Straipsniai

Žmogaus smegenys ir atmintis

Ar žinote, kad…
Žmogaus smegenys per sekundę gali priimti ir įsisavinti daugiau nei 10 mln.
įvairiausių signalų, tačiau tik 100 šių signalų išsaugoma žmogaus atmintyje.
Smegenys sudaro tik 2 proc. visos žmogaus kūno masės, tačiau sunaudoja apie 20 proc. viso organizme esančio deguonies – taigi jų veikla daug labiau nei kitų organų priklauso nuo organizmo apsirūpinimo deguonimi. Silpnėjantys sugebėjimai, užmaršumas, prasta koncentracija, nervinis nuovargis, susilpnėjęs nuovokumas laikomi sutrikusios kraujo apytakos ir prasto deguonies įsisavinimo smegenyse požymiu.
Protinė žmogaus veikla per vieną darbo dieną negali viršyti 33 proc.viso žmogaus proto pajėgumo. Šiandienis gyvenimo tempas ir socialinės aplinkos keliami reikalavimai verčia žmogaus smegenis dirbti gerokai intensyviau nei rekomenduoja specialistai – būtent daugybės darbų darymas vienu metu ir galvojimas iš karto apie daugelį problemų suardo natūralią žmogaus protinės veiklos pusiausvyrą.

Atminties silpnėjimą įtakoja:
Senėjimas. Nuo 25 metų žmogaus smegenyse nesigamina naujos nervinės
ląstelės ir žmogus kasmet praranda apie 1 proc. atminties. 70 metų žmogus
būna praradęs mažiausiai trečdalį savo atminties.
Deguonies trūkumas po smarkios fizinės ar chirurginės traumos.
Cheminis apsinuodijimas. Smegenų ląsteles ardo kasdieninis susidūrimas su
toksinėmis medžiagomis: nikotinu, uždraustomis toksinėmis medžiagomis.
Depresija. Stresas.
Žemas estrogenų lygis po menopauzės ženkliai įtakoja moters atminties
silpnėjimą.
Chroniškos ligos, tokios kaip diabetas.
Emocinė ir proto perkrova.

Neseniai Nyderlanduose Socialinių reikalų ministerijos atlikta 20.000 dirbančiųjų apklausa parodė, kad:
75 % apklaustųjų visuomet jaučiasi turį per mažai laiko darbams nudirbti;
50 % atvirai prisipažino, jog darbams pabaigti jiems visuomet trūksta laiko;
50 % apklaustųjų mano, jog darbe patiria per didelį stresą;
daugiau nei 80 % jaučia, jog darbo metu jų protas patiria per didelį krūvį;
daugiau nei 50 % apklaustųjų dažniausiai jaučiasi pavargę.

Norint išsaugoti gerą atmintį rekomenduojama:
Riboti vartojamo cukraus kiekį.
Vengti įvairių dirbtinių saldiklių ir konservantų.
Stengtis vartoti kuo daugiau ekologiškai švaraus augalinio maisto.
Riboti vartojamo alkoholio kiekį.
Nerūkyti.
Nevartoti uždraustų narkotinių medžiagų.
Stengtis gerti neužterštą ir filtruotą vandenį.
Stengtis vartoti kuo liesesnį maistą, daug šviežių vaisių ir daržovių.
Valgyti daugiau gėlųjų vandenų žuvies.

Intensyvi intelektualinė veikla padeda išsaugoti atmintį
Užmaršumas sparčiau progresuoja žemesnio išsilavinimo žmonėms.
Žmonės, intensyviau naudojantys savo intelektą, senatvėje ilgiau išlaiko atminties funkciją.
Smegenys gali būti treniruojamos panašiai kaip raumenys. Pvz.: kuo daugiau mokomasi įvairių dalykų atmintinai, tuo greičiau ir lengviau tie dalykai yra įsisavinami.
Intensyvus atminties trenažas padeda analizuojant ir sprendžiant paprasčiausias kasdienos problemas.