Medicina, farmacija

Vaistininkė: kodėl vaistų negalima užsigerti pienu ar greipfrutų sultimis?

Nemažai žmonių patiria ne vieną negalavimą, vienu metu vartoja keletą skirtingų gydytojų paskirtų vaistų, papildomai geria savo iniciatyva įsigytus maisto papildus ir nesusimąsto dėl tokio veikliųjų medžiagų „kokteilio“ poveikio, kurį dar labiau iškreipti gali jų užsigėrimas bet kuo, kas nėra tiesiog tyras vanduo. Specialistai sako, kad tarpusavyje nederantys vaistai gali stipriai pakenkti: vienas vaistas gali mažinti ar didinti kito veiksmingumą, sukelti šalutinį poveikį ar net pavojų gyvybei.

„Dažnai žmonės kreipiasi į skirtingų sričių specialistus skirtingose gydymo įstaigose, kur jiems pildomos atskiros paciento kortelės. Tad jei jie vieno gydytojo neinformuoja apie kito paskirtus vaistus ar turimas gretutines ligas, gydytojas to ir nežino. Nors elektroninė sveikatos sistema leidžia pamatyti, kokiomis ligomis serga pacientas ir kuo jas gydo, pasitaiko, kad gydytojai išrašo tik dalį elektroninių receptų, o kitus popierinius, kurių nesimato sistemoje. Todėl pacientams patartina užsirašyti ar nufotografuoti vaistų pavadinimus ir parodyti gydytojams“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Rekomenduojama nevartoti vienu metu

Vaistininkė aiškina, kad jei vartojamas daugiau nei vienas vaistas, atsiranda potenciali vaistų sąveikos tikimybė. Ji gali būti teigiama, kai norima sustiprinti vaisto veikimą, arba nepageidaujama. Pastaruoju atveju skirtingi vaistai gali arba blokuoti, arba labai sustiprinti vienas kito veikimą.

„Pavyzdžiui, kraują skystinantį vaistą klopidogrelį vartojant kartu su rūgštingumą, skrandžio uždegimą mažinančiu vaistu omeprazoliu gali sumažėti kraują skystinančio vaisto efektas, todėl rekomenduojamą omeprazolį keisti į naujesnės kartos vaistą pantoprazolį, neturintį tokio poveikio“, – pasakoja G. Tautkevičienė.

Neigiamą efektą gali sukelti ne tik kelių nederančių vaistų vartojimas vienu metu, bet ir vaisto bei maisto papildų ar vaistažolių derinys. Vaistininkė sako, kad, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimui gydyti skiriamą vaistą l-tiroksiną vartojant kartu su mikroelementu kalciu, gali susilpnėti vaisto veikimas, todėl tarp šių preparatų rekomenduojama daryti bent 4 val. pertrauką. Jonažolės preparatus ar arbatą vartojant kartu su geriamaisiais kontraceptiniais preparatais gali sumažėti pastarųjų efektyvumas ir padidėja tikimybė neplanuotai pastoti.

Sąveika taip pat gali pasireikšti tarp vaistų bei tam tikrų gėrimų ar maisto produktų. Antibiotiko ciprofloksacino nerekomenduojama vartoti kartu su pieno produktais – pienu, jogurtu. Pienas sumažina vaisto įsisavinimą, todėl gydymas gali būti nesėkmingas. Tarp antibiotiko ir pieno produktų vartojimo turėtų būti 2 val. pertrauka.

„Cholesteroliui mažinti skirto vaisto atorvastatino nerekomenduojama vartoti kartu su greipfrutų sultimis. Jos gali sustiprinti vaisto šalutinį poveikį. Greipfrutų sultis reikėtų atsargiai vartoti pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, nes jos turi sąveikų su daugeliu vaistų: antidepresantais, raminamaisiais, kraujo spaudimą reguliuojančiais vaistais, antibiotikais, kraują skystinančiais, antidiabetiniais, skrandžio rūgštingumą mažinančiais, vaistais nuo skausmo“, – vardija G. Tautkevičienė.  

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei vaistas skiriamas vartoti prieš valgį, tai nereiškia, kad galima išgerti tabletę ir iš karto valgyti. Medikamentas turi būti vartojamas mažiausiai 20-30 min. prieš valgį. Analogiška situacija ir tada, jei vaistas skiriamas po valgio – tai reiškia, kad iki jo išgėrimo po valgio būtina palaukti bent 30 min. Iš karto prieš ar po valgio galima gerti tuos vaistus, kurie paskiriami vartoti valgio metu.

Problema – gydytojo nurodymų nesilaikymas

Anot G. Tautkevičienės, vaistininkai yra įpratę daug skirtingų vaistų perkančių pacientų pasiteirauti, ar jie žino, kaip ir kada juos vartoti, kurie dera tarpusavyje, o kurie ne. „Visada skatiname žmones pasakyti, kokius dar vaistus vartoja, kokiomis gretutinėmis ligomis serga. Net jei pacientas nežino tikslių vaistų pavadinimų, pasakęs, kad turi padidėjusį kraujo spaudimą, geria vaistus nuo kraujo krešumo ar skydliaukės problemų jau padeda vaistininkui susidaryti bendrą vaizdą, ką geriau rekomenduoti ar ko vengti“, – pasakoja ji.

Nedažnai, tačiau pasitaiko ir tokių pacientų, kurie ateina į vaistinę vien tik pasiteirauti dėl jiems paskirtų vaistų suderinamumo. Vieni būna pamiršę gydytojo rekomendacijas, kitiems šiaip kyla klausimų. Vaistininkai iš tiesų gali juos pakonsultuoti, nes ir savo darbo patirties, studijų ir papildomų kursų žino apie vaistų sąveikas. Be to, „Gintarinėje vaistinėje“ veikia vaistų suderinamumo sistema – Skandinavijos šalių mokslininkų parengta vaistų duomenų bazė, kuri pateikia beveik 20 tūkst. vaistų sąveikų.

„Vaistų tarpusavio sąveikos bei jų sąveikos su augalais, mineralais ir maisto produktais klasifikuotos pagal klinikinę reikšmę ir įrodomumą, tad suvedus dominančių preparatų pavadinimus iš karto matome, ar tarp jų sąveika minimali, ar net pavojinga gyvybei. Tai neleidžia pro akis praslysti mažiau žinomoms sąveikoms ir yra tiek vaistininkų darbo palengvinimas, tiek papildomas saugumas pacientui“, – tikina vaistininkė.

Ji sako, jog vis dėlto nepakanka žinoti apie nepageidaujamas vaistų sąveikas, būtina ir laikytis gydytojo nurodytų vaistų vartojimo rekomendacijų. Gydytojas įvertina kiekvieno paciento būklę individualiai, pagal atliktus tyrimus ar išsakytus simptomus, ir tuo vadovaudamasis paskiria gydymą. Jei gydymo rekomendacijų nėra laikomasi, pacientų būklė gali smarkiai blogėti.

„Pasitaiko, kai pacientai, vartojantys vaistus nuo padidėjusio kraujo spaudimo, atėję į vaistinę skundžiasi silpnumu, galvos skausmu, pernelyg nukritusiu kraujo spaudimu. Peržiūrėję jų vartojamus vaistus pamatome, kad buvo vartoti tos pačios veikliosios medžiagos, bet skirtingų pavadinimų vaistai. Tokiu atveju žmogus to nesuprasdamas vartoja dvigubai didesnį vaisto kiekį nei paskirta gydytojo, ir jo savijauta dėl to prastėja. Gerai, jei tokiu atveju pagalbos ieškoma vaistinėje, bet jei einama pas kaimynus, gimines ir imama gydytis pagal jų patarimus, kyla didelė rizika sau dar labiau pakenkti. Todėl labai svarbu, kad gydytojas, vaistininkas ir pacientas būtų tarsi viena sveikatos komanda, kurioje vyksta dialogas vardan sveikatos“, – akcentuoja G. Tautkevičienė.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“