Daugeliui vasara – laukiamiausias metų sezonas. Tačiau kai kuriems sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms būtent vasarą paaštrėja ligų simptomai, priverčiantys sunerimti dėl savo sveikatos, o dažnai ir atidėlioti vasaros planus. Aukšta temperatūra, drėgmė ir saulės spinduliai gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti dehidrataciją, o tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, gali padidėti širdies priepuolio ar insulto rizika. Tad kaip saugoti savo sveikatą vasarą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį kardiovaskulinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir ko verčiau nedaryti? Apie rūpinimąsi širdies sveikata vasarą pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos stacionaro kardiologė Julija Jurgaitytė. Pasak gydytojos, vasarą išauga ne tik širdies įvykių, bet ir mirties atvejų skaičiai. „Esant karštiems orams, organizmas linkęs…
Baigėsi 14-ieji „Sveikatiados“ metai: daugiau nei 1330 mokyklų ir darželių mokė vaikus sveikos gyvensenos
Birželio pabaigoje Kauno rajono Raudondvario dvare vyko jau tradicija tapusi „Sveikatiados“ ambasadorių suvažiavimo šventė. Jos metu ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų atstovai iš visos Lietuvos dalijosi savo patirtimi ir pasiekimais, o 2022-2023 mokslo metų finalinį renginį vainikavo „Sveikatiados“ aktyviausiųjų apdovanojimai bei edukacinės veiklos. „Sveikatiada“ – gražia tradicija tapusi socialinė programa vaikams Jau 14-tus metus vykdoma „Sveikatiada“ yra ilgalaikė sveikos gyvensenos ugdymo programa vaikams, suteikianti jiems žinių ir praktinių įgūdžių apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Visus metus veikiančios socialinės iniciatyvos metu moksleiviams yra organizuojami renginiai, kurių metu jie plečia savo žinias ir supratimą apie sveiką gyvenseną, o šiose veiklose dalyvauja ne tik vaikai, bet ir mokytojai, tėvai bei mokyklų ir…
Gydytoja įspėja – odos išvaizdą 70 proc. lemia UV spinduliai: kaip nuo jų apsisaugoti?
Atėjus vasarai, o ypač atostogų metui, daugelis skuba nusipirkti priemonių nuo saulės, bet, pasak gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės, jau jas rinkdamiesi ir naudodami padarome klaidų. Vienas buteliukas visai šeimai su mažais vaikais tikrai netiks, tuo labiau užsilikęs nuo praėjusių metų, be to, odą saugoti nuo spinduliuotės reikia visus metus, tik pasirenkant skirtingas priemones. Ištisomis dienomis kompiuteriu dirbantys bei mažai gryname ore būnantys žmonės dažnai nustemba, kad jų oda būna paveikta vadinamosios mėlynosios šviesos. Tad gydytoja Asta Dumbliauskienė primena, kaip vasarą išsaugoti odos sveikatą ir grožį, kuris dabartiniais laikais nebesiejamas nuo įdegio. Apsauga nuo saulės – ir dirbantiems prie kompiuterio Gydytojos teigimu, dar pasitaiko žmonių, įsitikinusių, kad kremas nuo saulės būtinas…
Kas yra dienos chirurgija ir kaip jai pasiruošti?
Pasiruošimas operacijai bei pooperacinis laikotarpis, net ir turint nedidelius negalavimus, kartais gali užtrukti kelias dienas, todėl pacientai dažnai planines operacijas atidėlioja. Tačiau reikėtų žinoti, kad jas atlikti nuo atvykimo iki grįžimo į namus gali užtrukti vos dieną. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro gydytojas chirurgas Dalius Dominauskas sako, kad dienos chirurgijos paslaugos pasižymi saugumu ir efektyvumu, o pacientas po operacijos ar procedūros namo gali keliauti tą pačią dieną. „Dienos chirurgijos paslauga – tai planinė chirurginė pagalba pacientui, atvykstančiam gydymui ir išvykstančiam iš stacionaro tą pačią dieną. Ji apima ir diagnostines intervencines procedūras, tokias kaip storosios žarnos ištyrimas ir darinių iš jos spindžio pašalinimas, kuris atliekamas taikant bendrąją nejautrą,…
Apsilankymas odontologo kabinete – įveikti baimę gali padėti sedacija
Apsilankymas odontologo kabinete ne tik vaikams, bet ir suaugusiems dažnai sukelia stresą ir baimę. Su karieso pažeistu ar skaudančiu dantimi atėję, ypatingai mažieji pacientai, kartais net nesutinka atsisėsti į odontologo kėdę apžiūrai. Siekiant nesukelti streso ar skausmo, tiek vaikams, tiek suaugusiems gydytojai odontologai dantų procedūras gali atlikti taikant sedaciją ar bendrąją nejautrą. „Kardiolitos klinikų“ Klaipėdoje odontologė Iryna Fursa ir anesteziologė Eglė Deščerienė pasakoja, kaip sedacija gali padėti įveikti dantų gydymo baimę ir kada galima taikyti nejautrą. Nerimą ir baimę apsilankyti odontologo kabinete gali lemti skirtingos priežastys – neigiama ankstesnė patirtis, skausmo baimė ar nežinia, kai pas odontologą atvykstama pirmą kartą. Vis dėlto, gydytojui odontologui svarbu išsiaiškinti konkrečią baimės priežastį ir…
Iš kur kyla pacientų baimė keisti gydymą ir kaip ją įveikti?
Pokyčių baimė gali pasireikšti įvairiausiose gyvenimo situacijose – keičiant darbą, gyvenamą vietą ar priimant kitus svarbius sprendimus. Medikai pastebi, kad pacientus keisti gydymą, net į efektyvesnį ir patogesnį, dažniausiai stabdo pokyčių baimė. Ir visai nesvarbu, jei jie reiškia geresnę gyvenimo kokybę. Psichoterapeuto Vaido Arvasevičiaus teigimu, skirtingi žmonės skirtingai suvokia pokyčius. Vieniems tai – naujos galimybės, kitiems – neįveikiama kliūtis. Taip yra todėl, kad specifinis žmogaus psichologinis portretas lemia specifinį santykį su pokyčiais. Vieni jų bijo, kitiems tai – dar vienas iššūkis. „Pokytis yra procesas, kuomet vienas dalykas keičiasi į kitą. Iš esmės patys pokyčiai nekelia baimės. Baimę kelia tai, ką tas pokytis žmogui, jo manymu, atneš: išbandymą, kliūtį, skriaudą, neteisybę…
Mano lovelė vėl šlapia…
(Gyd. psichoterapeutė Jolanta Trinkūnienė) Dauguma mamų, kurių vaikai naktimis šlapinasi į lovą, aplanko pediatrus, neurologus, urologus ir kitus gydytojus. Atlikus šlapimo tyrimą ir atmetus vidaus organų susirgimus, problema neišnyksta. Tik tuomet vaikas nukreipiamas pas gydytoją – vaikų ir paauglių psichiatrą. Kiekviena mama su nekantrumu laukia, kada gi pagaliau vaikas pradės prašytis ant puoduko. Jei mažylis nenori ant puoduko sėstis, susidaro papildomų rūpesčių ir šiaip atsiranda įvairiausių nepatogumų… „Mano sūnui jau 8-eri, o jis vis dar šlapinasi į lovą, kai draugės vaikas jau seniai neturi šios problemos. Dieną manasis Irmantas pasiprašo, bet naktimis prisišlapina į lovytę ir dažnai ne po vieną kartą. Išbandžiau viską: ir bariau, ir gėdinau. Girdžiau daug įvairių…
Atšilus orams, nepamirškime gurkšnoti vandens: dietologė primena, kiek jo gerti ir kuo skaninti
Nors vieni ir žiemą nešiojasi gertuves su vandeniu, kurį nuolat gurkšnoja, kiti net per vasaros karščius užmiršta atsivėsinti. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad nors išgerti rekomenduojamo vandens kiekis svyruoja nuo 1,5 iki 2 litrų per parą (o per didelius karščius ar sunkiai dirbant – dar daugiau), dažnai žmonės jo išgeria mažiau. Vieni teisinasi, kad skysčių gauna su maistu, kiti skundžiasi, kad tyras vanduo jiems tiesiog neskanus. Prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria, kaip skaninti vandenį žolelėmis, daržovėmis ir vaisiais – tokio vandens šiltą vasaros dieną norėsis atsigerti net vaikams, o ypač jei turėsite vėsią temperatūrą palaikančią gertuvę. Sveikatai palankios mitybos piramidėje –…
Naktį noriu miegoti ramiai
(Rūta Stalionytė) „ D’Artanjanai, kodėl jūs miegate dieną? – Ogi todėl, kad naktį miegate jūs, Portai! Miegate ir knarkiate!!!” Ar pamenate šias garsaus filmo herojų replikas? Ką bekalbėti, knarkimas tikrai trukdo aplinkiniams, be to, ir pačiam knarkiančiajam jis nėra toks jau saugus. Priežastys ir padariniai Knarkimas – tai kvėpavimo takų sienelių vibracija. Kai nemiegame, mūsų gerklė ir trachėja veikia aktyviai. Tačiau miego metu, kai smegenys dirba „ekonominiu režimu” ir siunčia retesnius impulsus kvėpavimo procesui palaikyti – kvėpavimo takų raumenys atsipalaiduoja. Miegant smegenys paprastai išlieka minimaliai aktyvios, tad gerklės raumenys atsipalaiduoja ne visiškai: kvėpuojant, atverdami orui kelią, iš pradžių tempiasi gerklės raumenys, ir tik po to praeina oras. Tuo tarpu knarkiančiųjų…
Septyni žingsniai ligi dangaus
(Gediminas KAJĖNAS) Kiekvienas yra skaitęs ar girdėjęs senolių sekamas pasakas. Stebuklingos kelionės per tamsias girias, neįtikėtini veikėjų nuotykiai, susidūrimas su antgamtinėmis būtybėmis pakeri sielą ir apgaubia magijos skraiste. Vieniems pasakos ir telieka vaikiško pasaulio dalimi. Kitiems – tai viso gyvenimo skaitiniai, kuriuose jie ieško iš senų senovės likusių archetipų ir protėvių pasaulėjautos žymių. Kopimas į aukštą kalną, kabarojimasis pupos stiebu į dangų, leidimasis į šulinį, lindimas gilyn į urvą – tai vis pasakiškos kelionės. Jos neįprastos dėl savo vertikalios krypties. Archetipinis pasaulio modelis Jeigu yra medis, yra ir medžio dvasia. Jei yra akmuo, yra jo dvasia, jei paukštis – paukščio dvasia, miškas – miško, upė – upės dvasia. Nežinia, kas…
