Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-2124), kuriuo Seimui siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) – beveik 3,050 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos kitais metais turėtų augti 259,7 mln. eurų (9,3 proc.), lyginant su 2022 m. PSDF biudžete nustatyta suma.
Prognozuojama, kad fondo biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo įmokos – beveik 2 mlrd. 800 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai – per 204 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – beveik 10 mln. eurų.
Numatoma, kad pagrindinę 2023 m. PSDF biudžeto išlaidų dalį sudarys lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – per 2 mlrd. 123 mln. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti beveik 580 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – apie 126 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – per 20 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – daugiau kaip 165 mln. eurų.
Projekte numatoma, kad 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudarys apie 512 mln. eurų pagal 2023 m. sausio 1 d. būklę.
„124 mln. eurų arba 48 proc. augimo papildomų lėšų numatoma skirti PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų kainoms didinti, siekiant taip bent iš dalies kompensuoti energetinių išteklių brangimą, minimalios mėnesio algos didinimą, šakos kolektyvinės sutarties nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio didinimu, įgyvendinimą, 81 mln. eurų arba 31 proc. augimo papildomų lėšų numatoma skirti PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų plėtrai ir naujoms paslaugoms, 52 mln. eurų papildomų lėšų numatoma skirti vaistų, medicinos pagalbos, ortopedijos techninių priemonių prieinamumui užtikrinti“, − pristatydamas PSDF biudžeto projektą sakė sveikatos apsaugos ministras.
Pasak A. Dulkio, prognozuojama, kad gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis 2023 m. turėtų augti vidutiniškai apie 8 proc.
Ministras pažymėjo, kad sveikatos priežiūros srityje numatoma gerinti prieinamumą pacientams patenkant pas šeimos gydytoją, sudarant galimybę gauti platesnį paslaugų spektrą, šeimos gydytojo komandos plėtroje įvedant papildomus slaugytojų, atvejų vadybininkų, terapeutų, akušerių etatus, sudaryti galimybę pacientui gauti daugiau paslaugų arčiau namų.
Po pristatymo už projektą balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė 39 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 15 d.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
