Žaizdos – tai odos, gleivinių, gilesnių audinių vientisumo pažeidimas.
Ligos priežastys
Pagal tai, kaip mes susižeidžiame, žaizdos skirstomos į įvairius tipus.
Susižeidus stiklo šuke, peiliu ar kitu aštriu daiktu bus pjautinė žaizda. Draskytų žaizdų atsiranda transporto traumos, sprogimo metu. Žaizdos, padarytos smogus buku daiktu ar kumščiu, vadinamos muštinėmis. Esant šioms žaizdoms dažnai trūksta kraujagyslės ir susidaro mėlynių. Gali būti sužaloti ir vidaus organai. Kąstų žaizdų atsiranda įkandus gyvūnui ar žmogui. Jos dažnai būna infekuotos, pūliuoja, sunkiai gyja.
Susižeidus stiklo šuke, peiliu ar kitu aštriu daiktu bus pjautinė žaizda. Draskytų žaizdų atsiranda transporto traumos, sprogimo metu. Žaizdos, padarytos smogus buku daiktu ar kumščiu, vadinamos muštinėmis. Esant šioms žaizdoms dažnai trūksta kraujagyslės ir susidaro mėlynių. Gali būti sužaloti ir vidaus organai. Kąstų žaizdų atsiranda įkandus gyvūnui ar žmogui. Jos dažnai būna infekuotos, pūliuoja, sunkiai gyja.
Simptomai
Ligos eiga
Pjautinės žaizdos dažniausiai būna lygiais kraštais. Jos gausiai kraujuoja, tačiau paprastai sugyja greičiau ir rečiau pūliuoja. Tokios delne žaizdos pavojingos, nes gali būti pažeistos sausgyslės.
Draskytos ir traiškytos žaizdos – nelygiais, draskytais kraštais, kraujuoja nelabai gausiai, būna sužalota daugiau audinių. Gyja blogiau, dažniau pūliuoja.
Esant durtinėms žaizdoms oda pažeidžiama neplačiai – 1-2 cm, tačiau būdingas gilus kanalas. Gali būti sužalotos kraujagyslės ar vidaus organai.
Kąstos žaizdos pavojingos tuo, kad į jų vidų patenka pavojingų bakterijų ar virusų (stabligės, pasiutligės sukėlėjų) , kartais – nuodų (gyvatės, skorpiono ir kt.) .
Šautinės žaizdos gyja blogai, nes aplink kulkos kanalą susidaro audinių kontuzijos zona, patenka drabužių dalelių, parako, dūmų. Kulka gali pažeisti nervus, kraujagysles, kaulus, vidaus organus.
Pavojinga, kai į žaizdą patenka dirvožemio, mėšlo. Galima susirgti anaerobine infekcija.
Žaizdos gyja pirminiu arba antriniu būdu.
Pirminiu būdu žaizdos sugyja per 7-8 dienas. Dažniausiai tai aseptinės, chirurgiškai apdorotos žaizdos.
Antriniu būdu žaizdos gyja gerokai ilgiau. Tai plačiai prasivėrusios žaizdos, kurioms būdinga pūlinga infekcija, audinių nekrozė, gali būti svetimkūnis.
Draskytos ir traiškytos žaizdos – nelygiais, draskytais kraštais, kraujuoja nelabai gausiai, būna sužalota daugiau audinių. Gyja blogiau, dažniau pūliuoja.
Esant durtinėms žaizdoms oda pažeidžiama neplačiai – 1-2 cm, tačiau būdingas gilus kanalas. Gali būti sužalotos kraujagyslės ar vidaus organai.
Kąstos žaizdos pavojingos tuo, kad į jų vidų patenka pavojingų bakterijų ar virusų (stabligės, pasiutligės sukėlėjų) , kartais – nuodų (gyvatės, skorpiono ir kt.) .
Šautinės žaizdos gyja blogai, nes aplink kulkos kanalą susidaro audinių kontuzijos zona, patenka drabužių dalelių, parako, dūmų. Kulka gali pažeisti nervus, kraujagysles, kaulus, vidaus organus.
Pavojinga, kai į žaizdą patenka dirvožemio, mėšlo. Galima susirgti anaerobine infekcija.
Žaizdos gyja pirminiu arba antriniu būdu.
Pirminiu būdu žaizdos sugyja per 7-8 dienas. Dažniausiai tai aseptinės, chirurgiškai apdorotos žaizdos.
Antriniu būdu žaizdos gyja gerokai ilgiau. Tai plačiai prasivėrusios žaizdos, kurioms būdinga pūlinga infekcija, audinių nekrozė, gali būti svetimkūnis.
Komplikacijos
Esant didelėms, kraujuojančioms žaizdoms, gali išsivystyti šokas, ūmi mažakraujystė, sutrikti organų funkcijos.
Netinkamai prižiūrint žaizdą (nesilaikant aseptikos taisyklių) , atsiranda antrinis uždegimas, žaizda supūliuoja, gali vystytis net sepsis.
Gyjant ir formuojantis didesniems randams šalia sausgyslių, atsiranda kontraktūrų (susitraukia sąnarys) , sutrinka sąnarių funkcijos.
Jei sutrikusi kraujo apytaka, pasireiškia inervacija, žaizda gali ilgai negyti ir komplikuotis trofine negyjančia opa.
Netinkamai prižiūrint žaizdą (nesilaikant aseptikos taisyklių) , atsiranda antrinis uždegimas, žaizda supūliuoja, gali vystytis net sepsis.
Gyjant ir formuojantis didesniems randams šalia sausgyslių, atsiranda kontraktūrų (susitraukia sąnarys) , sutrinka sąnarių funkcijos.
Jei sutrikusi kraujo apytaka, pasireiškia inervacija, žaizda gali ilgai negyti ir komplikuotis trofine negyjančia opa.
Tyrimai
Gydymas
Gydymo tikslas – atstatyti audinių bei organų vientisumą ir išsaugoti jų funkciją. Tam reikalinga:laiku suteikta ir teisinga pirmoji medicininė pagalba; kvalifikuotas pirminis chirurginis žaizdos gydymas; žaizdos priežiūra.
Jei žaizda kraujuoja negausiai, pirmiausia jos kraštai patepami dezinfekuojamaisiais tirpalais (jodo tirpalu, spiritu) , prieš tai nuo žaizdos paviršiaus pašalinus purvą. Labai svarbu, kad dezinfekuojamųjų medžiagų nepatektų į žaizdos vidų. Po to steriliu bintu užbintuojame žaizdą ir nukentėjusįjį nukreipiame pas gydytoją.
Jei žaizda kraujuoja gausiai, pirmiausia stabdome kraujavimą ant žaizdos uždėdami spaudžiamą sterilų tvarstį. Jei žaizdos didelės – rekomenduojama sutvarsčius imobilizuoti galūnę, net ir tuo atveju, kai kaulai nesulaužyti (imobilizacija sumažina galūnės judrumą, skausmą) .
Jei pro žaizdos kraštus kyšo organai, kaulai – negalima jų kišti atgal, gilyn į žaizdą. Tokią žaizdą reikia uždengti drėgnu steriliu tvarsčiu (sudrėkinti fiziologiniu tirpalu) , sutvarstyti ir ligonį kuo greičiau gabenti į gydymo įstaigą. Suleidžiama skausmą malšinančių vaistų.
Net ir nedidelė žaizda, susiūta ligoninėje, sugyja kelis kartus greičiau. Be to, chirurgas gali patikrinti, ar neliko žaizdoje svetimkūnių, ar nenupjautos sausgyslės, nervai, kraujagyslės.
Jei žaizda gyja be komplikacijų, siūlus galima išimti po 5-7 dienų. Odą ir randelį patepame dezinfekuojamuoju tirpalu ir dar 1-2 dienas galima pridengti steriliu tvarsčiu.
Jei žaizda pūliuoja, skiriama antibiotikų (leidžiamų arba geriamų) , žaizda drenuojama, ant jos dedami pavilgai su hipertoniniais tirpalais.
Keičiant tvarstį, praplaunant žaizdą svarbu laikytis aseptikos taisyklių.
Jei žaizda kraujuoja negausiai, pirmiausia jos kraštai patepami dezinfekuojamaisiais tirpalais (jodo tirpalu, spiritu) , prieš tai nuo žaizdos paviršiaus pašalinus purvą. Labai svarbu, kad dezinfekuojamųjų medžiagų nepatektų į žaizdos vidų. Po to steriliu bintu užbintuojame žaizdą ir nukentėjusįjį nukreipiame pas gydytoją.
Jei žaizda kraujuoja gausiai, pirmiausia stabdome kraujavimą ant žaizdos uždėdami spaudžiamą sterilų tvarstį. Jei žaizdos didelės – rekomenduojama sutvarsčius imobilizuoti galūnę, net ir tuo atveju, kai kaulai nesulaužyti (imobilizacija sumažina galūnės judrumą, skausmą) .
Jei pro žaizdos kraštus kyšo organai, kaulai – negalima jų kišti atgal, gilyn į žaizdą. Tokią žaizdą reikia uždengti drėgnu steriliu tvarsčiu (sudrėkinti fiziologiniu tirpalu) , sutvarstyti ir ligonį kuo greičiau gabenti į gydymo įstaigą. Suleidžiama skausmą malšinančių vaistų.
Net ir nedidelė žaizda, susiūta ligoninėje, sugyja kelis kartus greičiau. Be to, chirurgas gali patikrinti, ar neliko žaizdoje svetimkūnių, ar nenupjautos sausgyslės, nervai, kraujagyslės.
Jei žaizda gyja be komplikacijų, siūlus galima išimti po 5-7 dienų. Odą ir randelį patepame dezinfekuojamuoju tirpalu ir dar 1-2 dienas galima pridengti steriliu tvarsčiu.
Jei žaizda pūliuoja, skiriama antibiotikų (leidžiamų arba geriamų) , žaizda drenuojama, ant jos dedami pavilgai su hipertoniniais tirpalais.
Keičiant tvarstį, praplaunant žaizdą svarbu laikytis aseptikos taisyklių.
Pastaruoju metu atsirado priemonių, kurios ne tik atstoja tvarstį, leisdamos organizmui pačiam sugydyti žaizdą, bet ir dalyvauja žaizdos gijimo procese, teikdamos tam tikras statybines medžiagas arba skatindamos kraujo pritekėjimą ir gijimą. Tai ir trombocitų augimo faktoriai, ir fibrino tinklelio atsidėjimą skatinančios medžiagos, ir įvairūs kolageno tinkleliai. Jos tinka visoms trauminėms žaizdoms gydyti nuo jų atsiradimo pradžios iki gijimo pabaigos.
Patarimai
Negalima į žaizdą pilti jodo, spirito tirpalo, nes patekę į žaizdą jie ardo ląsteles ir sukelia stiprius skausmus.
Į žaizdą negalima berti jokių miltelių, tepti jokiais tepalais. Šios priemonės tinka nubrozdinimams gydyti.
Negalima dėti vatos. Jos plaušelių lieka žaizdoje ir trukdo gyti.
Liaudies medicina pataria ant sužeistos odos dėti paparčio sultyse sumirkytus tvarsčius. Sumušimus ir mėlynes greičiau užgydyti padeda alyvų žiedų pavilgai, su tvarsčiu sumušimo vietoje užteptas medus.
Visų pirma susižeidusį žmogų reikia nuraminti, paguosti, paaiškinti, kas atsitiko. Patys privalome tvardytis, nepasimesti ir akimirksniu nustatyti, ar žaizda pavojinga gyvybei.
Į žaizdą negalima berti jokių miltelių, tepti jokiais tepalais. Šios priemonės tinka nubrozdinimams gydyti.
Negalima dėti vatos. Jos plaušelių lieka žaizdoje ir trukdo gyti.
Liaudies medicina pataria ant sužeistos odos dėti paparčio sultyse sumirkytus tvarsčius. Sumušimus ir mėlynes greičiau užgydyti padeda alyvų žiedų pavilgai, su tvarsčiu sumušimo vietoje užteptas medus.
Visų pirma susižeidusį žmogų reikia nuraminti, paguosti, paaiškinti, kas atsitiko. Patys privalome tvardytis, nepasimesti ir akimirksniu nustatyti, ar žaizda pavojinga gyvybei.
Profilaktika
