Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos konferencijų salėje bei nuotoliu vyko kombinuota vidaus ligų konferencija „Gydytojo darbo kasdienybė ir iššūkiai“. Tradicinė rudeninė konferencija, rengiama Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Pažangiosios medicinos draugijos, į salę ir prie kompiuterių ekranų sukvietė klausytojus ir viso Šiaulių regiono.
Konferencijai pirmininkaujanti RŠL Gastroenterologijos-endikrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas Gitana Acutė bei Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos gydytoja pulmonologė Asta Žaliukienė pasveikino konferencijos dalyvius: visų specialybių gydytojus, šeimos gydytojus ir bendrosios praktikos slaugytojus, radiologijos technologus, ergoterapeutus, biomedicinos technologus, kineziterapeutus, medicinos biologus, medicinos fizikus, medicinos psichologus, medicinos genetikus, akušerius, išplėstinės praktikos vaistininkus, vaistininkus.
Susirinkusius į kasmetinę tradicinę konferenciją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pasveikino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas. „Visi, dalyvaujantys konferencijoje, susipažinsime ne tik su naujomis technologijomis, naujais gydymo metodais, pamatysime vieni kitus, pasisemsime daug žinių, kas ypač svarbu kiekvieno mediko darbe“, – sveikindamas dalyvius, pranešėjus ir organizatorius, susirinkusius šioje „žinių mugėje“, kalbėjo ligoninės vadovas.
Pirmą pranešimą „Kas lemia LOPL gydymo sėkmę?“ skaitė RŠL Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos gydytoja pulmonologė Virgainė Bielskienė, papasakojusi apie lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, jos gydymą ir veiksnius, leidžiančius pasiekti gydymo sėkmę. Trumpai apibūdinusi lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, vieną dažniausių patologijų, su kuria tenka gydytojams pulmonologams susidurti kasdienėje praktikoje – dirbant ambulatoriškai bei stacionare, išsakė ir aktualias problemas. Pasak pranešėjos Lietuvoje daugiau kaip pusė pacientų lieka nediagnozuoti arba liga diagnozuojama jau pažengusi. Gydytoja aptarė ir blogas ligos eigas bei jos priežastis. Viena jų – netinkamai pacientų naudojamas inhaliatorius. Paciento būklė blogėja, o pažengusiose stadijose pacientas jau turi ir kitų gretutinių ligų. Tai gali būti ir smegenų patologija, lėtinės inkstų ligos, širdies ligos, greitinančios blogą paciento gydymo išeitį, net mirtį. Gydytoja V. Bielskienė aptarė paciento gydymo tikslus, kurių siekiama, taikant tinkamą gydymą.
LSMU ligoninės Kauno klinikos Šeimos klinikos, Kuršių šeimos klinikos šeimos gydytoja Dalia Pilkauskaitė perskaitė pranešimą „Žiemos sezonu patiriamo nuovargio mažinimo galimybės“. Aptarusi, kas tai yra nuovargis bei pagrindinius skundus, kuriuos išsako pacientai, pranešėja akcentavo nuovargio paplitimo ribas, nuovargio išraiškas bei nuovargio tipus. Ji pastebėjo, kad nuovargio simptomus dažniau patiria moterys, nei vyrai.
Aktualų pranešimą „Diabetinės neuropatijos gydymas: ar viskas jau išbandyta?“ perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto šeimos gydytoja doc. dr. Jūratė Pečeliūnienė.
Po pertraukos pranešimą „Dirgliosios žarnos sindromas: ar lengva jį diagnozuoti?“ perskaitė RŠL gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė. RŠL Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas anesteziologas reanimatologas Dobilas Ovsiukas perskaitė pranešimą „Methemoglobinemija. Klinikinio atvejo pristatymas“. Gydytojas pristatė klinikinį methemoglobinemijos atvejį, kuris buvo ypač sėkmingas, nes gydymas paskirtas laiku. Pranešėjas akcentavo, kad ši liga gali būti ir įgimta, ir įgyta, aptarė rizikos grupes, kai susirgti methemoglobinemija yra daug didesnė tikimybe. Gydytojas papasakojo apie pirmąją pagalbą bei šios ligos gydymą.
Aktualų pranešimą „Bariatrinis pacientas: ko tikėtis?“ perskaitė RŠL gydytojas abdominalinis chirurgas Edgaras Žarskis. Pristatęs klinikinį atveją pacientės, kuriai nustatytas trečias nutukimo laipsnis, papasakojo ir jos savarankiško svorio metimo istoriją. Kai su savo svoriu pacientė nebepajėgė susitvarkyti, kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris teikė įmanomą pagalbą, skyrė gydytojo endokrinologo, dietologo konsultaciją, gali skirti ir medikamentinį gydymą. Jei norimų rezultatų nėra, skiriama ir gydytojo chirurgo konsultacija. Pasak pranešėjo, šiai konsultacijai skirti pacientas turi atitikti reikiamus kriterijus: kūno masės indeksas turi būti didesnis nei 40 arba 35-40, bet jau turint ir gretutinių ligų: cukrinį diabetą, hipertenzinę ligą, sąnarių ar kardiovaskulinės sistemos problemų. Pranešėjas papasakojo apie Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgų nutukimui gydyti taikomas operacijas, kurių ligoninėje atlikta per 50. Aktuali ir paciento stebėsena po operacijos.
Paskutinį šios konferencijos pranešimą „Naujos lėtinių koronarinių sindromų gairės: kas svarbu gydytojui praktikui“ pristatė prof. dr. Jurgita Plisienė, LSMU ligoninės Kauno klinikos gydytoja kardiologė, papasakojusi apie kardiovaskulines ligas – lėtinių vainikinių arterijų sindromo klinikines išraiškas. Pranešėja akcentavo, kad pagrindiniai išemijos mechanizmai yra ne tik obstrukcinė vainikinių arterijų ligą, bet ir INOVA/ANOVA, aptarė keturių žingsnių programą, įtariant klastingą ligą. Nuo pradinės prognozės nustatymo, klinikinės tikimybės įvertinimo, ligos patvirtinimo iki simptominio gydymo nueinamas ilgas kelias. Profesorė akcentavo, jog jei nepadeda medikamentinis gydymas, reikia nenuleisti rankų ir skirti revaskuliarizaciją – operacinį gydymą.
Nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas bei konferencijai pirmininkavusi Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos gydytoja pulmonologė Asta Žaliukienė bei Gastroenterologijos-endikrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas Gitana Acutė pasveikino konferencijos dalyvius.
Zitos Katkienės nuotr.
Pranešimą paskelbė: Zita Katkienė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ
