Straipsniai

Šokoladas – maistas ar vaistas?

(Medicinos mokslų daktarė Gražina RADIKAITĖ) Dievų dovana
Šokoladas pradėtas gaminti Meksikoje. Kakavmedžius (Theobroma cacao) augino majai, inkai. Juos vadino „dievų dovana”. Šokoladas buvo laikomas seksualinį potraukį skatinančiu produktu, vartojamas tik specialiomis progomis ir tik turtingųjų. 1520 m. ispanų keliautojai šokoladą atvežė į Europą. Čia jis irgi tapo kilmingųjų malonumu, nes labai brangiai kainavo. Šiandien kakavmedžiai auginami Vakarų Afrikoje, Indonezijoje, Šri Lankoje. Pasaulyje yra daug jų rūšių, besiskiriančių kakavos kvapu ir spalva, kuri išgaunama gaminimo metu.

Priklausomybė?
Mokslininkai vartotojus skiria į mėgstančius šokoladą ir turinčius potraukį šokoladui. Pastarieji pradėti vadinti šokoladoholikais. Šį potraukį turi apie 30 proc. moterų ir 15 proc. vyrų. Yra žmonių, vartojančių šokoladą slapčia, kaip kiti vartoja vaistus ar alkoholį. Jie pasijunta daug geriau suvalgę gabalėlį šokolado. Kiti teigia, jog negavę jo suirzta, nes jis niekuo nepakeičiamas.

Priežastis – stresas ir magnio stoka
Šokolade yra didelis kiekis riebalų (kakavos sviesto) ir cukraus. Manoma, jog vienas iš šokolado vartojimo motyvų – magnio stoka. Šokoladas ir kakavos milteliai turi dideles šio elemento koncentracijas (100 g/100 mg, 100 g/520 mg) .

Stresas padidina magnio išsiskyrimą per inkslus ir sumažina jo pasisavinimą žarnyne. Taigi dėl streso susidaręs magnio deficitas prisideda prie priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomatikos. Tiriant moterų PMS paaiškėjo, jog prieš menstruacijas jas labiau traukia saldumynai, dažniausiai šokoladas (32 proc.) . Dauguma gydytojų mano, jog saldaus ir riebaus maisto vartojimas yra susijęs su neurocheminėmis reakcijomis. Kol kas nėra aišku, ar potraukis šokoladui yra jutiminio pasitenkinimo siekimas, ar tai yra smegenų cheminio balanso reguliacija. Nesaikingo saldumyno vartojimo ir blogos nuotaikos ryšys nekelia abejonių.

Sensorinės šokolado savybės
Mokslininkai savo tyrimuose pabrėžė, kad potraukis šokoladui turi panašumų su potraukiu kitiems saldumynams. Atrodo, kad dėl savo sensorinių savybių baltasis šokoladas, kuriame yra kakavos sviesto ir cukraus, turėtų veikti taip pat, tačiau, neturėdamas juodojo aromato bei farmakologinių ingredientų, jis potraukio šokoladui nepatenkina. Įvairios teorijos nepateikia pagrįstų įrodymų, kad šokoladas veikia panašiai kaip vaistai (narkotinės medžiagos) . Ar dėl šio saldumyno gali vystytis priklausomybė, nėra tvirtai nustatyta. Priklausomybė yra sudėtinga sąvoka (potraukis kuriai nors medžiagai ir nevartojant atsirandantis abstinencijos simptomas) .

Šokolado ir kakavos miltelių mitybinės medžiagos
Šokolado sudėtyje yra tam tikrų alkaloidų junginių – metilksantinų, iš kurių geriausiai žinomi kofeinas ir teobrominas. Jie abu veikia kaip žmogaus psichiką ir motoriką stimuliuojančios medžiagos. Kofeino simpatomimetinis poveikis, t.y. didinantis tam tikrų organų jautrumą, yra gerai ištirtas, o teobromino mažiau. Eksperimente pastarojo poveikis buvo labai panašus į kofeino, tačiau stimuliacija – silpnesnė. Stipresniam stimuliaciniam efektui reikia didesnio jo kiekio, šokolade esantys metilksantinų kiekiai priklauso nuo rūšies. 200 g šokolado yra 25 mg kofeino ir 197 mg teobromino, tai nedidelis kiekis. Puodelyje kavos yra 100 mg kofeino ir beveik nėra teobromino. Kai kurie autoriai samprotauja, kad atskirai paimtų kofeino ir teobromino poveikis gali būti kitoks negu kai jie yra kartu, kaip antai šokolade.

Šokoladas turi dideles angliavandenių ir riebalų koncentracijas, o jie, veikdami kartu, gali padidinti galvos smegenų serotonino sintezę, todėl atsiranda malonių pojūčių, pagerėja nuotaika.

Šokolade aptikta biologinių aminų (tiraminas ir feniletilaminas) , kurie yra farmakologiškai aktyvūs ir veikiai kaip stimuliatoriai. Jų koncentracija šokolade žymi (0,4 iki 6,6 mg/g) . Ekspertų teigimu, potraukis šokoladui – organizmo reakcija, siekiant atstatyti šių medžiagų kiekį smegenyse, kad pakiltų nuotaiką.

Visgi šokolado sukeliami jutimai, pasireiškiantys fiziologiškai ir per tarpinius faktorius, turi didžiulę galią. M. Roach yra pasakęs, jog net delikatesiniai ikrai nesukelia žmonėms tokių aistrų kaip šokoladas.

Taigi turėtumėme žinoti apie potraukį šokoladui bei su juo susijusius faktorius. Nors tikslus potraukio šokoladui mechanizmas išlieka neaiškus, gyvenime reikėtų vadovautis bendraisiais sveikos mitybos reikalavimais, o šokoladą bei saldumynus vartoti saikingai.