2024 m. kovo 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Kasmet apie 30–40 tėvų išgirsta, kad jų vaikas turi klausos sutrikimą. Didžioji dalis šių vaikų gimsta girdinčių tėvų šeimose, kurios visais būdais siekia savo vaikui padėti gyventi visavertišką gyvenimą. Seime kartu su Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA surengta konferencija, kurioje diskutuota, ką reiktų daryti, kad šios šeimos sulauktų reikiamos pagalbos, o vaikai galėtų geriau integruotis į visuomenę.
„Pirmiausia turėtume užtikrinti profesionalią emocinę pagalbą šeimoms, kurios sužinojusios apie vaiko kurtumą patiria didžiulį stresą. Taip pat daugiau dėmesio kreipti į tai, kokiu būdu ši, šeimą šokiruojanti, žinia yra pranešama. Svarbu susižiūrėti ir duomenis, juos centralizuoti bei rasti „šeimininką“ klausos negalios srityje“, – sakė Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė.
„Lietuvoje yra 40 tūkst. žmonių, kurie turi klausos negalią. Taip pat esu šios bendruomenės narys ne tik kaip Seimo narys, bet ir kaip tėtis. Tikrai žinau, su kuo susiduria tokios šeimos“, – konferencijos dalyvius pasveikino Seimo narys Vytautas Bakas. Jo teigimu, klausos negalią turintys vaikai, kurie laiku gauna pagalbą, lanko muzikos mokyklas, sportuoja kartu su visais ir niekuo neišsiskiria nuo bendraamžių: „Mes turime ankstyvą diagnostiką, šiuolaikiškas technologijas, pažanga padaryta didelė, bet turime padėti tėvams ir vaikams su negalia tą pagalbą pasiekti.“
Lietuvoje nuo 2014 metų vykdomas visuotinis naujagimių klausos tikrinimas. Šis tyrimas leidžia anksti diagnozuoti klausos sutrikimą, suteikti pagalbą šeimai, pradėti vaiko klausos ir kalbos reabilitaciją. Pasak gydytojos otorinolaringologės med. m. dr. Jekaterinos Byčkovos, nors šiuo metu patikrinama apie 99 proc. naujagimių klausa, tačiau ne visada klausos sutrikimai diagnozuojami laiku. Dalis vaikų neateina pakartotiniam klausos patikrinimui, kartais to daryti nesutinka tėvai (tačiau pasakyti, kokie tiksliai yra skaičiai, sudėtinga, nes nėra centralizuotos duomenų bazės). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šalyse, kuriuose atliekamas patikrinimas, vidutinis klausos sutrikimų diagnostikos amžius – 5 mėnesiai, Lietuvoje – 7 mėnesiai.
J. Byčkova įsitikinusi, kad ši problema spręstųsi, jei būtų įsteigta Visuotinės klausos patikros programą administruojanti tarnyba, kuri būtų atsakinga už duomenų apie klausos sutrikimų turinčius vaikus kaupimą ir analizavimą, programos kokybės užtikrinimą, informacijos tėvams sklaidą, nuolatinius personalo mokymus.
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA vadovė Rima Sitavičienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu kompensuojamos paprasčiausių klausos aparatų kainos. Į bendriją kreipiasi tėvai, kurie neišgali savo vaikams nupirkti šiuolaikiškų klausos aparatų, nes jie kainuoja 2–3 tūkst. eurų.
Bendrijos PAGAVA narės Natalijos Podiriakos du vaikai turi klausos sutrikimų, Jos teigimu, skirtumas tarp paprastų ir šiuolaikiškų klausos aparatų didžiulis. Nešiodami prastos kokybės aparatus vaikai vengė bendrauti su bendraamžiais, blogai jautėsi mokykloje. Situacija pasikeitė nusprendus įsigyti brangesnius šiuolaikiškus aparatus. Jie triukšme išskiria atskirus garsus, todėl vaikas gali geriau girdėti pašnekovą ar mokytoją. Taip pat šie aparatai atlieka ausinių ir belaidžio telefono funkcijas.
„Džiaugiuosi, kad turime nuklotą neblogą pamatą suteikiant klausos netekimą kompensuojančias priemones. Laikas dėmesį nukreipti į kokybę ir suteikti daugiau finansinės pagalbos įsigyjant klausos aparatus, ypač šeimoms, kuriose yra ne vienas klausos negalią turintis asmuo. Kuo daugiau investuosime į žmogų ankstyvame amžiuje, tuo mažiau pagalbos reikės vėliau“, – įsitikinusi Seimo narė M. Ošmianskienė. Jos teigimu, nuomonių apie tai, kas gerai klausos negalią turinčiam žmogui, yra įvairių. Svarbiausia sudaryti galimybę pasirinkti ir panaudojant šiuolaikines technologijas (kochlearinius ar klausos aparatus) ir medicinos žinias maksimaliai atkurti klausą, kad šie žmonės galėtų lygiavertiškai dalyvauti ugdymo procese, bendrauti, pasirinkti norimą specialybę.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
