Karantino dėl COVID-19 ligos metu gerokai lėčiau vykdomos ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos. Į jas įtraukiama mažiau nei pusė visų tikslinių grupių asmenų.
Ši problema išaiškėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nuotoliniame susitikime su Marijampolės savivaldybės atstovais. Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės iniciatyva komitetas ėmėsi parlamentinės kontrolės.
Gavus apibendrintus duomenis iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos, gegužės 12 d. posėdyje Sveikatos reikalų komitetas pritarė Seimo narių R.Šalaševičiūtės ir Paulės Kuzmickienės parengtam projektui, kuriuo atkreiptas dėmesys į opią problemą. Jos pasekmės po keleto metų gali būti labai skaudžios vien dėl pavėluotos diagnostikos. Komitetas pabrėžė būtinybę sugrįžti prie prevencinių programų ikipandeminio lygio. Lėšų tam yra skirta pakankamai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlyta aktyviau skatinti asmenis dalyvauti prevencinėse programose, kurios finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Rekomenduojama imtis įvairių motyvacinių priemonių, į švietimo ir sklaidos procesą įtraukiant žiniasklaidą, visuomenės sveikatos biurus ir kt. (informaciniai skelbimai, skrajutės, socialinės reklamos žiniasklaidoje ar pan.). Įvertinus realų ir pagrįstą PSDF biudžeto lėšų poreikį šioms programoms ir esant poreikiui, finansavimą perskirstyti ir dalį lėšų skirti sklaidai bei papildomam inovatyvių organizacinių priemonių taikymui ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose.
Atsižvelgiant į tai, kad onkologinės ligos diagnozuojamos santykinai jaunesniems pacientams,o diagnozuojant ankstyvas stadijas ligos geriau kontroliuojamos ar net visiškai išgydomos, komitetas siūlo sumažinti kai kurių ligų prevencinių programų dalyvių amžiaus grupės žemutinę ribą, tuo būdu aprėpiant daugiau asmenų.
Taip pat siūloma papildyti PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų prevencinių programų sąrašą atrankinėmis plaučių vėžio, neretai pavėluotai nustatomos ir dažniausios onkologinės ligos Lietuvoje ir visame pasaulyje, bei lėtinio hepatito C patikromis, kurios padėtų sumažinti sergamumą kepenų vėžiu.
Siekiant sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms siūloma diegti organizacines priemones, padedančias identifikuoti atrankinės amžiaus grupės asmenis bei vykdyti jiems suteiktų paslaugų apskaitą, įtraukti į procesą bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojus, taikyti inovatyvias organizacines gyventojų informavimo apie prevencines programas priemones (asmeniniai kvietimai telefonu, trumposiomis žinutėmis, elektroniniu paštu ir kt.).
Pranešimą paskelbė: LVŽS komunikacijos grupė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga