Praėjusią savaitę, minint Pasaulinę atsakingo vaistų vartojimo dieną, penkiuose Lietuvos miestuose vyko konferencijos sveikatos sistemos darbuotojams. Jose medikai diskutavo ir ieškojo galimų sprendimų, kaip padėti pacientams laikytis paskirtų gydymo rekomendacijų, rašoma Lietuvos kardiologų draugijos pranešime žiniasklaidai.
Statistiniai duomenys negailestingi – kas antras pacientas, sergantis lėtinėmis ligomis, nesilaiko gydymo režimo, todėl liga tampa sunkiai kontroliuojama. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vykusių konferencijų metu įvairių sričių gydytojai klausėsi pranešimų vaistų vartojimo ir ligų kontrolės temomis.
Vienas iš (nuotolinių) pranešėjų – dr. Michael‘is Burnier‘is, Lozanos universiteto Šveicarijoje profesorius. Jis savo pranešime „Gydymo rekomendacijų laikymosi iššūkiai“ pabrėžė sveikatos sistemos darbuotojų susitelkimą, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus.
„Teisinga diagnozė ir geri vaistai nepadeda, jei pacientai jų nevartoja – tuomet gydymas tampa neveiksmingas. Todėl ši Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena yra tokia svarbi ir turime primygtinai reikalauti, kad būtų nustatomas gydymo režimo nesilaikymas, kad pacientams būtų taikomas geresnis ilgalaikis gydymas, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas bei sveikatos priežiūros išlaidas“, – savo pranešime sakė mokslininkas.
Pacientams sunku išlikti pastoviems
Pasak mokslininko, atsakingas vaistų vartojimas vyksta trimis etapais: nuo vaistų paskyrimo iki ilgalaikio vaistų vartojimo.
„Manau, kad svarbiausias atsakingo vaistų vartojimo aspektas iš tikrųjų yra pastovumas. Tai reiškia, kad pacientai turi labai ilgai tęsti gydymą, ir tai ypač svarbu sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, dislipidemija arba hipertenzija“, – teigė dr. M. Burnieris.
Remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, atliktais nuo 2000-ųjų, pastebima, kad paskirtų vaistų vartojimo problema yra dinamiška ir dažnai siejama ne tik su vaistų kiekiu ar šalutiniu jų sukeliamu poveikiu, bet ir gyvenimo būdu ar turimais įpročiais. Taip pat nustatyta, kad pacientai dažniau pamiršta išgerti vaistus vakare nei ryte.
Pastebimas atotrūkis tarp tyrimų ir praktikos
Profesorius atskleidžia, kad gydant hipertenziją, dažnai matomas ryškus atotrūkis tarp klinikinių tyrimų ir praktikos.
„Jei pažvelgsime, pavyzdžiui, į hipertenzijos kontrolės rodiklį, kai pasiekiamas mažesnis nei 140/90 kraujospūdis, pamatysime, kad klinikinių tyrimų metu, naudojant turimus vaistus, kraujospūdžio kontrolės rodiklis paprastai pasiekiamas 70–80 proc. atvejų. Apklausų duomenimis, kasdienėje klinikinėje praktikoje, arterinės hipertenzijos kontrolė yra ženkliai blogesnė“, – dalijosi profesorius.
Siekiant paaiškinti tikrąsias vaistų nevartojimo priežastis, bendradarbiaujant su įvairiomis vietinėmis organizacijomis, 2023 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2757 pacientai penkiose šalyse: Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Moterų ir vyrų pacientų buvo po lygiai, o vidutinis jų amžius siekė 69 m.
Dažniausia priežastis – pacientai užmiršta išgerti vaistus. O štai šalutinis poveikis sudarė tik 10–12 proc. atvejų. Įdomu tai, kad paklausus, ar jie praneša savo gydytojui apie tai, kad nevartoja vaistų, net 40 proc. atsakė, kad niekuomet apie tai neužsimena, o 25 proc. pasisako tik kartais.
„Pacientai galvoja, kad neverta gaišti gydytojų laiko arba jie negali nieko dėl to padaryti. Tai rodo, kad mes, gydytojai, turime skirti pacientams laiko, kad jie galėtų papasakoti apie savo kasdienę gydymo rutiną“, – sakė mokslininkas.
Galimas sprendimas – vienos tabletės deriniai
Moksliniuose tyrimuose taip pat nagrinėjamas vienos tabletės derinio poveikis. Tai reiškia, kad viena tabletė gali apjungti dvi, tris ar net daugiau skirtingų veikliųjų medžiagų.
2021 m. italų mokslininko Gianfranco Parati ir kolegų skelbto tyrimo išvadose rašoma, kad vienos tabletės derinio vartojimas turi keletą reikšmingų privalumų, susijusių su gydymo režimo laikymusi, pastoviu vaistų vartojimu, kraujospūdžio mažėjimu bei tikslinio kraujospūdžio pasiekimu.
Profesorius M. Burnier‘is taip pat citavo dar dviejų tyrimų, atlikų Vokietijoje ir Vengrijoje rezultatus: „Buvo pastebėta, kad vartojant vienos tabletės derinius vaistai vartojami ilgiau, sumažėjo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, sumažėjo mirtingumas dėl įvairių priežasčių ir hospitalizacija, tam tikru mastu pasiektas teigiamas poveikis insulto rizikai.“
Pranešimą paskelbė: Aušra Matulaitytė, UAB „Bosanova”
