Lietuvoje netrukus ims veikti pirmoji atvira gamtos ir biomedicinos mokslų duomenų saugykla, kurioje ne tik kaupiami duomenys, bet ir paruoštos sąlygos atkartoti mokslinius tyrimus. Vilniaus universitete įdiegta 0,5 mln. eurų kainavusi duomenų saugojimo platforma bus atvira, ja galės naudotis mokslininkai, studentai bei įmonės, startuolių kūrėjai. Tikimasi, kad ši infrastruktūra ypač pagelbės medicinoje. Vienas pirmųjų joje vystomų projektų – sprendimas, padėsiantis gydytojams lengviau atpažinti širdies ligas. Naujoji duomenų saugykla buvo įdiegta Vilniaus universiteto (VU) Duomenų centre mašininiam mokymui ir kvantiniams skaičiavimams gamtos ir biomedicinos mokslų srityse. Saugykloje kaupiami šių mokslo sričių jau turimi bei naujai gaunami įvairūs heterogeniniai duomenys: vaizdai, tekstai, eksperimentų rezultatai ir kiti duomenys su pateikta metainformacija, leidžiančia atsekti…
Artėjant kruasanų dienai ekspertas dalijasi savo mėgstamiausiais receptais: išbandykite kruasanų picą arba obuolių pyragą
Sausio 30-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė kruasanų diena. „Rimi Lietuva“ vyriausiasis kepinių technologas Mahmoud Idir sako, kad nors dažnai siejami su Prancūzija ir Paryžiumi, istoriškai kruasanų šaknys veda į Austriją. Į Prancūziją šis kepinys atkeliavo XVIII amžiuje, kur jo receptas buvo ištobulintas ir išpopuliarėjo. Kruasanų paruošimo procesas – ilgas, reikalaujantis daug etapų, kantrybės ir preciziškumo. Be to, itin svarbu ir naudojamų ingredientų kokybė. Sviestas – svarbiausia sudedamoji dalis „Sviestas lemia viską – skonį, aromatą ir tekstūrą. Be to, jis yra būtinas tinkamam kruasano sluoksniavimui. Kokybiškas sviestas leidžia išgauti traškų, lengvą ir vizualiai gražų kruasaną. Prancūzijoje naudojamas sviestas turi mažesnį drėgmės kiekį, todėl jis idealiai tinka sluoksniavimui. Lietuviškas sviestas dažnai būna…
Traiškytų bulvių ir agurkų salotos: pigus garnyras, užkariavęs internetą
Mėnesio pabaigoje, kai norisi ir sutaupyti, ir namuose pasigaminti kažką jaukaus, dažnai atsigręžiame į paprastus, gerai pažįstamus ingredientus. Vis dėlto net ir iš jų galima sukurti įdomų, dar neragautą patiekalą – tereikia pažvelgti kitu kampu. Vienas tokių pastaruoju metu internete išpopuliarėjusių receptų – traiškytų bulvių ir agurkų salotos su kremišku jogurtiniu padažu. Tai nebrangus, sotus ir šaltuoju metų laiku ypač tinkantis garnyras, puikiai derantis tiek prie mėsos, tiek prie žuvies. Pažįstami ingredientai – netikėti panaudojimo būdai „Nuo antradienio tiek elektroninėse, tiek fizinėse parduotuvėse pirkėjai bulvių galės įsigyti itin palankia kaina – vos 19 ct. už kg. Šią savaitę gerokai pigiau bus siūlomi ir agurkai – 1 vnt. kainuos 99 ct.…
Gerumu grįstos vertybės gydytojai Jolitai Stankūnienei atveria galimybes
Pasirinkimo galimybės kiekvienam būna bent dvi. Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojai Jolitai Stankūnienei labiausiai gyvenimą lemiantys teisingi pasirinkimai atnešė gyvenimo sėkmę ir paprastą žmogišką laimę. Eidama ten, kur veda širdis, Jolita iš kelių galimybių rinkosi profesiją, įgijusi diplomą – iš kelių pasiūlymų rinkosi gyvenamąją vietą. Jauna gydytoja neabejoja, kad gerumu grįstos vertybės, įdiegtos tėvų namuose, nutiesia kelius ir atveria galimybes. Rinkosi galimybę padėti kitam Šiaulių Didždvario gimnaziją, kurioje mokėsi ir Jolita, baigė didelis būrys abiturientų, pasirinkusių gydytojo profesiją. Tiesa, ne vien apie šią profesiją svajota jaunystėje. Pirmiausia Jolitai kilusi mintis, kad būtų labai įdomu dirbti vaistinėje ir studijuoti farmaciją. Bet dešimtoje klasėje paaiškėjo, kad chemijos mokslai…
Kosulys ne visuomet praeina savaime: gydytoja perspėjo, kuomet į gydytojus kreiptis reikia nedelsiant
Nors kosulys dažniausiai tėra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus, kartais jis gali signalizuoti ir apie rimtesnę ligą. Medikai pastebi, kad žmonės neretai dėl kosulio delsia kreiptis į gydytojus, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, ignoruoti šio simptomo nereikėtų – nors dauguma kosulio atvejų praeina per tris savaites ir gydymo nereikalauja, užsitęsęs kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju ar kiti nerimą keliantys požymiai yra aiškus signalas nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. „Dažniausiai kosulys nereiškia nieko rimto, tačiau gali būti ir simptomas, būdingas daugeliui kvėpavimo takų ar kitų ligų. Dažniausiai išskiriamas ūminis ir užsitęsęs kosulys, tačiau medicinoje kosulys paprastai skirstomas į tris grupes. Ūminis kosulys trunka trumpiau…
2026-ieji darbo rinkoje: emocinė gerovė tampa svarbesnė už algą
2026 m. darbuotojams emocinė gerovė ir darbo kultūra tampa vienu svarbiausių veiksnių renkantis darbdavį. Tyrimas „What Workers Want 2026“[1] parodė, kad 26 proc. darbuotojų emocinė savijauta per pastaruosius metus pablogėjo, o 14 proc. neigiamą darbo kultūrą įvardija kaip priežastį svarstyti darbo keitimą. Ekspertai apžvelgia, kokia situacija vyrauja Lietuvoje. Darbuotojų emocinė gerovė 2026 metais tampa nebe papildoma nauda, o esminiu darbdavio atsakomybės elementu. Tyrimai ir praktika rodo, kad organizacijos kultūra, pagarba, saugi darbo aplinka ir psichologinis palaikymas darbuotojams tampa ne mažiau svarbūs nei atlyginimas ar karjeros galimybės. Ypač tai aktualu aptarnavimo sektoriuje, kur darbuotojai kasdien susiduria su dideliu emociniu krūviu. Bendrovės „Circle K“ užsakymu 2025 m. atliktas tyrimas[2] atskleidė, kad Lietuvoje…
Oficialiai atidaryta atnaujinta „Eglės sanatorijos“ comfort gydykla: unikalios procedūros ir moderni erdvė klientų komfortui
Druskininkuose duris atvėrė atnaujinta „Eglės sanatorijos“ comfort gydykla – reikšmingas etapas didžiausios Šiaurės Europoje sanatorijos, jungiančios dvi sanatorijas ir net 11 reabilitacijos centrų, plėtros kelyje. Simbolinį startą naujoms sveikatinimo patirtims pažymėjo atidarymo renginys, į kurį susirinko svečiai, partneriai bei žinomi veidai – žurnalistė Rimantė Kulvinskytė, atlikėja Katažina Zvonuvienė, o vakarą vainikavo dainininkės Vaidos Genytės pasirodymas. „Visas investicijas darome galvodami apie klientus, kurie pasirenka mus kaip vietą atgauti, išlaikyti ir sustiprinti savo sveikatą. Atnaujinta gydykla jau veikia, o mus ypač džiugina pirmieji klientų atsiliepimai – matome, kad modernios erdvės ir naujos procedūros iš tiesų kuria pridėtinę vertę. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų tikslą – suteikti sveikatinimo paslaugas, kurios ne tik gydo,…
Kada sunku užmigti – kaip atpažinti nemigos požymius?
Sunkumai užmiegant daugeliui žmonių pažįstami kaip laikinas reiškinys. Po įtemptos dienos, svarbaus įvykio ar pasikeitus dienos režimui, miegas gali trumpam sutrikti. Tačiau kai užmigimas tampa nuolatine problema, o naktinis poilsis nebeatkuria jėgų, verta atidžiau įvertinti situaciją. Nemiga nėra tik blogas įprotis ar charakterio bruožas. Tai būklė, turinti aiškius požymius, kurie ilgainiui veikia savijautą, darbingumą ir emocinę pusiausvyrą. Kas laikoma nemiga Nemiga apibūdinama kaip nuolatiniai sunkumai užmigti, dažni prabudimai naktį arba per ankstyvas pabudimas ryte, kai po miego nejaučiamas poilsis. Svarbu tai, kad šie požymiai kartojasi ne pavienėmis naktimis, o tęsiasi bent kelias savaites. Nemiga gali pasireikšti skirtingai. Vieniems žmonėms sunku užmigti, kiti užmiega greitai, tačiau naktį prabunda kelis kartus ir…
Sunku susikalbėti, kai pokalbyje dalyvauja daugiau žmonių? Tai gali būti pirmasis klausos sutrikimo ženklas
Klausos nusilpimas, arba girdėjimo sutrikimas, daro didelę įtaką žmogaus savijautai, bendravimui bei vaikų kalbos raidai. Apie besivystantį ar jau esamą klausos sutrikimą dažnai galima įtarti pajutus sunkumų dalyvauti pokalbyje, ypač kai bendrauja daugiau žmonių nei įprastai. Pasak Šiaulių diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojos otorinolaringologės Jolitos Stankūnienės, itin svarbu nustatyti klausos sutrikimą sukėlusią priežastį, kad būtų galima laiku pradėti tinkamą gydymą. „Klausos nusilpimas, pasireiškiantis vienoje ar abiejose ausyse, apsunkina galimybę girdėti ir suprasti garsus. Jis gali būti laikinas arba nuolatinis ir atsirasti tiek dėl amžiaus, tiek dėl įvairių ligų, pažeidžiančių vidinės ausies ląsteles ar klausos nervus. Vis dėlto svarbu…
Ar mes valdome savo išmaniuosius telefonus, ar jie – mus? Ekranų poveikį prilygina azartiniams lošimams
Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę. Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu. Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius…
