Straipsniai

Viskas apie kosulį

(„Sveikatos formulė”) Kas sukelia kosulį?

Kosulys – tai refleksas, kylantis dirginant gerklų, trachėjos, bronchų gleivinę ar net virškinamojo trakto organus – skrandį, kasą. Iš dirginamos vietos impulsas sklinda į kosulio centrą pailgosiose smegenyse, iš kurio skaidulomis perduodamas vykdomiesiems raumenims.

Kaip kosėjama?

Pirmiausia giliai įkvepiama. Balso plyšys užsiveria, įsitempia visi kvėpavimo ir pilvo raumenys – slėgis plaučiuose labai padidėja. Iškvėpimo metu staiga atsiveria balso plyšys ir oras smarkiu gūsiu išsiveržia pro burną (nosies ertmę uždengia minkštasis gomurys) .

Kosulys naudingas ar žalingas?

Kosulys – vienas svarbiausių organizmo gynybinių mechanizmų, apsauginė reakcija, padedanti kvėpavimo takams išsivalyti nuo patekusių dulkių, svetimkūnių. Tokio kosulio slopinti negalima, tai – natūralus fiziologinis procesas. Jei kosulys užsitęsia, jis vargina – sutrinka miegas, prarandamas apetitas, liesėjama. Visgi geriausia – gydyti kosulį sukėlusią ligą. Kosulį slopinančių vaistų reikėtų vengti. Jie tinkami galbūt tik esant varginančiam priepuoliniam kosuliui, sergant plaučių vėžiu ir norint ligonio būklę palengvinti nors nakties metu. Bet, net ir skirdami vaistų nuo kosulio, gydytojai stengiasi tik susilpninti, bet jokiu būdu ne visiškai nuslopinti šį be galo svarbų refleksą.

O atsikosėjimą lengvinantys vaistai? Kai skreplių daug, jie tąsūs, gleivingi, prilipę prie bronchų ir trukdo laisvai cirkuliuoti orui. Kai dėl skreplių ligonis negali atkosėti, reikia padėti.

Ar galima vien pagal kosulio pobūdį įtarti ligą?

Taip, kartais. Pavyzdžiui, kosulys, atsiradęs šaltyje ar krūvio metu, būdingiausias bronchinei astmai. Žmonėms, kurie yra ypatingai jautrūs šalčiui, kosulys gali atsirasti net šaltu vandeniu plaunant rankas.
Rytinis kosulys su skreplių atkosėjimu leidžia įtarti lėtinę patologiją, dažniausiai – lėtinį bronchitą: Pasišnekėkite su rūkančiaisiais. Visi pasakys, kad rytais šį tą atkosti.
Jei ne tik kosėjate, bet ir sloguojate, čiaudite, kosulys tikriausiai – alerginės kilmės.

Kas sukelia kosulį?

Kosulį išprovokuoja labai daug veiksnių:
· meteorologinės sąlygos – šaltis, šiluma.
· dulkės.
· svetimkūniai, patekę į kvėpavimo takus. Ypač dažnai užspringsta ir pradeda kosėti vaikai, mėgstantys viską kišti į burną. Svetimkūnis patenka į kvėpavimo takus ir refleksiškai kosėjama. Tas pats būna ir suaugusiems asocialiems asmenims – ypač mėgstantiems daugiau išgerti.
· medikamentai, pavyzdžiui, kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai.

Tačiau kosulys yra ir ligų simptomas, kaip antai:
· bronchinė astma – kosti 25-30 proc. astma sergančių žmonių.
· viršutinių kvėpavimo takų infekcija – sinusitai, gerklų, ryklės uždegimai, virusinė infekcija.
· virškinamojo trakto ligos – kasos, kepenų, skrandžio patologija. Jei raukas, ribojantis skrandį nuo stemplės nėra sandarus, skrandžio turinys gali patekti į stemplę. Tai dažniausiai atsitinka naktį. Per stemplę skrandžio sultys, turinčios daug druskos rūgšties, patenka į burną, iš ten pasiekia ir kvėpavimo takus, nepaprastai pažeisdamos ir sudirgindamos bronchų gleivinę.
· širdies ligos – ydos, plautinė širdis. Esant širdies funkcijos nepakankamumui, ji nepajėgia efektyviai varinėti kraujo. Šis „užsistovi” plaučiuose ir patenka į alveoles, sukeldamas kosulį, dusulį.
· bronchų, stemplės navikai.

Pagrindinės kosulio priežastys

Daugiau kaip 90 proc. nuolatinio, užsitęsusio kosulio sukelia 5 pagrindinės priežastys: rūkymas, bronchinė astma, rėmuo, lėtinis bronchitas ir užnosinio varvėjimo sindromas(kai gleivinę dirgina viršutinių kvėpavimo takų išskyros) . Na, o dalis žmonių kosčioja dėl tos pačios priežasties, dėl kurios kiti graužia nagus – iš įpročio.

Dažniausios užsitęsusio vaikų kosulio priežastys – virusinės kvėpavimo takų infekcijos, bronchinė astma ir sinusitai. Visgi, jei vaikas nuolat kosti, dažnai serga plaučių uždegimu, jo augimas atsilieka nuo bendraamžių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl kitų ligų, pavyzdžiui, cistinės fibrozės. Vaikams kosulys dažnai būna ir psichogeninės kilmės, ypač – dėl nesutarimų šeimoje: susijaudinę vaikai pradeda kosėti, atsiranda ir nervinis raumenų trukčiojimas..

Kada susirūpinti tėveliams?

Pasitarti su gydytoju primygtinai siūloma, jei:
· vaikas kosti ilgiau nei dvi savaites;
· kosintis vaikas neturi nė 3 mėnesių;
· kosulys atsiranda po dusulio epizodo;
· kosulį lydi pagreitėjęs, triukšmingas kvėpavimas;
· kosulys toks intensyvus, kad vaikas net negali gerti, springsta.

Dar kartą apie rūkymą…

Rūkymas – viena dažniausių kosėjimo priežasčių. Cigarečių dūmai dirgina bronchų gleivinę tiek mechaniškai, tiek toksiškai, sutrinka bronchų liaukučių sekrecija. Įgijus solidų „rūkymo stažą”, pasikeičia pati gleivinė – ji negrįžtamai suplonėja, tampa atrofiška, net sutrūkinėja. Tokia gleivinė ypač jautri bet kokiems dirgikliams. – Net ir metus rūkyti, kosulys neišnyksta.
Labai neigiamai veikia ir pasyvus rūkymas. Ši problema ypač svarbi vaikams. Pasyvus rūkymas ne tik dažniausiai sukelia vaikų kosulį, bet ir daro juos jautresnius ausų, kvėpavimo takų infekcijai, net bronchinei astmai. Dažnai stebimasi, kaip neaiškios kilmės, ilgą laiką vaiką varginęs kosulys „stebuklingai” išnyksta, tėvams metus rūkyti.

Kosulio rūšys

Neproduktyvus, sausas kosulys – žmogus nieko neatkosti.
Produktyvus, drėgnas kosulys – atkosėjamos gleivės. Bronchų medyje yra daug liaukučių, kurios išskiria gleivių. Patekus infekcijai, vystosi uždegimas. Pradeda gamintis pažeistos gleivės – pūlingi skrepliai. Atkosėjimas krauju rodo bronchų gleivinės kraujagyslių pažeidimą, kurį gali lemti kenksmingas darbas, taip nutinka kareiviams, žygio metu ilgai ir giliai kvėpuojantiems šaltu oru. Tačiau kraujingi skrepliai gali būti ir pirmasis grėsmingos ligos simptomas – labiausiai bijomasi plaučių vėžio. Visgi nerūkantiems pacientams ši diagnozė nustatoma labai retai: atkosėjimas krauju būdingas ir plaučių uždegimui, tuberkuliozei, plaučių arterijos tromboembolijai.
Lojantis kosulys – bronchų gleivinė išveša, susiaurindama jų spindį ir sudarydama kliūtį iškvepiamam orui. Būdingas tracheito požymis.
Periodinis kosulys – žmogui vis tarsi be priežasties atsiranda kosulio priepuoliai. Būdingas plaučių navikui.

Sausas kosulys tapo drėgnu?

Ligos, ypač virusinės infekcijos, pradžioje sutrinka bronchų liaukučių veikla – sumažėja gleivių gamyba. Todėl pirmiausia žmogų vargina sausas kosulys. Ketvirtą-penktą ligos dieną liaukučių veikla aktyvėja, sekreto pradedama gaminti daugiau. Virusinę infekciją papildo kita, dažniausiai banali bakterinė infekcija, ir atsiranda pūlingų skreplių.

Patarimas kosinčiajam

Jei atsirado tikrai varginantis kosulys – kosint skauda krūtinę, trūksta oro – reikia galvoti apie labai rimtą patologiją. Kosulys – ankstyvas simptomas daugelio ligų, kurios negydomos sparčiai progresuoja. Neignoruokite jo, kreipkitės į gydytoją: sausas, neproduktyvus kosulys yra pradžia, ženklas, kad žmogus serga bent jau bronchitu, kurio negydant išsivystys lėtinis procesas.

Šeimos gydytojas UAB; Šeimos medicinos centras
Vilnius, Pylimo g. 9, tel.: (8 5) 2608684

Šeimos medicinos centras sveikatos priežiūros įstaiga,dirbanti kaip daugiaprofilinė poliklinika.
Įstaigoje atliekami visi būtiniausi diagnostiniai bei laboratoriniai tyrimai, padedantys nustatyti tikslią ligos diagnozę.
Esant būtinybei pacientas hospitalizuojamas į Vilniaus miesto ligonines.
Įstaigoje sutelktos pagrindinės medicinos kryptys:
Bendrosios praktikos gydytojai
Bendrosios praktikos stomatologai
Akušeriai ginekologai
Gydytojai specialistai.