Žvyneline, dar vadinama psoriaze, serga 2-3 proc. visos pasaulio populiacijos. Neskaitant injekcijų, pats veiksmingiausias šios autoimuninės, uždegiminės odos ligos gydymas yra UVB fototerapija. Iki šiol jis buvo prieinamas tik ligoninėse. Įsivaizduokite: kad pasiektų būklės pagerėjimą (liga neišnyksta, galima tik prailginti remisijos laiką), žmogus turi joje lankytis 3 kartus per savaitę 1,5-2 mėnesius.
Padėti 125 milijonams lėtinės odos ligos varginamų žmonių pasaulyje pasirengusi UAB „Emplastrum“ komanda. Matydama problemos mastą ir sunkią vieno iš kolegų mamos patirtį, siekiant efektyvaus gydymo, 2019 m. įsteigto startuolio komanda sukūrė unikalų žvynelinės gydymui skirtą inžinerinę naujovę. Pleistrą primenantis lankstus, nešiojamas modulinis prietaisas su integruotais UVB spindulių LED šviestukais šiuo metu jau patentuojamas.
Startuolio įkūrėjo Aurimo Mazuro teigimu, netiesioginių konkurentų apstu: šie pardavinėja kremus, tepalus arba didžiulius UV fototerapijos stacionarus ligoninėms. „Emplastrum“ klientai – žmonės, sergantys žvyneline ir privačiosbei viešosios gydymo įstaigos: „Mūsų kuriama technologija atveria visiškai naujas galimybes: ji leidžia perkelti gydymą iš ligoninių į namus. Pacientai gali gauti gydymo planą, efektyviai gydytis jiems patogiu metu bet kurioje vietoje,ultravioletinės spinduliuotės terapiją taikyti kelioms pažeistoms vietoms vienu metu, išvengdami nereikalingos UV spinduliuotės, kuri gali sukelti odos vėžį ir konsultuotis su dermatologais nuotoliniu būdu viso gydymo metu“, –produkto privalumus vardina A. Mazuras.
Porą metų minėtą technologiją vystanti jauna įmonė jau sukūrė ne vieną prototipą: „Paskutinė prototipo versija buvo įvertinta daugiau kaip dvidešimties VU Santariškių klinikų dermatologų, esame pripažinti ir tarptautiniu mastu: Silicio Slėnyje (JAV), Prancūzijoje, Šiaurės Europoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse“, – sėkmingais žingsniais džiaugiasi komandos vadovas.
Įvertinimų ši jauna įmonė jau turi ne vieną: 2019 m. kuriamas prietaisas Kauno mokslo ir technologijų parko buvo pripažintas vienu inovatyviausių produktų, vėliau pelnytos prizinės vietos ne tik Lietuvoje, bet ir „Silicon Valley Innovation Challenge“ konkurse San Franciske (JAV), Vokietijoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje vykusiuose konkursuose.
A. Mazuras neslepia, kad tarptautinis pripažinimas labai įkvėpia judėti pirmyn ir rodo, kad sprendžiama problema aktuali visame pasaulyje. Teisingą kryptį patvirtina ir „Emplastrum“ svetainėje jau užsiregistravę per 200 žmonių, norinčių įsigyti ir išbandyti prietaisą, kai tik jis pasirodys rinkoje. Planuojama, kad tai nutiks 2022 metų viduryje. Kol kas, anot inovatoriaus, didžiausias iššūkis – įveikti visus biurokratinius barjerus ir gauti sertifikatus, kurie leistų pradėti pardavimus.
„Gyvybės mokslų srities inovacijos, ypač tokie procesai kaip klinikiniai tyrimai ar medicinos prietaiso sertifikavimas, reikalauja daug laiko ir nemažų investicijų, tačiau Aurimas yra užsispyręs ir tikslo siekiantis inovatorius. Lėtinės uždegiminės ligos kamuojamiems pacientams jo komanda jau netrukus suteiks naują, efektyvų ir saugų ligos kontroliavimo būdą. Iki šiol jie turėjo nuolat lankytis gydymo įstaigose ir, nors žvynelinė neužkrečiama, kentėti jos sukeliamas psichologines problemas bei socialinį diskomfortą“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) MTEPI programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja dr. Lina Kisielė.
Su unikalų prietaisą kuriančia įmone nuo pat veiklos pradžios bendradarbiaujanti ekspertė džiaugiasi, kad Lietuvoje gimsta tokios idėjos ir MITA galėjo prisidėti prie dar vienos aktualios technologijos kūrimo: „Neabejoju, kad šis sprendimas sulauks susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ir tikiuosi, kad „Emplastrum“ sėkmės istorija įkvėps visus gyvybės mokslų srityje inovacijas vystančius startuolius“.
Šiuo metu startuolis įgyvendina žvynelinę gydančių pleistrų komercializavimo projektą, kurį finansavimui teikė kartu su MITA. „Konsultuojamės įvairiais klausimais, kartu rengiame projektus, todėl nauda vykdant mokslinius ir tiriamuosius darbus tikrai apčiuopiama“,– MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ konsultantų pagalbą vertina A. Mazuras.
Beje, finansavimą prototipui sukurti pagal „EIT Health InnoStars“ programą ir komercializavimui pagal MITA priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ iš ES struktūrinių fondų lėšų gavusi jauna įmonė pastartuoju metu intensyviai ieško investicijų produkto gamybai bei jo įvedimui į rinką.
Projektas „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ – iniciatyva, skatinanti gyvybės mokslų industrijos augimą Lietuvoje ir žinomumą tarptautiniu mastu. Ji apima visa spektrą MITA teikiamų paslaugų nuo konsultacijųdėl inovacijų paramos priemonių iki akceleravimo programų bei pagalbos pritraukiant investicijas.
Pranešimą paskelbė: Karolina Urbonaitė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra