Medicina, farmacija

Šešėlinė vyriausybė turėtų atsigręžti į tiesą

   Dar 2021 m. kovo 10 dieną vykusiame kolektyvinių derybų dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pirmajame pasitarime, Lietuvos gydytojų sąjungos  (LGS) prezidentas L. Labanauskas išreiškė nuomonę paprieštaravęs dėl vienos derybinės grupės sudarymo viešajame sektoriuje, versdamas naujai prisijungusias profesinias sąjungas įrodyti, ir taip visuotinai žinomus faktus.

      Turėti monopolinę teisę derėtis dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties –  toks buvo akivaizdžiai demonstruojamas tikslas. LGS privilegijų siekis ir bandymai neleisti kitoms profsąjungoms bendrai dalyvauti derybose, kompromituoja visą profsąjunginį judėjimą.

      LPS “Sandrauga” nuomone Gydytojų sąjungos prezidentas bando skaldyti kolektyvinės sutarties rengime dalyvaujančias profesines sąjungas, pasitelkdama politinę įtaką ir įtakodamas skubaus Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio šaukimą. Galimai siekdamas išsaugoti šiltnamio sąlygas LGS pirmininkas iškreipdamas ir sumenkindamas kitų profsąjungų veiklą, šoko ieškoti pagalbos pas buvusius valdžioje politikus. Naivus tikėjimas, kad politikai ims spręsti profsąjungų problemas, tik dar labiau supriešina. Buvusioji valdžia kaip tik susilpnino profsąjungų veiklą ir padidino dirbančiųjų išnaudojimą. LVŽS pirmininkas žinotų tikrąją situaciją, jei būtų pasidomėjęs kitų susitarime dalyvaujančių profsąjungų atstovų nuomone.   

      Kolektyvinės sutarties rengimas ir pasirašymas nėra, sprinto varžybos, kuriose reikia numatytą distanciją nubėgti kuo greičiau. Praeitos vyriausybės pasirašytą sveikatos šakos kolektyvinę sutartį, galima vertinti kaip bazinį, bet ne baigtinį dokumentą, kuris reikalauja papildymų ir esminių korekcijų,  iki visos šakos darbuotojų geresnių darbo sąlygų įforminimo.

       Gydytojų sąjungos ir kitų labiau į asociacijas panašių organizacijų teikiamos kolektyvinės sutarties nuostatos yra vienareikšmiškos, perdėm sustiprinančios gydytojų ir slaugytojų vaidmenį. Sveikatos apsaugos sistemoje didžiulį procentą dirbančiųjų sudaro slaugytojų padėjėjai ir pagalbiniai darbuotojai, kuriems tenka juodžiausi darbai, daugiausia kontaktinio laiko ligonio priežiūroje, atsakomybė už patalpų švarą ir tvarką ir tokius darbus vainikuojantis minimalus atlyginimas. Juk visai neseniai ir žiniasklaidoje nuvilnijo istorijos apie ligoninėse susidarusią mobingo kultūrą, darbuotojų rūšiavimą į baltus ir juodus chalatus. Viena tokia istorija jau baigėsi jauno mediko savižudybe, kiek dar tokių istorijų turi įvykti, kad būtų padarytos išvados.

     Sveikatos apsaugos šakos kolektyvinė sutartis gali būti pirmas žingsnis į teigiamus pokyčius ir esminį persilaužimą sektoriuje. Tai ypač svabu dabar, globalios pandemijos sąlygomis. Visuomenė turi žinoti, kad grupė žmonių, įpratusių veikti sovietiniais metodais ir atstovaujanti tik medinicinos eltito interesus, kolektyvinią sutartį mato, ne kaip socialinio dialogo ir darbuotojų teisių gynimo įrankį, bet kaip politinio spaudimo ir siaurų interesų gynimo priemonę. Todėl ir siekiama eliminuoti tokias pat lygias teisias ir statusą turinčias profesines sąjungas.

      Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 154 išskirtinai pabrėžia, kad procedūros ir taisyklės turi būti nustatytos taip, kad skatintų kolektyvinias derybas ir nekliudytų joms vykti.

       Ar tikrai padės rasti susitarimą neleininio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio sušaukimas, vien dėl to, kad viena profsąjunga neagali susikalbėti su kitomis.

Pranešimą paskelbė: Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“