ŽARNYNO NAVIKAI

Žarnyno navikai – tai gerybiniai arba piktybiniai žarnyno augliai. Pagal tai, kurioje žarnyno vietoje randami, skirstomi į plonosios ir storosios žarnos auglius. Dažniausiai pasitaiko storosios žarnos navikų – plonosios žarnos augliai labai reti. Dažniausias piktybinis žarnyno navikas – storosios žarnos vėžys (kolorektalinė karcinoma) , dažniausi gerybiniai navikai – storosios žarnos polipai.

Ligos priežastys

Storosios žarnos polipai (ypač kai kurios jų formos) gali supiktybėti – vystosi storosios žarnos vėžys. Jei sergama paveldima šeimine adenomatozine polipoze, vėžio rizika yra labai didelė. Įtakos storosios žarnos vėžio atsiradimui turi ir dieta: dažniau sergama, jei vartojama daug riebaus (ypač turtingo gyvulinių riebalų) , mažai skaidulų turinčio maisto, daug mėsos. Riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina amžius (dažniau serga vyresnio nei 40 metų amžiaus žmonės) , lėtinės uždegiminės žarnų ligos (opinis kolitas, rečiau – Krono liga) , rūkymas, anksčiau buvęs storosios žarnos vėžys.
Plonosios žarnos vėžio (adenokarcinomos, limfomos) rizika didėja, jei sergama Krono liga, žarnyno polipoze, celiakine liga, esant įgimtam ar įgytam (AIDS, po organų transplantacijų) imunodeficitiniam sindromui.

Simptomai

Tuštinimasis su kraujuVidurių užkietėjimasDažnas tuštinimasisStiprus, raižantis pilvo skausmasPilvo pūtimasPilvo gurgėjimasDujų susilaikymasKūno masės mažėjimasBendras silpnumasNuovargis

Ligos eiga

Storosios žarnos polipai dažnai jokių simptomų nesukelia ir nustatomi atsitiktinai, retkarčiais būna kraujavimas, dažnesnis tuštinimasis, jei polipai dideli – atsiranda žarnų nepraeinamumo požymiai (stiprus, raižantis pilvo skausmas, gurgėjimas, pūtimas, dujų susilaikymas) . Storosios žarnos vėžiui būdingas tuštinimasis su krauju, įprastinio tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas (atsiranda vidurių užkietėjimas ar padažnintas tuštinimasis) , kartais – pilvo skausmas, vėlesnėse stadijose gali atsirasti žarnų nepraeinamumo požymiai, mažėja svoris, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, kartais – karščiavimas.
Žarnyno vėžys yra progresuojanti liga, ir jos gydymo rezultatai priklauso nuo prieš operaciją buvusio išplitimo: jei vėžinės ląstelės nebuvo išplitusios už storosios žarnos gleivinės ribų, po operacijos 5 metus išgyvena virš 90% ligonių, jei yra metastazės į kitus organus, išgyvena – 5-10%. Pašalinus nepiktybinį polipą, pasveikstama pilnai (bet gali atsirasti naujų polipų) .

Komplikacijos

Dažniausios žarnyno navikų komplikacijos – kraujavimas (dėl to pamažu ar staigiai vystosi anemija) ir žarnyno nepraeinamumas. Sergant žarnyno vėžiu, vėžinės ląstelės metastazuoja į kitus organus, dažniausiai į kepenis, plaučius, limfmazgius. Tuomet atsiranda šių organų pažeidimo simptomai – gelta, ascitas, dusulys, krūtinės skausmas ir kt.

Tyrimai

Digitaliniu būdu (ištirdamas tiesiąją žarną pirštu) gydytojas gali apčiuopti tiesiosios žarnos naviką. Kartais, jei auglys didelis, jį galima apčiuopti ir per pilvo sieną. Tam, kad būtų įvertinti pakitimai storojoje žarnoje, atliekamas endoskopinis tyrimas – kolonoskopija arba rektoskopija, t.y. žarna apžiūrima specialiu instrumentu su šviesos šaltiniu ir, jei reikia, atliekamos biopsijos – paimami gleivinės gabaliukai mikroskopiniam ištyrimui (ieškoma vėžinių ląstelių) . Storoji žarna gali būti tiriama ir rentgenologiniu būdu, tačiau tokiu atveju negalima paimti biopsinės medžiagos. Norint atmesti vėžio išplitimą į kitus organus, atliekama vidaus organų echoskopija, kompiuterinė tomografija ar kiti reikalingi tyrimai. Kraujo tyrime gali būti randamas sumažėjęs hemoglobino kiekis, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, o kartais nustatomas specialus storosios žarnos vėžio žymuo. Taip pat atliekamas išmatų tyrimas kraujavimo nustatymui.
Plonosios žarnos auglius diagnozuoti yra sunku, gali būti atliekami įvairūs tyrimai: gastroduodenoskopija (endoskopu apžiūrima tik pati viršutinė plonosios žarnos dalis) , rentgenologinis žarnos tyrimas, kompiuterinė tomografija, echoskopija, kartais – ir angiografija (speciali medžiaga leidžiama į kraujagysles ir stebima, ar ji išsiskiria į žarnyną – tai rodytų, kad yra kraujavimas į plonąją žarną) . Jei šiais metodais nepavyksta patikslinti diagnozės (o įtariamas plonosios žarnos auglys) , gali būti atliekama diagnostinė operacija.

Gydymas

Storosios žarnos polipai šalinami endoskopiniu būdu (t.y. atliekama kolonoskopija ir polipai specialiom žnyplytėmis nugnybiami) , jei sergama šeimine adenomatozine polipoze (didelė vėžio rizika!) – šalinama storoji žarna. Storosios ir plonosios žarnos vėžys gydomas chirurginiu būdu, po operacijos skiriamas spindulinis gydymas ir chemoterapija (gydoma 5-fluoruracilu, levamizoliu) .

Patarimai

Jei vyresniame amžiuje staiga ilgesniam laikui pasikeitė tuštinimosi pobūdis – be aiškios priežasties atsirado vidurių užkietėjimas ar dažnas, bet negausus tuštinimasis, jei pradėjote pastebėti tuštinimąsi su krauju – būtinai kreipkitės į gydytoją! Tai nebūtinai yra žarnyno vėžio simptomas, bet reiktų padaryti kai kuriuos tyrimus šios diagnozės paneigimui.
Nors dieta visiškai nuo vėžio neapsaugos, bet įtakos gali turėti, todėl reiktų valgyti mažiau riebų maistą, daug daržovių, vaisių, maistinių skaidulų, vartoti vitaminus C, E, A, seleną (antioksidantus) .

Profilaktika

Storosios žarnos vėžys pradinėse stadijose dažnai nesukelia simptomų, tačiau būtent tada galima efektyviai gydyti, todėl jo išaiškinimui turi būti atliekami profilaktiniai patikrinimai. Rekomenduojama vyresniems nei 40–45 metai kasmet atlikti digitalinį tiesiosios žarnos tyrimą ir išmatų tyrimą kraujavimo nustatymui, o kas 3–5 metai – atlikti kolonoskopiją. Rizikos grupės žmonėms (sergantiems šeimine adenomatozine polipoze ar ji diagnozuota giminėms, daug metų sergantiems opiniu kolitu, jei artimi giminės sirgo storosios žarnos vėžiu, jei buvo pašalintas supiktybėjęs polipas) kolonoskopijos turi būti atliekamos dažniau ir nepriklausomai nuo amžiaus. Po storosios žarnos vėžio pašalinimo gali būti reguliariai tiriamas specialus vėžio žymuo – jei jis vėl pradeda didėti, įtariama, kad vėžys atsinaujino.