Imunitetas – tai organizmo geba apsisaugoti nuo infekcijos. Imuniteto sukūrimas vadinamas imunizacija (imunoprofilaktika).Imunitetas gali būti: natūralusis (atsiranda persirgus natūralia infekcija); dirbtinis.Dirbtinis imunitetas gali būti: aktyvusis (susidaro pavartojus vakciną, į kurią imuninė sistema reaguoja gamindama antikūnus (imunoglobulinus));pasyvusis (susidaro pavartojus imunoglobuliną arba serumą, kurio sudėtyje yra antikūnų, t.y. imuninė sistema nereaguoja).Pasyvusis imunitetas susidaro greičiau, bet išlieka trumpiau nei aktyvusis.Vakcinos (skiepai) – tai preparatai, vartojami aktyviai organizmo apsaugai nuo infekcinių ligų (dirbtiniam imunitetui) sukurti. Vakcinų sudėtyje yra inaktyvintų mikroorganizmų ląstelių, jų komponentų arba specialiai pagamintų antigenų, kuriems veikiant, pasigamina antikūnų (imunoglobulinų), saugančių nuo infekcijos. Vartojamos gyvos susilpnintos (tuberkuliozės, tymų, epideminio parotito, raudonukės, geriamoji poliomielito, vėjaraupių) ir negyvos vakcinos. Vienos vakcinos sukelia imunitetą po vienos injekcijos, kitomis reikia skiepytis keletą kartų tam tikrais intervalais.Pagal Lietuvos skiepų kalendorių, patvirtintą 1998 m., vaikai nemokamai skiepijami nuo 9 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito ir raudonukės. Taip pat jie gali būti skiepijami nuo B tipo influenzos hemofilo infekcijos. Prireikus vaikai ir suaugusieji skiepijami nuo erkinio encefalito, gripo, hepatito B, pneumokokinės infekcijos, vėjaraupių, o išvykstantieji į kai kurias šalis – nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos, vidurių šiltinės, hepatito A, poliomielito. Po infekcijos sukėlėjo galimo patekimo į organizmą (pvz., patyrus atvirą traumą, kai žaizda užteršta) kartu su vakcina prireikus skiriama antikūnų preparatų.Šiuolaikinės vakcinos paprastai toleruojamos gerai. Dažniausiai parausta, patinsta, skauda dūrio vieta, pakyla temperatūra, pasireiškia alerginė reakcija. Pasiskiepijus gyva vakcina, nepageidaujami reiškiniai gali priminti natūralią infekciją (pvz., po skiepų nuo epideminio parotito gali pasireikšti seilių liaukų uždegimas). Sunkių nepageidaujamų reakcijų pasireiškia labai retai, todėl skiepytis yra saugiau negu rizikuoti susirgti infekcine liga.Sudėtinės vakcinos skirtos apsaugai nuo kelių infekcinių ligų.
Boostrix (Difterijos, kokliušo ir stabligės vakcina)
D.T.COQ/ D.T.P. (Difterijos, kokliušo ir stabligės vakcina)
D.T.Vax (Difterijos ir stabligės vakcina)
DPT Vaccine Behring (Difterijos, kokliušo ir stabligės vakcina)
Eolarix (Tymų ir raudonukės vakcina)
Imovax D.T. Adult (Difterijos ir stabligės vakcina)
Infanrix (Difterijos, kokliušo ir stabligės vakcina)
Infanrix HepB (Difterijos, kokliušo, stabligės ir hepatito B vakcina)
Infanrix-IPV+Hib (Difterijos, kokliušo, stabligės, B tipo influenzos hemofilo ir poliomielito vakcina)
PENTAct-HIB (Difterijos, kokliušo, stabligės, B tipo influenzos hemofilo ir poliomielito vakcina)
Pentaxim (Difterijos, kokliušo, stabligės, B tipo influenzos hemofilo ir poliomielito vakcina)
Priorix (Epideminio parotito, tymų ir raudonukės vakcina)
Tetracoq (Difterijos, kokliušo, stabligės ir poliomielito vakcina)
TETRAct-HIB (Difterijos, kokliušo, stabligės ir B tipo influenzos hemofilo vakcina)
Tetraxim (Difterijos, kokliušo, stabligės ir poliomielito vakcina)
Trimovax (Epideminio parotito, tymų ir raudonukės vakcina)
Tripacel (Difterijos, kokliušo ir stabligės vakcina)
Tritanrix HB (Difterijos, kokliušo, stabligės ir hepatito B vakcina)
Triviraten (Epideminio parotito, tymų ir raudonukės vakcina)
Twinrix (Hepatito A ir hepatito B vakcina)
‹
›
×