Kvapą gniaužiantys saulėlydžiai, skaidrus vandenynas ir balto smėlio paplūdimiai socialiniuose tinkluose atrodo kaip tobulos atostogos. Vis dėlto, realybėje egzotinės šalyse neretai slepia nematomus pavojus – nuo apsinuodijimo maistu iki rimtų infekcinių ligų, kurios kelionę gali paversti nemalonia patirtimi ar net baigtis gydymu ligoninėje. „Kelionėse žmonės dažnai planuoja maršrutus, renkasi viešbučius ir veiklas, bet per mažai dėmesio skiria sveikatos rizikoms. Visgi, užtenka vieno netinkamo pasirinkimo, pavyzdžiui, gėrimo su ledukais iš užteršto vandens ar neaiškiomis sąlygomis paruošto maisto, ir atostogos gali baigtis ne prie baseino, o ieškant pagalbos vietinėje gydymo įstaigoje“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova. BTA draudimo duomenimis, egzotinėse šalyse keliautojai dažniausiai susiduria ne tik…
Moderni diagnostika artėja prie kasdienybės: kaip MRT keičia širdies ligų tyrimus
Širdies ligos vis dar yra viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia jas pastebėti gerokai anksčiau, nei pasireiškia rimti simptomai. Vienas iš tokių pažangių įrankių – širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri vis dažniau tampa ne tik kardiologų, bet ir pacientų sąjungininke. Širdies MRT leidžia „pažiūrėti“ į širdį iš labai arti – be pjūvių, be rentgeno spindulių ir be skausmo. Tyrimo metu gaunami itin detalūs vaizdai, kurie parodo ne tik širdies struktūrą, bet ir tai, kaip ji dirba, ar audiniai sveiki, ar jau matomi pirmieji pažeidimai. „Ši technologija leidžia diagnozuoti ligas ankstyvoje stadijoje ir tiksliai įvertinti širdies raumens būklę. MRT aiškiai parodo skilvelių judesius, uždegimo ar edemos židinius,…
Ar jūsų biuro kėdė padeda ar kenkia sveikatai? Ergonomikos svarba XXI amžiuje
Šiuolaikiniai biurai ir darbo aplinkos sparčiai keičiasi, tačiau viena problema išlieka neišspręsta: kaip ilgalaikis sėdėjimas veikia mūsų sveikatą? Daugelis iš mūsų praleidžia daugybę valandų biure ar dirbdami prie kompiuterių, todėl pasirūpinti tinkama biuro kėde tapo būtinybe. Tai gali ne tik padidinti komfortą, bet ir apsaugoti nuo rimtų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, ergonomika, ypač kalbant apie ergonomines biuro kėdes, tampa vis svarbesnė. Taigi, kaip žinoti, ar jūsų biuro kėdė padeda jūsų sveikatai, ar, priešingai, ją kenkia? Kas yra ergonomika ir kodėl tai svarbu? Ergonomika – tai mokslo šaka, kuri tyrinėja, kaip pritaikyti darbo vietą žmogaus fiziologiniams ir psichologiniams poreikiams. Nuo tada, kai darbas biure tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, ergonomiški…
Europos sveikos mitybos diena: kaip rinktis sveikatai palankesnius produktus kasdien?
Lapkričio 8-oji – Europos sveikos mitybos diena, kuria skatinama atkreipti dėmesį į sveiką mitybą ir jos principus. Nors sveikesnė mityba neretai gali pasirodyti kaip sudėtinga užduotis, kupina taisyklių, apribojimų ir nuolatinio skaičiavimo, iš tiesų tam nereikia nei didelių pastangų, nei drastiškų pokyčių, nei didelio biudžeto. Svarbiausia žinoti, kaip atsirinkti ir į savo apsipirkimo krepšelį įtraukti tinkamus produktus, kad sveikesni sprendimai taptų natūralia kasdienybės dalimi. Prekybos tinklai taip pat kasdien prisideda prie mitybos įpročių formavimo – nuo to, kokius produktus klientai randa asortimente, iki to, kurie iš jų atsiduria krepšelyje. Pasak „Lidl Lietuva“ kokybės atitikties ir užtikrinimo vadovo Karolio Lebedniko, tinkamai suformuotas parduotuvės asortimentas gali natūraliai paskatinti ir sveikesnius pirkėjų sprendimus.…
Kosulys ne visuomet praeina savaime: gydytoja perspėjo, kuomet į gydytojus kreiptis reikia nedelsiant
Nors kosulys dažniausiai tėra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus, kartais jis gali signalizuoti ir apie rimtesnę ligą. Medikai pastebi, kad žmonės neretai dėl kosulio delsia kreiptis į gydytojus, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, ignoruoti šio simptomo nereikėtų – nors dauguma kosulio atvejų praeina per tris savaites ir gydymo nereikalauja, užsitęsęs kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju ar kiti nerimą keliantys požymiai yra aiškus signalas nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. „Dažniausiai kosulys nereiškia nieko rimto, tačiau gali būti ir simptomas, būdingas daugeliui kvėpavimo takų ar kitų ligų. Dažniausiai išskiriamas ūminis ir užsitęsęs kosulys, tačiau medicinoje kosulys paprastai skirstomas į tris grupes. Ūminis kosulys trunka trumpiau…
Šaltasis sezonas ir mažakraujystė: ką svarbu žinoti kiekvienam
Rudenį ir žiemą organizmui dažniau trūksta geležies – tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, plaukų slinkimą ar sumažėjusį darbingumą. Pasireiškus šiems simptomams svarbu jų neignoruoti ir laiku atlikti kraujo tyrimus: įvertinti hemoglobino bei feritino rodiklius, kad būtų užkirstas kelias mažakraujystei. Mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai organizme sumažėja hemoglobino kiekis ir audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi. Pacientai dažniausiai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, dusuliu fizinio krūvio metu, galvos svaigimu, širdies plakimu, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia koncentracija ar plaukų slinkimu. Kadangi šie simptomai vystosi palaipsniui, jie neretai priskiriami stresui ar pervargimui. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė sako, kad mažakraujystė yra viena dažniausių būklių, su kuriomis susiduriama kasdienėje klinikinėje praktikoje. „Dažniausia jos…
30 augalinių produktų per savaitę: gyvensenos medicinos specialistė paaiškino, kokią naudą organizmui suteikia augaliniai produktai
30 augalų per savaitę (angl. 30 plants per week) – taip trumpai apibūdinamas principas, skatinantis per 7 dienas suvartoti bent 30 skirtingų augalinės kilmės produktų. Gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė pabrėžia, jog kartais didelį pokytį organizmui daro ne tai, ko atsisakome, o tai, kuo kasdien papildome savo lėkštę. Paprastas būdas didinti suvartojamų produktų įvairovę – kasdien valgyti daugiau skirtingų daržovių, vaisių, ankštinių, grybų, riešutų bei sėklų. Pasak jos, būtent vartojamų augalinių produktų įvairovė gali prisidėti prie geresnės savijautos ir natūraliai stiprinti organizmą. K. Nausėdės teigimu, platesnis augalinių produktų racionas ne tik padeda atrasti naujus skonius ir suvartoti kuo daugiau įvairesnio maisto, bet greitai pradeda teikti naudą organizmui. „Teigiami pokyčiai gali…
Pasaulis susižieduoja su sveikatingumu: kaip technologijos moko įsiklausyti į savo kūną?
Žiedai ant pirštų vis dažniau pasakoja ne apie santykius, o apie žmogaus savijautą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, populiarėja išmanūs įrenginiai, pavyzdžiui, išmanūs žiedai, kurie yra skirti stebėti kūno būseną – nuo miego iki streso. Tačiau svarbiausias klausimas šiandien jau nebe technologijų galimybės, o tai, ar žmonės moka jų duomenis paversti sprendimais. Išsamus 2024 m. atliktas tyrimas, paremtas išmaniųjų žiedų renkamais fiziologiniais duomenimis, rodo, kad kasdienis stresas tiesiogiai veikia miego kokybę. Didesnis streso lygis siejamas su trumpesniu ir labiau trūkinėjančiu, nepastoviu miegu bei lėtesniu organizmo atsistatymu. Šie pokyčiai matuojami realiomis gyvenimo sąlygomis, ne tik laboratorijoje. Tai leidžia pažvelgti į stresą kitaip – ne kaip į abstraktų pojūtį, o kaip į…
„Mėlynasis pirmadienis“: tyrimas atskleidžia nerimą keliančią Lietuvos emocinę būklę
Didelei daliai Lietuvos visuomenės būdingas nuovargis, emocinis išsekimas ir kasdienio gyvenimo džiaugsmo praradimas. Tokią padėtį atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas. Sausio 19-ąją, pasaulyje minimą vadinamąjį „mėlynąjį pirmadienį“ – liūdniausią metų dieną, vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais pabrėžia, kad emocinė gerovė šiuo metu yra opiausias iššūkis gyventojų savijautai. Emocinė sveikata – ribinės būsenos Lietuvos gyventojų emocinei sveikatai įvertinti buvo taikomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) WHO-5 emocinės gerovės indeksas. Lietuvos rezultatas – 61,5 balo. Pasak specialistų, toks rodiklis reiškia ribinę arba sumažėjusią emocinę gerovę. Pirmą kartą šalyje nustatytas bendras Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas siekia 64,1 balo iš 100. Tai reiškia, kad Lietuva jaučiasi vidutiniškai – ne blogai,…
Paaiškino burnos higienos svarbą: ne tik išsaugo gražią šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms
Reguliariai nesilankant pas burnos higienistą ankstyvos burnos ligos dažnai lieka nepastebėtos ir ilgainiui pablogina burnos sveikatą. Nors dauguma žmonių mano, kad pakanka kasdienės dantų priežiūros namuose, specialistai pabrėžia – net ir kruopščiai prižiūrint dantis galima daryti klaidų, kurios ilgainiui turi rimtų pasekmių. Kaip teigia sveikatos sprendimų centro „Antėja“ burnos higienistė Vilija Lauciūtė, kad ir kaip kruopščiai valytume dantis, tobulai to padaryti nepavyks. Be to, pernelyg uoliai besivalantys dažnai per stipriai spaudžia dantų šepetėlį arba atlieka netaisyklingus judesius, todėl neretai pažeidžiamas dantų emalis ar burnos gleivinės audiniai. Dantys ir dantenos tampa jautresni nei įprastai, nes audiniai nuolat traumuojami, gali atsirasti emalio defektų. Tokiais atvejais būtina odontologo pagalba, nes savarankiškai išspręsti problemą…








