(Konsultuoja gyd. urologė Aušra Černiauskienė) Pasaulinė statistika liudija, kad dėl šlapimo nelaikymo pasaulyje kenčia 10-30 proc. moterų, t.y. beveik 400 milijonų, vien Prancūzijoje – 500 tūkst. Manoma, kad Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 280 tūkst. moterų.
Virš 80 metų šlapimą nelaikančių abiejų lyčių santykis panašus, tuo tarpu vyrų virš 65 metų šlapimo nelaikymu skundžiasi tik apie 1,5-5 proc.
Šlapimo nelaikymas – tai nėra liga, o tik šlapimo takų ligos požymis. Tačiau tai labai aktuali problema. Ligoniai susiduria su daugybe socialinių ir psichologinių problemų (vengia tolimesnių kelionių, naudojimosi transportu, nežinomų vietų, lytinių santykių ir pan.) , apribojamas žmogaus fizinis ir socialinis aktyvumas.
Kodėl taip atsitinka?
Šlapimo nelaikymo problemos dažniausiai kankina gimdžiusias moteris. Po natūralaus gimdymo pakinta moters urogenitalinės sistemos anatomija ir fiziologija, gali pasislinkti vidiniai lytiniai organai – dubens ir tarpvietės raumenys suglemba, ištįsta audiniai, nusilpsta po šlapimo pūsle esantys raukai.
Iš pūslės šlapimą išleidžiantys raukai silpsta ir moteriai senstant. Per menopauzę dėl tarpvietės raumenų silpnumo ir dėl hormoninių sutrikimų apie 15 proc. moterų pasitaiko šlapimo nelaikymo atvejų.
Šlapimas gali nevalingai ištekėti, kai dubens raumenims netikėtai tenka didesnis krūvis: čiaudint, kosint, tuštinantis, sunkiai keliant. Todėl ši problema vargina ir jaunas moteris, ypač aktyviai sportuojančias, kurių pilvo raumenys stipresni negu tarpvietės.
Tiek moterims, tiek vyrams šlapimo nelaikymą gali sukelti besikartojančios šlapimo takų infekcijos, rizikos priduoda naktinis šlapimo nelaikymas vaikystėje, didelis moterų nutukimas, labai sunkus fizinis darbas, širdies nepakankamumas, lėtinė plaučių liga, rūkymas, lėtinis kosulys, diabetas, insultai, depresija, vidurių užkietėjimas ar išmatų nelaikymas, nėštumas, estrogenų nepakankamumas, lytinių organų operacijos, tam tikrų medikamentų vartojimas.
Tai dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys. Tačiau yra dar keletas šlapimo nelaikymo tipų.
Dalis pacientų skundžiasi, kad paprasčiausiai nespėja nusišlapinti. Tai vadinamasis skubos nelaikymas. Šiai šlapimo nelaikymo rūšiai būdinga tai, kad nesugebama kontroliuoti šlapimo pūslės funkcijos, atsiradus staigiam norui šlapintis. Kyla staigus ir stiprus noras šlapintis, kurį lydi aktyvūs, sunkiai suvaldomi šlapimo pūslės susitraukimai.
Nemalonumai gali kilti ir dėl perpildytos šlapimo pūslės. Esant perpildytai šlapimo pūslei, uždaromasis aparatas nesugeba užtvenkti šlapimo tekėjimo. Šis šlapimo nelaikymo variantas stebimas tiems ligoniams, kurių yra maža šlapimo pūslė (net mažas šlapimo kiekis perpildo maža pūslę ir šlapimas nevalingai išteka) .
Neretai šlapimo nelaikymas būna neurogeninės kilmės, kylantis esant nervinės reguliacijos sutrikimams. Taip gali būti po nugaros smegenų traumų, sergant periferinės ir centrinės nervų sistemos ligoms (demencija, Parkinsono, Alzheimerio ligomis, išsėtine skleroze ir kt.) , kartais tai gali lemti ir įgimti defektai.
Vyrams, po prostatos operacijų gali pasireikšti pooperacinis šlapimo nelaikymas. Tokie vyrai dažniausiai šlapimo nelaiko vertikalioje padėtyje, gulint dažniausiai pavyksta gerai pripildyti šlapimo pūslę.
Ką daryti?
Šlapimo nelaikymo gydymas – dažniausiai ilgas ir sudėtingas. Juolab, kad tai nėra savarankiška liga – būtina atrasti jį sukėlusias priežastis ir gydyti pagrindinę ligą.
Sunerimti reiktų, jei:
sportuojant, čiaudint, kosint, keliant sunkų daiktą Jums išteka šlapimo;
stiprus noras šlapintis atsiranda staiga, dažnai staiga pakeitus padėtį, atlikus skubų judesį;
dalis šlapimo nevalingai išteka nepasiekus tualeto, išgirdus tekantį vandenį, išgėrus kiek nors skysčių;
šlapinatės dažniau nei 8 kartus per dieną;
dažnai keliatės šlapintis naktį.
Kuo anksčiau pradėsite gydytis, tuo mažesnė tikimybė, kad būsena pablogės ar įgis lėtinę formą.
Gydymui taikomos bendrosios priemonės (mankšta, šlapimo pūslės treniravimas) , medikamentai ir chirurginis gydymas.
Medikamentinis gydymas
Skiriami vaistai, raminantys per daug aktyvią, sudirgintą šlapimo pūslę, kuri išprovokuoja dažną norą šlapintis ir skubėti į tualetą. Menopauzė metu skiriamas hormoninis gydymas.
Fizioterapinis gydymas, gydomoji mankšta
Šlapimo pūslės treniravimas pagal specialią programą pripažįstamas kaip vienas veiksmingiausių gydymo metodų.
Gydant šiuo būdu ligoniai skatinami retinti šlapinimąsi, ilginti intervalus tarp šlapinimosi. Vykdydami pūslės treniravimo pūslės programą pacientai nuolatos pildo šlapinimosi grafiką. Sužinoję intervalų tarp šlapinimosi trukmę, stengiasi valingai sulaikyti šlapinimąsi ir prailginti juos.
Kad nenusilptų dubens ir tarpvietės raumenys, patariama daryti stiprinančius pratimus. Mankštintis reikia kasdien, mažiausiai 5-6 kartus per dieną. Jei neturite laiko, pratimus atlikite kas kart, kai šlapinsitės.
Visų pirma atraskite raumenis, kuriuos ketinate mankštinti. Lengviausia tai padaryti, vidury šlapinimosi sulaikant srovę.
Dabar tokiu pat būdu įtempkite šiuos raumenis, suskaičiuokite iki penkių ir atpalaiduokite.
Kai įgusite, darydami šiuos pratimus, raumenis įtemptus laikykite ilgiau.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas yra taikomas, kai nepadeda kiti gydymo metodai. Jis skiriamas esant šlapimo nelaikymui fizinio krūvio metu arba esant šlapimo pūslės bei moterims makšties nusileidimams. Yra daug operacijų būdų (atvirų ir minimaliai invazinių) , kurių tikslas – atstatyti šlapimo pūslę į normalią anatominę padėtį.
Šiandien, kai yra pakankamai gydymo būdų, neturėtume girdėti:
„Tai normalu…”
„Tai praeis…”
„Nieko nereikia daryti…”
Labai svarbu pakalbėti apie tai su savo gydytoju urologu. Tai ir bus pirmas žingsnis pasveikti. Ką pasirinkti – medikamentus, fizioterapines priemones ar operaciją – patikslins Jūsų gydytojas ir gyvenimas vėl taps visavertis.
