Tymų infekcija plinta oru. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, virusas su seilių lašeliais patenka į supančią aplinką ir labai greitai plinta: prasiskverbia į gretimas patalpas, iš vieno aukšto pakyla į kitą, todėl galima užsikrėsti ir būnant toliau nuo ligonio. Sukėlėjas patenka į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, akių gleivinę, nukeliauja į limfmazgius, o vėliau su krauju išplinta po organizmą. Virusas pažeidžia galvos smegenis, kvėpavimo takus, virškinimo sistemą.
Dažniausiai tymais serga 1-8 metų vaikai, kartais paaugliai ir suaugusieji. Kūdikiai iki 6 mėnesių serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina yra sirgusi šia liga) .
Dažniausiai sergama rudenį ir pavasarį.
Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 8-17 (kartais 21) dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas.
Ligos pradžia. Staiga iki 38,5-39oC pakyla temperatūra, vaikas sloguoja, sausai kosti, kartais užkimsta. Akys paburksta, parausta, bijo šviesos, ašaroja. 1-3 dienos iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų – pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio vadinamųjų Filatovo-Kopliko dėmelių. Vaikas atsisako valgyti, gali pradėti viduriuoti.
Bėrimo periodas. Po 2-5 dienų temperatūra vėl pakyla, būklė pablogėja. Odą už ausų, veidą išberia rausvomis dėmėmis; dauguma jų greit virsta susiliejančiais mazgeliais. Pirmą dieną išberia veidą, kaklą, antrą – liemenį, trečią – rankas ir kojas. Tuomet mazgeliai ant veido ima nykti.
Sveikimo periodas. 4-5 bėrimo dieną krinta temperatūra, švelnėja kosulys, gerėja savijauta, ligonis pradeda sveikti. Nykstant bėrimui, oda dar 5-8 dienas būna rusva, t.y. lieka pigmentacija.
Vieną kartą susirgus tymais, daugiau jie nebepasikartoja.
Dažniausiai liga komplikuojasi nusilpusiems po kitų ligų, sergantiems rachitu, mažakraujyste, blogai augantiems ir vyresniems vaikams. Tuomet reikalingas gydymas ligoninėje.
Tymais sergantis vaikas paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus.
Rekomenduojama gulėti lovoje.
Specifinio tymų gydymo nėra, vaistai skiriami atsižvelgiant į vyraujančius simptomus:
Labai svarbu prižiūrėti odą ir gleivinę. Jei iš akių teka pūlingos išskyros, reikėtų rytais jas praplauti virintu vandeniu, įlašinti gydytojo paskirtų lašų akims (sulfacilio natrio, levomicetino ir kt.) . Negalima ant akių dėti tvarsčių.
Lūpas patepkite vazelinu ar kremu, į nosį galima įdėti tamponus, suvilgytus augaliniu aliejumi.
Burną, ypač pavalgius, skalaukite ramunėlių nuoviru, furacilino tirpalu ar virintu vandeniu, valykite dantukus.
Jei prikimsta balsas, patartina pakvėpuoti šiltais garais, kaklą apvynioti šaliku, drėkinti patalpą.
Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5oC, skiriama vaistų nuo temperatūros (pvz., paracetamolio) , jei yra bakterinės infekcijos pavojus, skiriama antibiotikų. Padeda ir vaistai alergijai gydyti – antihistamininiai preparatai.
Būtina duoti gerti daug skysčių, maitinti šiltu poskysčiu švelniu maistu.
Rekomenduojama gerti vitaminus (ypač vitaminus C ir A) .
Jei būklė negerėja, pakyla aukšta temperatūra, vaikas sunkiai kosti, pradeda dūsti, atsiranda galvos, ausies skausmai, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją – veikiausiai liga komplikavosi.
Kambario užtemdyti nereikia, užtenka, kad šviesa nekristų į akis ir jų nedirgintų.
Drėgnu skuduru valykite dulkes, plaukite grindis.
Vaikai nuo tymų skiepijami kombinuotu gyvuoju virusų skiepu. Jo sudėtyje yra trijų rūšių susilpnintų virusų: tymų, kiaulytės ir raudonukės (angl. Measles, Mumps, Rubeola) , vakcina vadinama MMR. Pirma dozė skiriama 15-16,5 mėn., o stiprinamoji – 12 metų vaikams.