Nors statistinių duomenų, kad šiltuoju metų laiku reikšmingai padaugėtų lytiškai plintančių infekcijų (LPI), nėra, gydytojai pastebi, jog po vasaros žmonės dažniau kreipiasi dėl atsiradusių simptomų arba nusprendžia išsitirti profilaktiškai. Pajutus įtartinus simptomus ar kilus abejonių po nesaugių lytinių santykių, svarbu nedelsti, nesigėdyti kreiptis į gydytoją ir laiku atlikti reikalingus tyrimus – anksti nustačius infekciją gydymas įprastai būna paprastesnis, o komplikacijų ir infekcijos perdavimo kitiems rizika gerokai mažesnė. Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, kelionėmis, festivaliais ir naujomis pažintimis. Tačiau kartu su nerūpestinga nuotaika kartais padidėja ir rizika priimti spontaniškus sprendimus, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ urologas Martynas Stanionis sako, kad LPI riziką visuomet didina nesaugūs lytiniai…

Šiųmetės vasaros permainingi orai lemia, kad į šeimos gydytojus pacientai kreipiasi tiek dėl perkaitimo ir dehidratacijos, tiek dėl peršalimo simptomų, gerklės skausmo ar tonzilito. Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžia, kad daugelio atostogas apsunkinančių negalavimų galima išvengti neprarandant budrumo ir laikantis pagrindinių saugaus elgesio saulėje, prie vandens bei tinkamo maisto laikymo principų. Pavojų kelia ne tik kaitri saulė Didžiausią pavojų karštis kelia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu. „Jei lauke karšta ir planuojama jame praleisti daugiau laiko, svarbu turėti geriamojo vandens, galvą pridengti kepure ar skrybėle ir reguliariai pasitraukti į…

Vasarą keičiasi ne tik dienotvarkė, bet ir mitybos įpročiai – dažniau valgome ne namuose, kepame kepsninėse, ragaujame naujų patiekalų. Dėl to dažniau pasitaiko ir virškinimo sutrikimų. Nors pilvo pūtimas, rėmuo ar trumpalaikis diskomfortas dažniausiai susiję su pasikeitusia mityba, užsitęsę ar pasikartojantys simptomai gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas. „Dažniausi nusiskundimai: pilvo pūtimas, sunkumo jausmas pavalgius, rėmuo, pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kelionių metu neretai pasitaiko ir keliautojų viduriavimas. Dažniausiai šie simptomai būna laikini, tačiau jei jie kartojasi ar užsitęsia, reikėtų juos įvertinti plačiau“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė. Pasak gydytojos, į medikus reikėtų kreiptis, jei simptomai stiprėja, nepraeina arba juos lydi skausmas, pykinimas, ankstyvas…

Akių perštėjimas, paraudimas ir ašarojimas dažnai siejami su nuovargiu, darbu prie kompiuterio ar netinkamu apšvietimu. Vis dėlto šie simptomai gali rodyti ne tik akių sudirgimą, bet ir sausų akių sindromą, vokų kraštų uždegimą ar sutrikusią vokų liaukučių veiklą. Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Akių ligų centro gydytojas oftalmologas Mindaugas Variakojis pabrėžia, kad šios būklės dažnai yra susijusios tarpusavyje ir linkusios kartotis, todėl vien lašų akims ne visada pakanka – svarbu nuosekliai prižiūrėti vokus ir saugoti akies paviršių nuo pažeidimų. Vokų kraštų uždegimas, dar vadinamas blefaritu, yra lėtinė vokų krašto uždegiminė būklė, dažnai susijusi su Meibomo liaukų veiklos sutrikimu. Šios vokuose esančios liaukutės išskiria riebalinį sekretą,…

Daugelis žmonių yra pastebėję, kad vasarą miego įpročiai pasikeičia. Ilgesnis šviesus paros metas, aukštesnė temperatūra, išsiderinusi dienotvarkė gali paveikti užmigimo laiką, miego gylį ir bendrą poilsio kokybę. Nors trumpalaikiai miego pokyčiai šiltuoju metų laiku dažnai yra natūrali organizmo reakcija, svarbu suprasti, kada tai laikina, o kada gali signalizuoti apie gilesnius sutrikimus, kuriems reikia gydymo. Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Evaldo Šivicko, mūsų biologinis laikrodis labai jautriai reaguoja į šviesą. Rytinė ir dienos šviesa padeda palaikyti budrumą bei aiškų miego–būdravimo ritmą, o ryški šviesa vakare gali „pasukti“ vidinį laikrodį link vėlesnio užmigimo. „Dėl to melatonino – hormono, padedančio organizmui ruoštis miegui, – išsiskyrimas gali prasidėti vėliau, todėl žmogus ilgiau…

Pastaraisiais metais parduotuvių lentynose gerokai padaugėjo daug baltymų turinčių produktų – nuo gėrimų ir putėsių iki sūrių, desertų ar kitų užkandžių. Vieni tai vadina dar viena sveikos gyvensenos mada, kiti baltymų ieško kone kiekviename produkte. Tačiau ar ši tendencija iš tiesų pagrįsta mokslu? Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ sveikos gyvensenos partneris, gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad nors baltymai organizmui yra būtini, svarbiausia nepamiršti saiko ir į mitybą žvelgti kaip į visumą. Kas lėmė baltymų populiarumą? Pasak gydytojo, baltymų populiarumą lėmė ne viena priežastis. Vis daugiau žmonių domisi sveika gyvensena, sportuoja ir daugiau dėmesio skiria savo savijautai bei mitybai. Be to, baltymai svarbūs ne tik raumenų augimui ir atsistatymui po fizinio krūvio…

Karštomis vasaros dienomis kondicionieriai tampa kone neatsiejama kasdienybės dalimi. Juos naudojame namuose, biuruose, automobiliuose ir prekybos centruose. Vis dėlto sklando daugybė mitų apie jų įtaką sveikatai. Vieni įsitikinę, kad būtent kondicionierius sukelia peršalimą, kiti baiminasi jį naudoti namuose, kuriuose auga maži vaikai. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Gintarė Anglickienė sako, kad pats įrenginys nesargdina – didžiausią įtaką turi tai, kaip juo naudojamasi. Peršalimą sukelia ne kondicionierius, o virusai Pasak šeimos gydytojos, vienas dažniausių mitų – kad peršalimo ligas sukelia pats kondicionierius. „Tiesa ta, kad peršalimą sukelia virusai, tačiau netinkamai naudojamas kondicionierius išties gali padidinti ligos tikimybę. Sausas ir vėsus oras gali išsausinti gleivines, todėl jos tampa mažiau atsparios aplinkoje…

Karštomis dienomis daugelis mūsų dėmesį sutelkiame į skysčių vartojimą, tačiau organizmo poreikiai vien tuo neapsiriboja. Prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir svarbių mineralų – elektrolitų, kurie atlieka esminį vaidmenį palaikant normalią raumenų, nervų bei širdies veiklą. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Evaldo Šivicko teigimu, įprastai prakaituojant daugiausia prarandama natrio ir chloridų, kiek mažesniais kiekiais – kalio, magnio bei kitų mineralų. „Elektrolitai yra mineralinės medžiagos, kurios dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų. Natris yra vienas svarbiausių elektrolitų skysčių balansui: jis padeda organizmui sulaikyti reikiamą skysčių kiekį kraujotakoje ir audiniuose, dalyvauja kraujospūdžio reguliacijoje, nervų ir raumenų veikloje. Kalis yra itin svarbus širdies ritmui, raumenų darbui ir nervų sistemos veiklai. Magnis dalyvauja…

Planuojant atostogas dažniausiai rūpinamasi kelionės maršrutu, apgyvendinimu ar lagaminų turiniu, tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savo sveikata. Vasarą, kai darbų tempas dažnai sulėtėja, atsiranda daugiau laiko profilaktiniams sveikatos patikrinimams, kurie neretai atidedami visus metus. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad prieš ilgesnę kelionę ar aktyvų poilsį verta rimčiau įvertinti bendrą sveikatos būklę – tai gali padėti ne tik ramiau mėgautis atostogomis, bet ir laiku pastebėti ligas, kurios ankstyvose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų. „Atostogų laikotarpis gali būti tinkamas metas skirti dėmesio ir savo sveikatai, ypač profilaktikai. Vasarą žmonės dažnai turi daugiau laiko pasirūpinti tyrimais ar gydytojo konsultacijomis, kurios įprastai atidedamos dėl darbų ar kasdienių rūpesčių.…

Nors krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje, o šalyje su šia diagnoze gyvena daugiau kaip 22 tūkst. moterų, jis nebėra nuosprendis. Tobulėjant diagnostikai ir gydymo metodams, anksti nustačius krūties vėžį pasveikimo galimybės yra itin didelės. Vis dėlto Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Krūtų ligų centro krūtų onkochirurgijos gydytoja Algė Leveckytė pabrėžia, kad gydymo sėkmę lemia ne tik medicina, bet ir prevencija. „Ilgą laiką krūties vėžys buvo tema, apie kurią kalbėta pašnibždomis ir su baime, tačiau šiandien situacija iš esmės keičiasi – galimybės įveikti šią ligą yra geresnės nei bet kada anksčiau. Kai krūties vėžys nustatomas ankstyvosiose stadijose, penkerių metų išgyvenamumas siekia net 95,3 proc., todėl kasmet išsaugoma…