2023 m. rugsėjo 5 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Dėl pacientų mirčių, kurių, kaip teigiama, buvo galima išvengti VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydamas įvertinti informaciją, ar, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas konkrečiais atvejais, pasibaigusiais pacientų mirtimi, nėra nusikalstamos veikos požymių.
Taip pat V. Bakas raštu kreipėsi į šios ligoninės steigėjus. O laiške sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, Alytaus miesto tarybos nariams, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriui Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys ragina užtikrinti ligoninės funkcionavimą bei tinkamą ir kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą Alytaus regiono gyventojams. Taip pat atlikti atvejo analizes įvykių, pasibaigusių asmenų mirtimis, ir imtis aktyvių veiksmų keisti situaciją.
„Pastaruoju metu Alytuje minimas ne vienas skaudus atvejis, kai pacientai mirė nesulaukę tinkamos pagalbos. Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų tyrimų duomenimis, Alytaus apskritis yra tarp pirmaujančių pagal vadinamąjį perteklinio žmonių mirtingumo atvejų skaičių Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį V. Bakas.
Visiškai neseniai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad Alytaus miesto gyventojui ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos gydytojas, nustatęs diagnozę, t. y. pneumoniją (nepatikslinta), ignoravo pneumonijai nebūdingus simptomus, netyrė jų susidarymo priežasčių, neskyrė tyrimų. Pasak Teisėjų kolegijos, nepaskyrę kompiuterinio tomografo (KT) ir neurologo apžiūros, gydytojai nesilaikė poskyryje nurodyto diagnostikos algoritmo.
Teisėjų kolegija, apibendrindama konstatavo, kad ligoninės gydytojai nepakankamai rūpestingai surinko duomenis apie paciento ligos anamnezę, neįvertino galvos skausmo priežasties, neįtarė galvos smegenų traumos ir (ar) intracerebrinės hematomos, diagnozės patikslinimui laiku nepaskyrė KT tyrimo, nors turėjo ir (ar) galėjo tai padaryti. Ligoninės gydytojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad asmeniui, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kiek tai buvo susiję su ligos diagnozavimu, KT tyrimo laiku nepaskyrimu, tiek Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, tiek jį stacionarizavus į Vidaus ligų I skyrių, nebuvo užtikrintas maksimalus atidumo, rūpestingumo, apdairumo, atsargumo ir kvalifikuotumo standartas.
Deja, teismo posėdžio metu ligoninė savo kaltę neigė, įrodinėdama paties asmens ir (ar) jo artimųjų kaltę, t. y., kad pacientas ir jo sutuoktinė pažeidė pareigą informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie savo sveikatą, kitus pacientui žinomus duomenis, bet Teisėjų kolegija nesutiko su šiais argumentais. Ligoninės administracija iki šiol net neatsiprašė velionio artimųjų už savo klaidas ir jų sukeltas pasekmes.
Dar vienas skaudus atvejis, pasibaigęs mirtimi, įvyko beveik prieš metus. Vyriškis buvo pristatytas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę praėjus daugiau nei 1 val. nuo iškvietimo (greitosios medicinos pagalbos laukta 40 min. po iškvietimo). Deja, nuvykus į ligoninę ir toliau buvo delsiama teikti reikiamą gydymą.
Liepos 13 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, kad „ligoninė nesilaikė insulto gydymo rekomendacijų paslaugas teikti maksimaliai greitai, todėl pacientas negavo maksimaliai efektyvių paslaugų“.
Komisija manė, kad, teikiant paslaugas maksimaliai greitai ir efektyviai, pacientas būtų turėjęs daugiau galimybių geresnei baigčiai, todėl Komisija nusprendė, kad žala (mirtis kaip insulto pasekmė) kilo dėl sveikatos priežiūros paslaugų trūkumo (uždelsimo suteikti tinkamą insulto gydymą) ir galėjo būti išvengiama (paslaugas suteikus maksimaliai greitai, pacientą laiku perkėlus į Intensyvaus gydymo centrą, tikimybė išgyventi būtų didesnė, nes laikas yra vienas svarbiausių faktorių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas insulto atveju).
Pasak Seimo nario V. Bako, situacijos analizė rodo, kad dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų atsakomybę turėtų prisiimti čia veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai, šiuo atveju miesto savivaldybė ir Sveikatos apsaugos ministerija.
„Alytaus ligoninė, veikianti viso Alytaus regiono mastu, turi du steigėjus – ministeriją ir Alytaus miesto savivaldybę. Būtent steigėjai privalo imtis veiksmų, kurie iš esmės pakeistų ligoninės teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Atvejai, pasibaigiantys pacientų mirtimis ir vėliau perkeliami nagrinėti į teismo sales, – ne pavieniai, o nuolatiniai. Steigėjai šiuo atveju turi užtikrinti, kad būtų teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, kad žmonės laiku sulauktų pagalbos“, – pabrėžia V. Bakas.
Be abejo, priduria Seimo narys, turi būti atliktos situacijos ir konkrečių atvejų analizės, išskiriami trūkumai, parengtas ir visuomenei pristatytas veiksmų planas, formuluojamos konkrečios užduotys ligoninės ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų administracijoms, skiriami būtini ištekliai. Pagaliau turi būti atliekamas nuolatinis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės regione vertinimas.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
