Spalio 31-oji – Helovinas – vis labiau įsitvirtina Lietuvoje kaip proga ne tik pasipuošti kostiumais, bet ir pasinerti į kūrybišką dekoravimo bei kulinarinių eksperimentų pasaulį. Šventės nuotaiką gali padėti sukurti baisūs kostiumai, teminiai užkandžiai, dekoracijos bei žaidimai, įtraukiantys visą šeimą. Pasak Lukos Lesauskaitės-Remeikės, prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovės, artėjant šiurpiausiai metų šventei, pirkėjai vis aktyviau ieško Helovinui aktualių prekių. „Siekiame, kad mūsų pirkėjai „Rimi“ rastų viską, ko reikia pasiruošti Helovinui – nuo kaukių ir dekoracijų iki įvairių skanėstų. Prekių asortimentą nuolat pildome, tad pirkėjai tikrai gali rasti atributikos, kuri palengvins pasiruošimą šiurpiausiai metų šventei, o svarbiausia – šiuo laikotarpiu taikome net iki 50 proc. nuolaidas Helovino…
Kas yra propolis ir kodėl jis laikomas gamtos antibiotiku?
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atsigręžia į gamtos dovanas, ieškodami natūralių būdų stiprinti imuninę sistemą, saugoti sveikatą ir sumažinti cheminių vaistų vartojimą. Tarp tokių gamtos turtų vis dažniau minimas propolis – medžiaga, kurią bičių pasaulyje būtų galima vadinti tikruoju „stebuklu“. Jį dar vadina bičių klijais, o daugelis natūralios medicinos šalininkų neabejoja: propolis – tai gamtos antibiotikas, turintis ypatingų gydomųjų savybių. Kas yra propolis? Propolis – tai dervingas mišinys, kurį bitės surenka nuo medžių pumpurų, jaunų šakelių ir žievės. Šią žaliavą jos apdoroja savo fermentais ir naudoja avilio apsaugai – dezinfekuoja, sandarina plyšius, saugo nuo bakterijų, pelėsių bei kitų mikroorganizmų. Bičių gyvenime propolis atlieka tarsi „natūralaus imuniteto“ funkciją: jis neleidžia vystytis…
Vėl gerai girdėti – galima: kaip gauti valstybės kompensaciją klausos aparatui?
Klausos aparatai šiandien nebėra tokie pat gremėzdiški prietaisai, kokie buvo prieš kelis dešimtmečius. Tai išmanūs, beveik nematomi pagalbininkai, kurie gali iš esmės pakeisti kasdienybę. Svarbiausia – žinoti, kad jų įsigijimą gali iš dalies arba visiškai kompensuoti valstybė. Apie tai, kaip veikia kompensavimo sistema, kokie žingsniai laukia norinčių gauti paramą ir ką svarbu žinoti renkantis klausos aparatą, pasakoja „Lora“ klausos centro vyr. specialistė Dovilė Vitonytė. Kompensacija – ne privilegija, o teisė Valstybės kompensacija klausos aparatams – tai ne išimtis, o aiškiai reglamentuota teisė. „Daugelis žmonių vis dar mano, kad kompensacija taikoma tik vaikams ar visiškai negirdintiems asmenims. Tai mitas. Kompensacija priklauso ir suaugusiesiems, jei jų klausos nusilpimas atitinka nustatytus kriterijus“, –…
Živilės istorija: nuo vėžio diagnozės vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos tęsia informacinį projektą Gyvenimas po ligos, kuriame dalijamasi žmonių patirtimis po sunkių sveikatos išbandymų. Pasakojame ne tik apie pasveikimą – bet ir apie tai, kaip pacientai jaučiasi sugrįžę į kasdienį gyvenimą, su kokiais fiziniais, emociniais ar socialiniais iššūkiais jie susiduria. Šie pasakojimai padeda geriau suprasti, kad gyvenimas po ligos tęsiasi, tačiau dažnai reikalauja naujų žinių, paramos ir nuolatinio dėmesio sveikatai. Šiame straipsnyje dalijamės Živilės istorija – jautriu pasakojimu apie vaikystėje patirtą onkologinę ligą, ilgametę nežinomybę ir ilgai ieškotus atsakymus į klausimą, kodėl sveikata ėmė silpti praėjus dešimtmečiams po gydymo. Prie Živilės pasakojimo pateikiamas gydytojos komentaras, padedantis geriau suprasti, kodėl itin svarbu žinoti visą savo ligos…
Nyderlandų ir VU mokslininkai telkia jėgas kuriant pažangios medicinos ateitį
Vilniaus universitetas (VU) plečia tarptautinį bendradarbiavimą su Utrechto universitetu ir Utrechto universiteto Medicinos centru (Nyderlandai) pažangios medicinos srityje. Šios institucijos yra kertiniai tarptautinio Pažangaus ligų modeliavimo centro (PLMC) partneriai. Centras kuriamas kartu su VU ligonine Santaros klinikomis ir siekia tapti tarptautiniu mastu konkurencinga transliacinio mokslo platforma. 2025 m. spalio 22-24 d. VU lankosi Utrechto universiteto vadovų ir mokslininkų delegacija: Utrechto universiteto Medicinos centro mokslo prodekanė prof. Elly Hol, Utrechto universiteto Gamtos ir tiksliųjų mokslų fakulteto mokslo prodekanė prof. Roos Masereeuw, Utrechto universiteto Gyvybės mokslų mokslinis direktorius prof. Paul Coffer, Strategijos ir politikos patarėja Annemarie Vastenhouw-Van der Linden. Vizito metu Utrechto universiteto atstovai susitiko su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, VU…
D. Nausėdienė Klaipėdos universiteto ligoninėje: krūties vėžys – liga, kuriai galime ir turime užbėgti už akių
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį lankėsi Klaipėdos universiteto ligoninėje, kur vyko krūties vėžio prevencijos žinomumo didinimo renginys. Krūties vėžio profilaktikai skirtą rožinio kaspino iniciatyvą kartu su partneriais rengia Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV), įgyvendinanti iniciatyvą „Blossom of Hope“ („Sužydėjusi viltis“). Ja siekiama atkreipti dėmesį į krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos svarbą, pagerinti krūties vėžio diagnostiką ir gydymo rezultatus. Pirmoji ponia pabrėžė, jog IWAV rožinė iniciatyva, kviečianti krūties vėžio prevencijai, kasmet keliauja per Lietuvą – nuo Rytų iki Vakarų – nešdama žinią apie viltį, kuri žadina moterų ir jų artimųjų sąmoningumą, skatina profilaktikai ir dovanoja ramybę. „Šiemet rožinio kaspino mėnesį pradėjome Vilniuje, Nacionaliniame vėžio centre, kur patikrai atvyko moterys iš Rytų ir…
Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti
Staigūs, aštrūs sąnario skausmai, dažniausiai naktį ar anksti ryte – taip dažnai prasideda podagros priepuolis. Nors ši liga ilgą laiką buvo siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis, vis dažniau ji diagnozuojama ir jaunesniems pacientams. Statistika rodo, kad pasaulyje podagra paliečia daugiau kaip 50 mln. gyventojų, o Lietuvoje sergančių šia sąnarius paveikiančia liga yra daugiau nei 50 tūkst. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė teigia, kad pacientai dažniausiai domisi, kaip greitai numalšinti podagros skausmą, tačiau rečiau – kaip užkirsti kelią ligos paūmėjimams. Pasak jos, ilgalaikę savijautą lemia ne momentinė pagalba, o tinkami gyvenimo įpročiai, ypač mityba – ją pakoregavus galima reikšmingai sumažinti simptomus ir net išvengti skausmo. Kokio maisto ir gėrimų reikėtų vengti?…
Klimato kaitos grimasos: vasaros tapo tyliosiomis žudikėmis
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Žengdami į šaltąjį sezoną, vasaros šiluma galime mėgautis tik prisiminimuose ir laukti jos sugrįžtant kitąmet. Tačiau ne visiems gyventojams būsimos vasaros laukimas turėtų kelti tik geras emocijas. Kelių Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių aukštųjų mokyklų mokslininkai paskelbė, kad praėjusią vasarą visoje Europoje dėl karščio bangų mirė dešimtys tūkstančių gyventojų. Karščio bangoms Europoje intensyvėjant, mokslininkai stengiasi išsiaiškinti − kaip šių mirčių būtų galima išvengti ateityje. Skirtingai nei staiga užklumpančios audros ar netikėti potvyniai, karščio bangos gali trukti ilgai ir žudyti nepastebimai. Kadangi šilumos sukeltos mirtys dažnai pasireiškia širdies priepuoliais, kvėpavimo nepakankamumu ir kitais sveikatos sutrikimais, jos nėra pažymimos kaip „mirtis dėl perkaitimo“. Tad šią savaitę pasauliui…
Susiruošėte į siaubo parką? Papasakojo, kodėl taip trokštame adrenalino, ir atskleidė, kam šiurpių pramogų reikėtų vengti
Artėjant Helovynui, Lietuvoje duris atveria vis daugiau siaubo parkų, žadančių „trilerio“ patirtis ir ekstremalias pramogas, kai benzininiais pjūklais nešini aktoriai gąsdina adrenalino ištroškusius lankytojus. Ar tokios patirtys saugios mažamečiams ir jautresniems žmonėms? Ar gali stiprūs išgyvenimai paveikti miegą, nerimo lygį ar emocinę būseną? Specialistės atskleidė, kodėl mus jaudina ekstremalios patirtys, kaip jos veikia mūsų psichikos sveikatą, papasakojo, kam tokios linksmybės gali būti pernelyg įtemptos, ir patarė, kaip nuraminti sudirgintą nervų sistemą. Mūsų psichikos – ne vienodo jautrumo instrumentai Pasak BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, siaubo pramogos dažnai vertinamos kaip smagus nuotykis, tačiau stiprūs išgyvenimai jautresniems žmonėms ir vaikams gali turėti ilgalaikį poveikį bendrai gyvenimo kokybei – pavyzdžiui, gali suprastėti miego kokybė,…
Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai
Tyrimų duomenimis, maždaug kas ketvirtas vyras ir kas dešimta moteris nurodo bent kartą gyvenime patyrę susijaudinimą dėl fetišinio objekto – pėdų, batų ar odos. „Fetišai yra dažnas, normalus seksualinės įvairovės reiškinys. Tai nėra liga, nuo kurios reikėtų gydytis“, – tvirtina psichologė-seksologė Nikol Švaistienė. Jos teigimu, sąmoningai į seksualinį gyvenimą integruotas fetišas gali tapti kūrybišku ir saugiu saviraiškos įrankiu. Dažnai nutylima tema „Tabu kyla iš kultūrinių ir religinių įsitikinimų, susijusių su kūno kontrolės ir moralės principais. Fetišas, būdamas „nefunkcionalus“ reprodukcine prasme, kelia nerimą normatyviai mąstančiai visuomenei“, – aiškina seksologė N.Švaistienė. Anot pašnekovės, stigma formavosi šimtmečiais. Tradicinė, religinių vertybių veikiama visuomenė pripažino tik įprastą seksą – tokį, kuris vyksta tarp vyro ir…
