Nors šiuolaikinė medicina siūlo vis daugiau galimybių kontroliuoti cukrinį diabetą, vien vaistų tam dažnai nepakanka. Netinkama mityba, nereguliarus gliukozės matavimas, mažas fizinis aktyvumas ar net miego trūkumas gali lemti, kad gliukozės rodikliai išlieka prasti net ir laikantis paskirto gydymo. Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rasa Venckuvienė pasakoja, kokios klaidos dažniausiai trukdo sėkmingai kontroliuoti diabetą ir kodėl kasdieniai įpročiai yra ne mažiau svarbūs nei vaistai. „Nors šiandien turime daug medikamentinio gydymo galimybių, ligos kontrolė reikalauja nuoseklių kasdienių pastangų, todėl klaidų vis dar pasitaiko. Viena didžiausių – manyti, kad pradėjus vartoti vaistus daugiau nieko keisti nereikia. Vaistai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jie nepašalina pagrindinių II tipo cukrinio diabeto priežasčių:…

Gautas kolegos el. laiškas, nauja žinutė „Teams“ platformoje, kalendoriaus priminimas, „WhatsApp“ pranešimas iš šeimos nario, banko įspėjimas ir trumpas žvilgsnis į socialinius tinklus. Kiekvienas toks veiksmas atskirai atrodo nereikšmingas, tačiau nuolatinis dėmesio šokinėjimas tarp skirtingų programėlių dienos pabaigoje virsta nuovargiu ir sukelia jausmą, kad dirbome daug, bet nuveikėme mažiau, nei planavome. Šiuolaikinis darbas vis rečiau apsiriboja viena darbo vieta ar viena programa. Per dieną dėmesys nuolat šokinėja nuo el. pašto prie susirašinėjimo platformų, nuo dokumentų – prie naršyklės langų ar dirbtinio intelekto įrankių. Būtent toks nuolatinis judėjimas tarp skirtingų skaitmeninių erdvių ir tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl darbo diena atrodo intensyvi, tačiau ne visada produktyvi. „Samsung“ užsakymu atlikta „Nordstat“ apklausa…

Nuolatinis nuovargis, energijos stoka, prastėjantis miegas ar sunkumai susikaupti dažnai nurašomi įtemptam gyvenimo tempui. Vis dėlto šie simptomai gali signalizuoti ne tik apie laikiną išsekimą, bet ir apie prasidedantį perdegimą. Medikų teigimu, svarbu laiku atpažinti pirmuosius perdegimo požymius, nes ilgai ignoruojama būklė gali neigiamai paveikti tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė pastebi, kad perdegimas dažniausiai siejamas su profesine veikla, tačiau, pasak gydytojos, jis gali prasidėti ne tik darbe. „Perdegimas gali prasidėti ir namuose, dažniausiai – rūpinantis kitais. Nuovargis paprastai atsiranda po intensyvios veiklos ir praeina pailsėjus. Tuo tarpu perdegimui išsivystyti reikia ilgo laikotarpio ir būklė pailsėjus nepagerėja. Dažniausiai perdegimas pasireiškia tarp mokytojų, slaugytojų,…

Nukritimai, sumušimai, karščiavimas, pilvo skausmai ar netikėtai prasidėjęs vaikų vėmimas dažnai tėvams kelia nerimą. Nors daugeliu atvejų atžalai galima padėti namuose, kartais prireikia skubios gydytojo pagalbos. Kaip atskirti tokias situacijas, pasakoja Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva“ vaikų ligų gydytoja Nijolė Vyšniauskaitė. „Viena dažniausių tėvų klaidų – pernelyg susitelkti į vieną simptomą, pavyzdžiui, aukštą temperatūrą, ir neįvertinti bendros vaiko būklės. Kur kas svarbiau stebėti, ar atžala išlieka aktyvi, domisi aplinka, žaidžia, geria pakankamai skysčių ir šlapinasi kaip įprastai. Jei išgėrus temperatūrą mažinančių vaistų vaikas vėl tampa žvalus, dažniausiai panikuoti neverta. Taip pat nerimą ne visuomet turėtų kelti vienkartinis vėmimas, trumpalaikis viduriavimas ir bėrimas be kitų simptomų“, – tikina N. Vyšniauskaitė. Dėmesys būklės…

Sveikata Lietuvos gyventojams tampa svarbiausiu turtu, rodo naujas draudimo bendrovės BTA užsakymu įmonės „Norstat“ atliktas tyrimas. Kalbant apie netikėtumus ir nelaimingus atsitikimus, daugiau nei pusei (virš 55 proc.) lietuvių svarbiausia apsaugoti savo sveikatą. Šis rodiklis – didžiausias iš visų Baltijos šalių. BTA draudimo Rizikų valdymo departamento direktorės Anos Variakojienės teigimu, tokie rezultatai rodo ryškių visuomenės požiūrio pokytį – žmonėms saugumas vis dažniau reiškia ne sukauptą turtą, o galimybę išlikti sveikiems. „Dar prieš kelerius metus žmonės pirmiausia galvodavo apie būsto ar automobilio apsaugą, tačiau šiandien vis aiškiau suvokiama, kad didžiausia vertybė yra sveikata ir galimybė gyventi visavertį gyvenimą. Sveikatos negalavimai dažnai paliečia ne tik žmogaus savijautą, bet ir finansinį stabilumą, kasdienybę…

Vasarą išvykos į gamtą retai apsieina be uodų, širšių, bičių ar kitų vabzdžių įkandimų. Dažniausiai jie sukelia tik trumpalaikį niežėjimą ar paraudimą, tačiau kartais organizmo reakcija gali būti kur kas rimtesnė. Kaip suprasti, kada pakanka šalto kompreso, o kada būtina kuo greičiau kreiptis į medikus? Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad dauguma vabzdžių įkandimų sukelia normalią organizmo reakciją. „Dažniausiai įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, nedidelis patinimas, niežėjimas ar lengvas skausmas. Šie simptomai stipriausi pirmosiomis valandomis ir per kelias dienas palaipsniui išnyksta. Tai natūrali organizmo reakcija į vabzdžio seiles ar nuodus“, – aiškina gydytoja. Kada reakcija jau nėra normali? Sunerimti reikėtų, jei patinimas sparčiai didėja, apima didesnį odos…

Atsakingas nėštumo planavimas – tai sąmoningas pasiruošimas vienam iš svarbiausių įvykių gyvenime dar iki pastojimo. Jo tikslas – užtikrinti kuo geresnę būsimos mamos sveikatą ir sudaryti palankiausias sąlygas sveikam vaisiaus vystymuisi. Moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau nei pusė nėštumų įvyksta neplanuotai, todėl reprodukcinio amžiaus moters sveikata turėtų būti vertinama ne tik tada, kai ji aktyviai planuoja nėštumą. Anot Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės med. dr. Živilės Sabonytės-Balšaitienės, kuo geresnė moters sveikata iki pastojimo, tuo mažesnė nėštumo komplikacijų rizika ir palankesnės sąlygos būsimo kūdikio vystymuisi. „Paradoksalu, tačiau daugelis moterų savo sveikata aktyviau rūpintis pradeda tik sužinojusios, kad laukiasi. Vis dėlto svarbiausi vaisiaus vystymosi procesai…