Pokyčių baimė gali pasireikšti įvairiausiose gyvenimo situacijose – keičiant darbą, gyvenamą vietą ar priimant kitus svarbius sprendimus. Medikai pastebi, kad pacientus keisti gydymą, net į efektyvesnį ir patogesnį, dažniausiai stabdo pokyčių baimė. Ir visai nesvarbu, jei jie reiškia geresnę gyvenimo kokybę. Psichoterapeuto Vaido Arvasevičiaus teigimu, skirtingi žmonės skirtingai suvokia pokyčius. Vieniems tai – naujos galimybės, kitiems – neįveikiama kliūtis. Taip yra todėl, kad specifinis žmogaus psichologinis portretas lemia specifinį santykį su pokyčiais. Vieni jų bijo, kitiems tai – dar vienas iššūkis. „Pokytis yra procesas, kuomet vienas dalykas keičiasi į kitą. Iš esmės patys pokyčiai nekelia baimės. Baimę kelia tai, ką tas pokytis žmogui, jo manymu, atneš: išbandymą, kliūtį, skriaudą, neteisybę…
Sveikos mitybos specialistė Gretė Brokienė: „Priešuždegiminė mityba turėtų tapti nauju gyvenimo būdu“
Teisinga mityba organizmui yra tikra dovana – tai ir geros savijautos, ir nuotaikos garantas. Tačiau mitybos planų ir dietų yra tokia galybė, kad dažnas ne tik pasiklysta, bet ir pasirenka sau visiškai netinkamą variantą. Pasak sveikatos mitybos specialistės Gretės Brokienės, stebuklus žadančios dietos yra apipintos mitais, todėl tikėti jais neverta – verčiau įsiklausyti į organizmo siunčiamus ženklus bei vadovautis mokslu pagrįstais sprendimais. Vienas tokių, priešuždegiminės mitybos propagavimas. Priešuždegiminė mityba turėtų tapti gyvenimo būdu Brokienės teigimu, yra daugybė mokslinių duomenų, įrodančių, jog mes valgome pernelyg daug uždegimus skatinančio maisto, pavyzdžiui, mėsos, kiaušinių, pieno produktų ar perdirbto maisto bei pusfabrikačių, turinčių daug konservantų ir kitų kenksmingų medžiagų. Štai kodėl, jos manymu, į…
Ginekologė apie pienligę: kartais organizmo pokyčiai apie save praneša netikėtais būdais
Kandida – grybeliniai mikroorganizmai, nuolat gyvenantys tiek moterų, tiek vyrų odos paviršiuje, burnos, virškinamojo trakto, taip pat lytinių takų gleivinėse. Dažniausiai jų nejaučiame ir sveikatos problemų jie nesukelia, kol nepakinta imuninės sistemos būklė ar hormonų balansas ir nesusidaro palankios sąlygos grybeliams daugintis. Tuomet jie ima sparčiai vešėti ir sukelia nemalonius simptomus. Ši būklė visuomenėje plačiai žinoma kaip pienligė. Kokie simptomai jai būdingi, kodėl kai kurioms moterims ji linkusi kartotis ir ką svarbu žinoti, jei pienligė užklupo nėštumo metu, pasakoja „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė. Kokie simptomai būdingi pienligei? „Vulvovaginalinei kandidozei, plačiai visuomenėje vadinamai pienlige, būdingas niežulys, deginimas, perštėjimas vulvos ir makšties srityje. Nuo kitų galimų…
Nuo mitybos iki išmaniųjų technologijų: kaip susigrąžinti hormonų balansą?
Nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, odos bėrimai ar nuotaikų svyravimai – tai tik keli simptomai, išduodantys hormonų disbalansą. Nors ši problema dažniau paliečia moteris, ji gali paveikti ir vyrus – ir neretai ilgą laiką lieka nepastebėta. Nors ją gali lemti fiziologiniai pokyčiai, stresas ar miego trūkumas, ar tikrai žinome, kokie kasdieniai įpročiai nepastebimai išbalansuoja hormonų veiklą? Ir ką galime padaryti, kad ją atstatytume? Kai maistas tampa hormonų disbalanso priežastimi Maistas, kurį kasdien dedame į savo lėkštę, daro tiesioginę įtaką hormonų veiklai: kai kurie produktai gali padėti palaikyti sveiką jų pusiausvyrą, tuo tarpu kiti – priešingai, trikdyti endokrininės sistemos funkcijas ir sukelti ilgalaikių sutrikimų. Pavyzdžiui, raudona mėsa, ypač perdirbta, gali skatinti estrogenų…
Gydytoja: keičiantis sezonams organizmu rūpintis taip pat svarbu, kaip ir keisti garderobą
Vasarai besibaigiant mūsų organizmas pradeda reaguoti į sezonų kaitą: trumpėjančios dienos, mažėjantis saulės šviesos kiekis ir temperatūros svyravimai daro poveikį hormonų pusiausvyrai. Sezonų kaita dažniausiai paveikia tas organizmo sritis, kurios jautriausios – hormonų balansą, imuninės sistemos veiklą ir emocinę sveikatą. Reaguodamas į pokyčius mūsų organizmas ima gaminti daugiau melatonino, kuris skatina mieguistumą, o sumažėjus tiesioginės saulės šviesos krenta serotonino lygis, todėl gali suprastėti nuotaika ar net pasireikšti sezoninės depresijos simptomai. Vėstant orui mūsų organizmų medžiagų apykaita ima lėtėti, didėja apetitas – organizmas natūraliai pradeda ruoštis žiemai. Dėl šviesos trūkumo taip pat mažėja vitamino D sintezė odoje, o tai silpnina imuninę sistemą ir mažina organizmo atsparumą infekcijoms. „Hormoniniai disbalansai, pavyzdžiui, PMS,…
Netinkamos ausų higienos pasekmės – sieros kamščiai, ausų uždegimai ir net būgnelių pažeidimai
Ar ausų krapštukai – neatsiejama vonios spintelės priemonė, ar tylus mūsų ausų priešas? Viešoje erdvėje netrūksta patarimų, kaip taisyklingai valyti ausis, tačiau dalis jų klaidina ir gali būti pavojingi. „Vatos pagaliukai – dar vadinami ausų krapštukais – iš tiesų nėra skirti ausims valyti. Jais galima pavalyti tik išorinę ausies dalį, bet į pačią landą jų kišti nerekomenduojama. Kur kas saugesni yra specialūs vaikams skirti vatos pagaliukai – jų antgalis didesnis, todėl mažesnė rizika juos įkišti pernelyg giliai į ausies landą“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė. Kaip saugiai prižiūrėti ausis? Pasak vaistininkės, didžiausia netinkamos higienos rizika – ausies būgnelio pažeidimas, kuris gali lemti ir klausos sutrikimą. Dažniausia problema –…
Rekomendacijos gyventojams dėl Šiaulių rajone traukinio vagone, vežančiame chemines medžiagas, kilusio gaisro
Šiaulių r. Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, ties Geruogių k., kilo gaisras traukinio vagone, kuriame dega cheminės medžiagos, trąšos. Galimas oro užterštumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Degdamos cheminės medžiagos išskiria nuodingas, kvėpavimo takus dirginančias dujas. Rekomendacijos gyventojams: 1 km atstumu gyventojams privaloma nedelsiant evakuotis – jei yra galimybė, kuo greičiau palikti užterštą teritoriją, judėti prieš vėjo kryptį arba į šoną nuo dūmų debesies. Didesniu atstumu (2-10 km) ir jeigu nėra galimybės evakuotis – užsidaryti patalpose, sandariai uždaryti langus, duris, ventiliacijos angas, išjungti rekuperaciją. Kvėpavimo apsauga – naudoti respiratorių su rūgščių dujų filtrais (pvz., ABEK tipo) arba bent jau drėgną audinį / rankšluostį ant…
Paaiškino palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą: kas ir kaip ją gauna?
Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija. Kai reikia nuolatinės specialistų priežiūros „Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių…
Nauja galimybė pacientams: dantų atkūrimas per 6 valandas jau taikomas ir Lietuvoje
Panevėžio implantologijos centre dirbantis burnos chirurgas Rokas Kuprys – vienas pirmųjų gydytojų Lietuvoje, pradėjusių taikyti viso žandikaulio dantų atkūrimo per 6 valandas metodą. Inovatyvus gydymo protokolas, paremtas pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis ir gydytojo patirtimi, leidžia pacientams susigrąžinti šypseną vos per pusdienį. „Šį metodą praktikoje taikau nuo 2019-ųjų. Pasaulyje jis sparčiai populiarėja dėl savo greičio, mažesnio invazyvumo ir patogumo pacientui. Savo patirtį matau ne tik kaip galimybę padėti pacientams, bet ir kaip pareigą dalintis žiniomis su kitais kolegomis. Nuolat dalyvauju tarptautiniuose mokymuose ir pats vedu kursus gydytojams odontologams ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Ispanijoje, Egipte, Rumunijoje bei kitose šalyse“, – pasakoja R. Kuprys. Procedūros eiga Visų žandikaulio dantų atkūrimą per…
Motinystės vienišumą keičia palaikymas: „Išgirdau, kad mamos daro klaidas ir mane tai nuramino“
„Labai greitai mano nėštumas iš didelio džiaugsmo perėjo į vienišumą ir pasijuto didelė socialinė izoliacija. Dalyvavimas Dulų asociacijos organizuotuose susitikimuose tapo mano saugumo sala – išgirdau, kad visos mamos daro klaidų, ir tai mane labai ramino. Esu tikra, kad taip išvengiau pogimdyminės depresijos“. Šie žodžiai – viena iš daugelio istorijų, užfiksuotų Dulų asociacijos projekte „Socialinę atskirtį patiriančių šeimų įgalinimas, stigmatizacijos mažinimas bei motinystės/tėvystės patirties svarbos aktualizavimas visuomenei“. Bendruomenė keičia šeimų gyvenimus Šiais laikais daugybė šeimų susiduria su skirtingais iššūkiais – nuo emocinių iki finansinių. Greitas gyvenimo tempas, pokyčiai asmeniniame gyvenime, nerimas dėl ateities kuria įtampą kasdienybėje ir šeimoje, kurioje auga bei formuojasi vaikai. Dulų asociacijos inicijuoto projekto, finansuojamo ES lėšomis,…
Liūtas, delfinas, meška, o gal vilkas: ar žinote savo miego chronotipą? Specialistė paaiškino, kaip juos atpažinti
Kiekvienas žmogus turi savitą biologinį ritmą, kuris lemia, kada jaučiamės žvaliausi, o kada – pavargę. Šį vidinį laikrodį, dar vadinamą chronotipu, formuoja ne tik genetika, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai: darbo grafikas, fizinis aktyvumas, laikas prie ekranų ar net mityba. Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia – nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti yra įmanoma. Kas būdinga skirtingiems chronotipams? Jei anksčiau žmonės būdavo skirstomi į vyturius arba pelėdas, šiuo metu išskiriami net 4 skirtingi chronotipai: liūtas, delfinas, meška ir vilkas. Anot A. Ramanauskės liūto chronotipas yra labai panašus į vyturio: tokie žmonės nori anksti eiti miegoti ir anksti atsikelia be žadintuvo. Vis tik, anot…
Liūtas, delfinas, meška, o gal vilkas: ar žinote savo miego chronotipą? Specialistė paaiškino, kaip juos atpažinti
Kiekvienas žmogus turi savitą biologinį ritmą, kuris lemia, kada jaučiamės žvaliausi, o kada – pavargę. Šį vidinį laikrodį, dar vadinamą chronotipu, formuoja ne tik genetika, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai: darbo grafikas, fizinis aktyvumas, laikas prie ekranų ar net mityba. Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia – nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti yra įmanoma. Kas būdinga skirtingiems chronotipams? Jei anksčiau žmonės būdavo skirstomi į vyturius arba pelėdas, šiuo metu išskiriami net 4 skirtingi chronotipai: liūtas, delfinas, meška ir vilkas. Anot A. Ramanauskės liūto chronotipas yra labai panašus į vyturio: tokie žmonės nori anksti eiti miegoti ir anksti atsikelia be žadintuvo. Vis tik, anot…
