Vieną dieną – plius penkiolika ir pavasariškos saulės šiluma, o kitą – žvarbus vėjas ir vos keletas laipsnių šilumos. Tokie temperatūrų svyravimai ne tik nemalonūs, tačiau ir gali tapti rimtu išbandymu širdžiai. Nors kalbant apie orų poveikį sveikatai dažniausiai akcentuojami dideli karščiai, specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į kitą rizikos veiksnį – staigūs temperatūros svyravimai gali kelti didesnį iššūkį širdies ir kraujagyslių sveikatai. „Svarbiausia neuždelsti ir laiku pasikonsultuoti su gydytoju. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai išlieka tarp dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai kreipiasi į gydytojus, todėl ankstyvas reagavimas ir profilaktiniai patikrinimai yra itin reikšmingi“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova. Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo…
KTU mokslininkų tyrimas: identifikavo balso požymius, leidžiančius atpažinti depresiją
Ar jūsų balsas gali išduoti tai, ko nepasakote žodžiais? KTU mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dirbtinis intelektas geba atpažinti depresiją vien iš balso – net tada, kai žmogus stengiasi ją nuslėpti. Dar įspūdingiau, kad šie akustiniai požymiai pasirodė esantys universalūs ir nepriklausomi nuo kalbos, todėl tai gali tapti proveržiu kuriant naujas, lengvai prieinamas psichikos sveikatos stebėjimo priemones. Daugelis žmonių mano, kad depresija pasireiškia tik akivaizdžiais emocijų ar elgesio pokyčiais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog balso savybės taip pat gali būti objektyvus šios būklės biologinis žymuo. „Idėja, kad balsas gali išduoti depresiją, kyla iš neuromuskulinės fiziologijos: depresija veikia ne tik nuotaiką, bet ir smegenų sritis, atsakingas už motorinę kontrolę, įskaitant balso stygų…
Paskelbtas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo konkursas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) skelbia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo konkursą. Paraiškos priimamos iki 2026 m. balandžio 24 d. (imtinai). „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija – tai atrama visuomenės sveikatos priežiūrai: nuo referentinės laboratorijos funkcijų ir tarptautinių įsipareigojimų iki pažangių tyrimų, leidžiančių įvertinti rizikas žmonių sveikatai. Svarbiausia mūsų siekiamybė – kad laboratorija vystytųsi, kaip patikimumo, kompetencijos ir inovacijų centras. Ieškome vadovo, gebančio kurti pasitikėjimu ir rezultato siekimu grįstą darbo kultūrą, kuris vienytų komandą dėl svarbiausio tikslo – sveikesnės ir saugesnės visuomenės“, – sako NVSC vadovas Vaidotas Gruodys. Laboratorija yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga. Jos veiklą koordinuoja NVSC.…
Ilgaamžiškumo pažadai: papasakojo, kas iš tikrųjų veikia, ir atskleidė, kaip gyvenama Mėlynosiose zonose
Gyventi 90 ar 100 metų jau nebėra retenybė – daugumai žmonių šiandien rūpi ir tai, kaip tuos metus nugyvensime. Kol vieni ryte skaičiuoja baltymus ir geria papildus, kiti – gyvena paprasčiau, bet vis tiek ilgiau. Tad kuo tikėti: naujausiais tyrimais, mitybos madomis, o gal sekti ilgaamžiškiausių šalių pavyzdžiu? Specialistės papasakojo, kas nulemia ilgą gyvenimo trukmę, kokie įpročiai padeda gyventi ilgiau ir sveikiau, ir atskleidė, kas būdinga Mėlynosioms pasaulio zonoms, kur gyvenama ilgiausiai. Kas laimi: genai ar gyvenimo būdas? „Ilgaamžiškumo sąvoka aprėpia ne tik ilgą, bet ir sveiką gyvenimą, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė. – Gyvenimo būdas ir kasdieniai mūsų pasirinkimai nulemia net 80–85 proc. gyvenimo trukmės, kai genetikai tuo…
Įsibėgėjant pavasariui – ekspertų įspėjimas: šis erkių sezonas gali būti intensyvesnis
Įsibėgėjantis pavasaris reiškia ne tik daugiau laiko gamtoje, bet ir didesnę riziką susidurti su erkėmis. Ekspertai įspėja: šiemet jų aktyvumas gali būti didesnis nei įprastai, o gyventojų skiepijimosi rodikliai – mažėjantys, todėl svarbu išlikti budriems ir reguliariai tikrintis po buvimo lauke. Šiemet erkės gali būti aktyvesnės nei pernai Nors pavasaris dar tik įsibėgėja, specialistai įspėja – šių metų erkių sezonas gali būti intensyvesnis nei ankstesniais metais. Tam įtakos turėjo palankios žiemos sąlygos: storas sniego sluoksnis padėjo išgyventi tiek suaugusioms erkėms, tiek jų lervoms ir nimfoms. Erkės suaktyvėja vos temperatūrai pakilus iki +5 °C, todėl pirmieji įkandimai fiksuojami jau ankstyvą pavasarį. Kadangi saulėtose vietose dirva įšyla greičiau, rizika atsiranda anksčiau, nei…
Parkinsono liga Lietuvoje: modernūs gydymo būdai egzistuoja, bet pacientams jie neprieinami
„Vieną dieną galiu vaikščioti, tvarkyti namus, kitą – negaliu net išlipti iš lovos. Blogiausia – nežinoti, kada kūnas tiesiog nustos klausyti.“ Taip savo kasdienybę apibūdina ponia Rimutė, su Parkinsono liga gyvenanti jau beveik tris dešimtmečius. Jos istorija – ne išimtis. Tai realybė tūkstančiams žmonių Lietuvoje, kurie šiandien žino: gydymas egzistuoja, tačiau jiems jis neprieinamas. Balandžio 11-ąją visame pasaulyje minima Parkinsono ligos diena. Tai nepagydoma neurologinė liga, pažeidžianti judesių kontrolę dėl dopamino trūkumo, kurį sukelia smegenų ląstelių nykimas. Pasaulyje ji kasmet paliečia vis daugiau žmonių ir vis dažniau diagnozuojama jaunesniems asmenims. Šiuo metu mūsų šalyje Parkinsono liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Laipsniškai progresuojant ligai, medikamentinis gydymas ilgainiui tampa nebe efektyvus,…
Oftalmologė apie kataraktą: kodėl jos atveju nepadeda akiniai?
Regėjimo suprastėjimas daugeliui žmonių pirmiausia siejasi su paprastu sprendimu – naujais akiniais. Jei vaizdas liejasi, smulkios detalės tapo prasčiau įžiūrimos, tereikia įsigyti naujus kitokių dioptrijų akinius ir problema bus išspręsta. Vis dėlto akių ligų gydytojai įspėja – ne visais atvejais tai veikia. Anot Akių klinikos „Lirema“ oftalmologės Irmantės Glinskienės, katarakta – viena dažniausių regėjimo sutrikimų priežasčių pasaulyje, ypač vyresniame amžiuje. Ji vystosi nepastebimai, o pirmieji simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, amžiui ar netinkamiems akiniams. Dėl to žmonės delsia kreiptis į specialistus ir ilgą laiką bando problemą spręsti savarankiškai akiniais, tačiau regėjimas vis tiek išlieka prastas“, – patirtimi dalijasi gydytoja. Kas iš tiesų vyksta akyje? Kataraktos atveju natūralus akies lęšiukas palaipsniui praranda…
Po persileidimo ne visi simptomai yra normalūs: kokie ženklai rodo, kad delsti nebegalima?
Persileidimas įvyksta staiga, todėl kartu su juo dažnai ateina ne tik emocinis sukrėtimas, bet ir daug klausimų apie savijautą. Kraujavimas, skausmas ar nuovargis po jo gali būti organizmo atsistatymo dalis, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti ir komplikacijas. Vaistininkė paaiškina, į kokius kūno signalus po persileidimo svarbu atkreipti dėmesį. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad po persileidimo svarbiausia neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų ir nedelsti, jei savijauta kelia abejonių. „Vienas ryškiausių pokyčių po persileidimo susijęs su hormonais. Staiga sumažėjus nėštumo hormonų lygiui, moteris gali jausti nuovargį, emocinius svyravimus, dirglumą ar kitus simptomus, panašius į priešmenstruacinį sindromą. Po tokios patirties svarbu leisti sau išgyventi emocijas ir nespausti savęs dėl jaučiamo…
Embolizacija gydant gimdos miomas: ką svarbu žinoti pacientėms?
Gimdos miomos, dar vadinamos fibroidais, yra gerybiniai raumeniniai navikai gimdos sienelėje, galintys būti įvairaus dydžio – nuo mažų, kaip žirnis, iki didelių, deformuojančių gimdą. Dažniausiai jos nustatomos reprodukcinio, 30-50 m. amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Ligoninės „Meliva“ Diagnostikos ir tyrimų centro gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas pažymi, jog apie miomas gali įspėti įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ne visais atvejais, bei pasakoja apie tai, kaip ši sveikatos būklė yra gydoma, norint pacientei sugrąžinti gyvenimo kokybę. „Tiksli priežastis, galinti išprovokuoti šių darinių atsiradimą, nėra žinoma, tačiau manoma, jog šiame procese svarbų vaidmenį atlieka estrogenų ir progesterono hormonų veikla. Visgi, svarbu žinoti, jog dalis moterų, turinčių gimdos miomų, gali nejausti…
Seimas svarstys naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą
Seimui pristatytas naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Teikiamų teisės aktu siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, praplečiant valstybės finansavimą vaisingumo išsaugojimo paslaugoms ir embrionų saugojimui, bei supaprastinti lytinių ląstelių ir embrionų importo bei tranzito tvarką, siekiant padidinti gimstamumą ir užtikrinti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo principus. „Nevaisingumo gydymo paslaugos tampa prieinamos nesusituokusioms poroms ir poroje nesančioms moterims, nevaisingumas tampa grynai medicinine problema, nuodugniai ištirta ir sėkmingai gydoma. Nesusituokusios poros ir poroje nesančios moterys yra svarbios Lietuvos išlikimui. Įstatyme atsiranda nuostata dėl vyro ir moters, bendrai gyvenančių ne mažiau kaip vienerius metus ir turinčių tikslą sukurti šeiminius santykius“, – pristatydama projektą sakė…
