Nacionalinio vėžio instituto vadovė genetikė prof. Sonata Jarmalaitė Pandemija išbandė mūsų sveikatos sistemos stabilumą, privertė sparčiau diegti naujoves, o kasdien skelbiami sveikatos statistikos skaičiai įgavo naują prasmę ir pagaliau buvo įvertinti kaip būtina priemonė veiksmų planavimui. Karantino metu tapo įprasta bene kasdien žiniasklaidoje matyti išsamias suvestines apie COVID–19 atvejus, ligoninių lovų užimtumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos bei pasaulio šalyse. Tai ne kas kita, kaip apibendrinti sveikatos sistemos duomenys, naudojami tolesnių sprendimų, lemiančių žmonių gyvenimą, priėmimui. Sveikatos sistemos skaitmeninė transformacija – privalumai kiekvienam pacientui Europoje sienos tarp valstybių jau senokai išsitrynė ir ne vieno artimieji gyvena kitose ES valstybėse. Jei anksčiau išvykstant gyventi į kitą šalį teko tvarkyti daugybę…
Gydytojai: kas antram COVID-19 infekcija sergančiam pacientui gresia mitybos nepakankamumas
Dažnas pacientas, persirgęs COVID-19 infekcija, jaučia silpnumą, bendrą nuovargį, kitus liekamuosius reiškinius, dėl kurių jam sunku grįžti į ankstesnį gyvenimą prieš ligą. Gydytojai pataria, kad norint atgauti jėgas po šios infekcijos, yra būtina tinkama mityba, kuri šiandien be priežasties nustumta į antrą planą. „Remiantis Didžiojoje Britanijoje surinktais duomenimis, mitybos nepakankamumo rizika sergant COVID-19 infekcija siekia maždaug 50 proc. – tai reiškia, kad kas antras šia infekcija sergantis ar persirgęs pacientas gali turėti mitybos nepakankamumą. Šią būklę išduoda nebūtinai tik normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI), bet ir perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvalgomo maisto porcijos ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį“, – sako Santaros klinikų gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė.…
3 netikėti receptai su paltusine plekšne
Žuvis – vienas tų produktų, kurio lietuviai vis dar suvalgo per mažai, tačiau vasaros sezoną gyventojai pirmenybę teikia lengvesniems patiekalams ir įtraukia daugiau žuvies į racioną. Taip pat ir ypač vertingos baltos jūrinės žuvies, kuri valgiaraštyje turėtų atsirasti bent porą kartų per savaitę. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiltuoju metų sezonu pastebimas žuvies, ypač nesudėtingai paruošiamos ir kepsninėse, pardavimų didėjimas. „Analizuodami duomenis matome, kad žuvies kasmet nuperkama vis daugiau. Pirkėjai ieško įvairesnių skonių, naujų receptų ir renkasi daugiau skirtingų žuvies rūšių. Pastebime ne tik populiarios lašišos ir karpio, bet taip pat ir baltos jūrinės žuvies, tokios kaip atlantinė menkė ir paltusinė plekšnė, pardavimų augimą“, – teigia V.…
Vaistininkė pataria kaip teisingai valyti ausis, kad jų nesužalotum
Specialistai pastebi, kad labai dažnai valydami ausis žmonės naudoja vatos pagaliukus ir juos kiša gerokai per giliai, taip rizikuodami pašalinti iš landos jai taip reikalingą sierą, be to, gali pažeisti ir pačią ausį. Ar tikrai mokame rūpintis savo ausimis ir kaip tai daryti saugiai pataria vaistininkė. „Pasitaiko atvejų, kad į vaistinę atėję pacientai teiraujasi, ar yra priemonių, kurios tirpdintų sieros kamščius, nes valėsi su vatos pagaliuku ir galimai nustūmė sierą gilyn suformuodami kamštį, o dabar labai sunkiai girdi. Kitas dažnas atvejis, kai ausis jau būna stipriai sudirginta, nes valėsi su vatos pagaliuku, susidarė kamštis, o tada dar naudojo ir peroksidą, po kurio prasidėjo ausies maudimas, pereinantis į skausmą“, – dažniausiais…
Dėl ŽIV ligos pernai Lietuvoje buvo gydomi 1429 asmenys
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenimis, pernai ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija (ART) – iš viso Lietuvoje buvo skirta 1429 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, tarp kurių vyrų beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1 071 ir 358. Analizuojant ART stebėsenos duomenis pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausiai (42,8 proc.) asmenų, kurie 2020 metais buvo gydomi antiretrovirusiniais vaistais, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 37,4 proc. – heteroseksualių, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu. Taip pat ULAC medikų atliktos metinės ataskaitos duomenimis, 12,7 proc. (181) pacientų gydymas 2020 metų pabaigoje nebuvo tęsiamas dėl įvairių priežasčių, iš kurių dažniausiai dėl to, kad pacientai nesilankė gydymo įstaigose (94). 30 ŽIV…
Priežastys, kodėl verta valgyti daugiau pomidorų ir šiltą dieną atgaiva tapsiančios gaspačo sriubos receptas
Pomidorai – viena labiausiai pamėgtų daržovių pasaulyje. Be jų neįsivaizduojamos salotos, troškiniai, įvairiausios sriubos, užtepėlės ar pica: ši daržovė naudojama bene visose pasaulio virtuvėse. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad pomidorai – viena iš labiausiai lietuvių pamėgtų daržovių: populiariausių daržovių sąraše jie užima net antrąją vietą. Pomidorų pardavimai šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 3,2 proc. „Pirkėjai vis daugiau dėmesio kreipia į sveikatingesnę mitybą ir daržovių pardavimai nuosekliai didėja. Dėl išskirtinio skonio antroje populiariausių daržovių penketuko vietoje rikiuojasi pomidorai. Siūlome platų pomidorų asortimentą – pirkėjai gali rinktis iš daugiau kaip 20 rūšių pomidorų. Vis dėltopastebime, kadgyventojai lieka ištikimi tradicinėms lietuviškų pomidorų rūšims ir dažniausiai renkasi įprastus raudonuosius…
LPI – kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?
Lytiškai plintančiomis infekcijomis – LPI – dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų. Blogiausia tai, jog ligos požymiai kartais pasireiškia po savaitės, mėnesio ar dar ilgesnio laiko. Daugiau nei 30 proc. Užsikrėtusiųjų iųvis jokių simptomų nejaučia ir apie infekciją gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai. Negydomos ar netinkamai gydomos LPI gali sukelti ilgalaikius ar nepranykstančius sveikatos pakitimus, tokius kaip PID (dubens uždegiminė liga), negimdyvinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, nevaisingumas, lėtinis dubens skausmas, cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas) ar uretritas (šlaplės uždegimas). Todėl labai svarbu, kad LPI būtų diagnozuojamos ir gydomos laiku. Kai simptomai vis dėlto pasireiškia, jie gali būti tokie: išskyros iš šlapimo, lyties organų…
Galimybių pasas: kas keičiasi nuo birželio 1 d.?
Nuo š. m. birželio 1 d. įsigalioja dar lankstesnės sąlygos besinaudojantiesiems Galimybių pasu. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikia svarbiausius pasikeitimus. Ilgesnis PGR testo galiojimas PGR tyrimas galios triskart ilgiau – 72 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. Antigeno testas, kaip ir dabar, galios 24 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. Trumpesnis „Janssen“ vakcinos terminas „Janssen“ vakcina (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“) paskiepytiems asmenims Galimybių pasą bus galima gauti praėjus 2 savaitėms po vakcinos suleidimo (iki šiol buvo nustatytas 4 savaičių terminas). Didesni renginiai Su Galimybių pasu uždarose erdvėse galimi renginiai iki 2000 žiūrovų (buvo 500), kai užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. visų vietų, o lauke vykstančiuose renginiuose žiūrovų skaičius neberibojamas (buvo 2000). Leidžiama prekiauti…
350 rūšių makaronų: kuo jos ypatingos ir su kuo jas valgyti?
Vos iš kelių ingredientų: vandens, druskos, miltų ir kiaušinių pagaminti makaronai užkariavo bene viso pasaulio valgytojų širdis. Makaronų gali būti pačių įvairiausių – pradedant klasika tapusiais spagečiais ir baigiant kaspinėlių ar kriauklelės formos makaronais. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, pasakoja, kad makaronus mėgsta visi, o paskaninti juos galima tūkstančiais padažų: nuo mėsos, iki jūros gėrybių ar daržovių. „Nors makaronai pirmiausia siejasi su Italija, vis dėlto jų kilmės vieta – senovės Azija. Manoma, kad pasaulyje egzistuoja net 350 skirtingų makaronų rūšių – ir maždaug keturis kartus daugiau jų pavadinimų. Taip atsitiko todėl, kad kai kurie makaronų tipai turi skirtingus pavadinimus skirtingomis kalbomis. O, pavyzdžiui, Italijoje makaronų pavadinimai gali skirtis…
COVID-19 sirgusiems „Iki“ darbuotojams – specialūs sveikatos tyrimai
Prekybos tinklas „Iki“ pirmasis šalyje iš prekybos tinklų COVID-19 persirgusiems darbuotojams suteikia galimybę atlikti išsamų sveiktos patikrinimą, kuris yra visiškai finansuojamas darbdavio. Pasak Editos Jakučionytės-Lukšės, „Iki“ personalo direktorės, taip siekiama palaikyti darbuotojus, išsklaidyti jų nerimą ir nuogąstavimus dėl galimų ligos pasekmių. „Iki“ darbuotojai kasdien dirba sudėtingomis karantino sąlygomis tam, kad visi saugiai ir kantriai sulauktume situacijos pagerėjimo nieko nepritrūkdami. Mes, savo ruožtu, stengiamės užtikrinti jiems maksimalų dėmesį ir rūpestį. Tikiu, kad greta kitų jau suteiktų priemonių, sveikatos tyrimai darbuotojams bus naudingi ir leis jautis labiau užtikrintiems savo sveikata“, – teigia Edita Jakučionytė-Lukšė. COVID-19 sirgę „Iki“ darbuotojai gali atlikti plačią sveikatos patikrinimo programą, į kurią įeina bendrieji kraujo tyrimai, įvairių mikroelementų,…
