Pasirodęs šviežias persikų ir nektarinų derlius iš saulėtosios Ispanijos rodo viena – vasara jau visai netrukus prasidės. Tačiau šiuos vasaros šauklius lietuviai mėgsta ne tik dėl žiemos sezono metu pasiilgto šviežio sultingo skonio. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių ekspertė, teigia, kad persikų ir nektarinų populiarumą lemia ir kitos savybės: vitaminų gausa, šių vaisių nauda tiek virškinimui, tiek odai.   Kokia tikroji persikų kilmė?   Dėl panašaus sąskambio dažnai klaidingai šie vaisiai kildinami iš egzotiškosios Persijos. Tačiau tikroji persikų kilmės vieta – Kinija, iš kurios šie vaisiai per Persiją pasklido po visą pasaulį. Kadangi į Senovės Romą persikai atkeliavo iš Persijos, gyventojai šį vaisių ir pavadino „persų obuoliais“…

Nors pavasariškos šilumos dar tenka palaukti, šiltąjį sezoną pranašaujantys vaisiai jau pasiekė parduotuves. Tarp labiausiai gyventojų laukiamų atsiduria ir arbūzai, be kurių vasara sunkiai įsivaizduojama. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vos pasirodę pirmieji sezono arbūzai sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo ir jų pardavimai išauga iki 10 kartų, palyginti su žiemos mėnesiais. „Po šaltojo sezono gyventojai būna tikrai pasiilgę vasarą primenančių arbūzų. Naujojo derliaus arbūzai parduotuves pasiekia iš tų šalių, kuriose jau yra sunokę – Maroko, Irano, taip pat Ispanijos ir netgi Panamos bei Kosta Rikos. Jau pačioje sezono pradžioje arbūzai atsiduria pirkėjų krepšeliuose, tačiau jų pardavimų pikas – liepa. Šį mėnesį arbūzų pardavimai išauga iki 15 kartų“,…

Tie laikai, kai mažytes kojines slėpėte kuo giliau batuose – jau praeityje. Stilingiausių miestų gatvėse, podiumuose ir socialiniuose tinkluose – kojinės tiesiog valdo visą mados pasaulį šį sezoną. O ypač, kai kalba pasisuka apie pandemijos avalynę nr. 1 – sportinius batelius. „Sveiki atvykę į išraiškingų ir iš kedų kyšančių „tėčio“ kojinių erą. Būtent retro stiliaus ilgų kojinių ir sportinių batelių derinys – tai tandemas, kurį privalote įsigyti šį sezoną“, – teigia „Deichmann Shoelove“ tinklaraščio autorė, stilistė Viktorija-Šaulytė Mockė ir dalinasi patarimais, kaip ir kur tokį derinį pritaikyti savo garderobe. Nuo šiol jums nebereikia jaudintis, kad jūsų kojinės bus matomos, išlįs iš kelnių ar susiraukšlėjusios nusmuks žemyn. Nuo šiol tai –…

Antrasis karantinas Lietuvos gyventojus paskatino daugiau dėmesio skirti savo savijautai – didelė dalis nori labiau rūpintis sveikata, pradėti sveikiau maitintis, sportuoti, daugiau laiko skirti poilsiui. Šiuos duomenis atskleidė balandį Sveikatos mėnesiu paskelbusio mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa*. Jos duomenimis, net 44 proc. žmonių nori dėti didesnes pastangas savo bendros sveikatos būklės gerinimui, o šis rodiklis itin aukštas tarp vyresnio amžiaus respondentų. Per antrąjį karantiną – dėmesys sveikatai Įsibėgėjus pavasariui, balandį „Rimi“ skelbia Sveikatos mėnesį, kurio metu siekiama skatinti rinktis sveikatai palankesnį gyvenimo būdą. Norėdama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų sveikatos būklę antrojo karantino metu, šiemet „Rimi“ iniciavo šalies gyventojų apklausą, kurioje respondentų buvo teiraujamasi apie jų fizinę ir…

Moterų meilės sau – vidinės vertės pripažinimo ir savęs vertinimo – indeksas skelbia, jog pasaulis šiuo metu išgyvena dar vieną krizę. Iš daugiau nei 22 tūkst. įvairaus amžiaus apklaustųjų 21-oje šalyje kas antra moteris daugiau savimi abejoja nei save myli, net 60 proc. moterų pripažįsta per mažai save gerbiančios. Tai, jog ir didžioji dalis Lietuvos moterų myli save su išlygomis, atskleidė neseniai įgyvendinta „Spinter tyrimai“ apklausa. Problemos aktualumą aštrina nūdienos realijos – pandemija ir auganti socialinių tinklų įtaka. Pasaulinis judėjimas kviečia atsigręžti į save Finansinė padėtis, asmeninių tikslų neįgyvendinimas ir išvaizda yra esminės priežastys, dėl kurių moterys savimi nepasitiki, labiausiai – Pietų Korėjoje, Saudo Arabijoje ir Prancūzijoje. Aukščiausią savivertę jaučia…

PSO duomenimis, pasaulyje yra apie 38 mln. neregių. Vien Europoje neregių ir silpnaregių suskaičiuojama per 30 milijonų. Kasdienėse situacijose susidurdami su savarankiško judėjimo ir orientavimosi sunkumais,jie naudojasi specialiomis priemonėmis. Bet, panašu, kad technologijų proveržis šią sritį aplenkė – prieš 100 metų sukurtai neregio lazdelei progresyvesnių sprendimų nebuvo sukurta, kol ja susidomėjo lietuvių inovatoriai. Neregiai ir silpnaregiai įprastai naudojasi baltąja lazdele, specialiai dresuotu šunimi vedliu arba lydinčio asmens pagalba. Šunys vedliaipopuliarūs gerai išsivysčiusiose šalyse, nes jų parengimas ir išlaikymas visam darbingam laikotarpiui svyruoja nuo 40 iki 60 tūkst. eurų. Lietuvoje tokių šunų iš viso nėra – žmonės vaikšto lydimi artimųjų,socialinių darbuotojų (asistentų) arba naudojasi baltąja lazdele. Beje, su pastarąja vaikšto tik…