidas, kaklas, rečiau galūnių oda. Iš pradžių atsiranda rausvos dėmelės, kurios greitai virsta pūslelėmis ir pūlinukais. Vėliau pūslelės prakiūra ir susidaro kieti, iškilę virš odos, medaus spalvos šašai. Bėrimų neniežti, neskauda. Pašalinus šašus atsiranda šlapiuojančios erozijos. Pažeidimas plinta į šonus, o antrinė židinio dalis pradeda gyti.
Pasitaiko ir mišrių pažeidimų.
Folikulitas. Tai plauko maišelio uždegimas. Susiformuoja smulkūs, smeigės galvutės dydžio, virš odos pakilę pūlinukai. Jų turinys yra gelsvai žalsvos spalvos, o centre būna plaukas. Plauko augimas nesutrinka. Gydamas folikulas pasidengia pilkai gelsvu šašu, kuriam nukritus lieka rausva, truputį pleiskanojanti dėmelė. Randų dažniausiai nelieka (nebent pažeidžiami gilesni sluoksniai) . Dažniausiai pasitaiko plaukuotoje galvos dalyje, taip pat ant rankų ir kojų.
Sikozė. Tai barzdos, ūsų, antakių, vokų kraštų, nosies angos, kartais gaktos odos, dauginis folikulitas. Dažniau serga vyrai. Skundžiasi skausmu, niežėjimu.
Šunvotė. Išsivysto iš folikulito, kai pažeidžiami gilesni sluoksniai. Susidaro ryškiai paraudęs žirnio ar net riešuto dydžio skausmingas mazgas, kurio centre susiformuoja nekrozinis geluonis. Jam trūkus, išteka pūliai. Gyjant lieka randas.
Piktvotė (karbunkulas) . Atsiranda susiliejus keletui furunkulų. Formuojasi didelis, kietas, rausvai mėlynas odos ir poodžio sukietėjimas. Židinio centre esti keletas nekrozinių geluonių, jiems susiliejus formuojasi išopėjimas, kartais siekiantis net iki delno dydžio. Žmogų vargina stiprus skausmas, karščiavimas, bloga savijauta, padidėja leukocitų skaičius kraujyje. Gyja labai vangiai.
Prakaito liaukų votys (hidradenitas) .
Dažniausiai pažeidžiamos pažastų, gaktos, išangės, lytinių organų prakaito liaukos. Dažniau serga moterys. Po oda atsiranda nedidelis, kietas, skausmingas mazgas, kuris vėliau suminkštėja. Vėliau atsiranda daugiau mazgų. Oda parausta, vėliau atsiveria angelės, iš kurių teka pūliai.
Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas. Serga beveik tik maži vaikai ir vaikai iki 10 metų. Dažna ligos pradžia – sloga ar bambos infekcija. Ligoniai negaluoja, karščiuoja, būna irzlūs. Paskui staiga viso kūno odoje, pirmiausia raukšlėse, atsiranda kelių milimetrų skersmens raudonų dėmelių, vėliau ant jų, ypač aplink burną, lytinius organus, atsiranda plokščių pūslių, pripildytų skaidraus skysčio. Pūslės greitai plyšta, atsiranda žaizdelių (erozijų) , vėliau pasidengia šašais. Odos pažeidimai būna skausmingi. Nepažeistų vietų oda matinė, pilka, raukšlėta. Jei nesivysto komplikacijos, tai pasveikstama per 7-14 dienų.
Ektima. Dažniausia pažeidžiama blauzdų, sėdmenų ir juosmens oda. Ši liga pasiekia gilius odos sluoksnius. Pradžioje atsiranda gili, labai skausminga duobelė, vėliau atsiveria apvali, gili, paraudusiais kraštais opa, kurią dengia kietas šašas. Užgijus lieka gilus, tamsus randas.
Epiderminė naujagimių pūslinė – tai labai užkrečiama liga. Staiga kūną išberia pūslėmis, kurių turinys iš pradžių būna skaidrus, vėliau drumstėja. Pūslės greitai didėja, joms trūkus atsiranda šlapiuojančios erozijos. Dažniausiai pažeidžiama kaklo, pažastų, bambos, galūnių oda. Gali pakilti kūno temperatūra.
Šankerinė piodermija. Liga prasideda pupos dydžio pūsle, vėliau jos vietoje susidaro juodas šašas. Šašui nukritus, atsiranda apvali, kietu dugnu skausminga opa. Dažniausiai būna viena opa. Dažna pažeidimo vieta – lytiniai organai, plaštakos, veidas. Gali padidėti gretimi limfmazgiai.
Bambos flegmona.
Bambos srities oda patinsta, parausta. Gali vystytis gilūs audinių defektai.
Landuonis.
Pažeidžiamos pirštų galų pagalvėlės. Toje vietoje, kur buvo mikrotraumos ir pateko mikrobai, oda parausta ir susiformuoja paviršinis pūlinukas. Dažnai uždegimas lanku supa nagą, kuris tampa labai skausmingas. Procesas gali pereiti į nago krantelį, tuomet spaudžiant iš po nago gali ištekėti pūlių.
Daugelis pūlingų odos ligų yra lėtinės. Negydant, nesilaikant higienos reikalavimų, dažnai recidyvuoja.
Jei paviršinė piodermija išsisėjusi, rekomenduojama gerti antibiotikus arba juos švirkšti (pvz., eritromiciną, fuzidiną gerti; benzilpenciliną švirkšti) . Taip pat skiriami imuniniai preparatai, vitaminai.
Sergant giliąja piodermija (furunkulu, karbunkulu, hidradenitu) svarbu pažeistai vietai suteikti ramybę. Mazgus galima sausai pašildyti, uždėti minkštinantį kompresą, užtepti gryno ichtiolo (specifinio kvapo tepalo, kuris nuskausmina ir gydo uždegimus) .
Galima atlikti nedidelius pjūvius arba plona adata ištraukti pūlius. Drenuojama (ištraukiami pūliai) tuomet, kai mazgas ima „banguoti”.
Aplinkinė oda valoma spiritiniu tirpalu (degtine, salicilo spiritu) . Pleistrų vartoti, degintis saulėje nereikėtų. Skiriama plataus veikimo spektro (atlikus antibiotikogramą) antibiotikų. Taip pat skiriami imuniniai preparatai, vitaminai.
Esant stafilokokiniam nuplikytos odos sindromui rekomenduojama antibiotikus leisti į veną. Vietiškai vartojami 0,25 proc. sidabro nitrato pavilgai, antibiotikų su gliukokortikodais aerozoliai, 1 proc.vandeniniai anilino dažai.
Sergant ektima minkštinami šašai, opos plaunamos vandenilio peroksidu, vartojami antibiotikų tepalai, granuliaciją skatinantys preparatai.
Landuonį gydome remdamiesi chirurginio gydymo principais: incizija (įpjovimas) , įtvaras. Galima tepti cinko pastą, 2 proc. jodo tirpalą, sidabro nitrato tirpalą, antibiotikus.
Jei yra pūlinių (šunvotė, piktvotė) veido srity, siūloma daug nekalbėti, valgyti skystą maistą, nevalyti veido eteriniais aliejais.
Prausiantis naudokite baktericidinius muilus.
