Nacionalinis kraujo centras (NKC) pristato naują kampaniją „Kraujo grupė“, kurios fotografijas kūrė tarptautiniu mastu dirbanti fotografė Aleksandra Kingo, o prieš jos objektyvą stojo Justas Pečeliūnas, Gustas Ramonas, Danielė Grigaitė ir Adomas Jurkevičius. Ryškiu, muzikos ir popkultūros pasaulį primenančiu vizualu kampanija siekia apie kraujo donorystę prabilti kitaip – ypač tiems, kurie duoti kraujo dar tik svarsto. Būtent pirmasis kartas tapo viena svarbiausių kampanijos atspirties taškų. Pirmą kartą kraujo duodančių žmonių skaičius mažėja, o kartu mažėja ir jaunesnių gyventojų, kurie ateityje papildys donorų gretas. Todėl vienas svarbiausių šiandienos uždavinių – ne tik kalbėti apie donorystės svarbą, bet ir padėti naujam donorui įveikti sunkiausią slenkstį – ateiti pirmą kartą. „Pirmoji donorystė dažnai prasideda…

Šiandien susisiekti su artimaisiais ar draugais galime akimirksniu, tačiau greitas atsakas dar nereiškia, kad iš tiesų vienas kitą girdime. Naujausias populiariausio ryšio tiekėjo „Tele2“ atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug kas penktas 18-29 metų žmogus po paskutinio pokalbio apie emocinę savijautą ar asmeninius sunkumus nesijautė iki galo išklausytas.  Kalbėjosi, tačiau liko neišgirsti  „Tele2“ tyrimo duomenimis, 16 proc. jaunuolių per paskutinį pokalbį apie jausmus ar asmeninius išgyvenimui jautėsi išklausyti tik iš dalies, tuo metu 4 proc. teigė visai nesijautę išklausyti. Tyrimas rodo – maždaug kas penktas jaunas žmogus Lietuvoje apie savo emocinę savijautą kalbasi, tačiau nesijaučia išklausyti.  „Technologijos leidžia kitą žmogų pasiekti akimirksniu, o dirbtinis intelektas (DI) pratina mus prie atsakymų per…

Kiek iš tiesų judame, kaip miegame ir ar žinome, koks mūsų įprastas pulsas? Kardiologė primena: norint ilgiau išlikti sveikiems, svarbu kasdien judėti ir stebėti savijautos pokyčius. Kaip tai daryti vyresniame amžiuje ir kuo gali padėti artimieji bei išmaniosios technologijos? Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos kardiologės Eglės Brazdžiūnienės, širdies sveikatą didele dalimi lemia kasdieniai įpročiai: „Žmogui, kuris iki šiol savo širdies sveikatai skyrė mažai dėmesio, rekomenduojama pradėti nuo dviejų svarbiausių sričių – mitybos įpročių peržiūros ir didesnio fizinio aktyvumo kasdienybėje.“ Peržiūrint mitybą, pirmiausia gydytoja pataria mažinti druskos, pridėtinio cukraus ir perdirbtos mėsos vartojimą, dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius bei viso grūdo produktus. Kartu verta pagalvoti, kaip į dienotvarkę…

Turėti su kuo pasikalbėti dar nereiškia išdrįsti tai padaryti. Naujausias populiariausio ryšio tiekėjo „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad nors beveik 9 iš 10 18–29 metų žmonių turi žmogų, kuriam galėtų atvirai papasakoti apie savo emocinę savijautą, dalis jaunimo apie tai su kitu žmogumi nekalbėjo ištisus metus. Psichologė sako, kad kartais sunkiausia – ne rasti pašnekovą, o ištarti pirmąjį sakinį. Pasikalbėti su kuo turi, tačiau nedrįsta „Tele2“ atlikto tyrimo duomenimis, 88 proc. 18–29 metų jaunuolių tikrai arba greičiausiai turi bent vieną žmogų, su kuriuo galėtų atvirai pasikalbėti apie savo emocinę savijautą, jausmus ar asmeninius sunkumus. Tačiau beveik 8 proc. šios amžiaus grupės respondentų per pastaruosius 12 mėnesių apskritai neturėjo tokio…

Pradėjus mokytis naujoje mokykloje, studijuoti ar persikėlus į kitą miestą tenka priprasti ne tik prie naujos aplinkos, bet ir prie kitokios kasdienybės, žmonių bei atsakomybių. Kadangi žmogui svarbu jaustis bendruomenės dalimi, sunkiau užsimezgantys santykiai ar užsitęsęs jausmas, kad vis dar nepavyksta pritapti, gali kelti vienišumą, nerimą, nusivylimą ar norą atsitraukti. Kaip sau padėti lengviau prisitaikyti ir drąsiau kurti ryšius su aplinkiniais, pasakoja Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) medicinos psichologė Akvilė Geležinytė. „Įvairūs gyvenimo pasikeitimai, net ir teigiami bei ilgai laukti, gali kelti įtampą. Pradėjus mokytis naujoje mokykloje, studijuoti ar persikėlus gyventi į kitą miestą, adaptacija dažnai būna ypač intensyvi, nes vienu metu keičiasi kelios gyvenimo sritys. Kuo…

Krūties vėžys ilgą laiką išlieka dažniausia moterų onkologine liga Lietuvoje ir pasaulyje, o kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 1700–2000 naujų jos atvejų. Ankstyvosiose stadijose liga dažniausiai nesukelia skausmo ar kitų ryškių simptomų, todėl vienas efektyviausių būdų ją aptikti – profilaktiniai tyrimai. Spalį, minint krūties vėžio žinomumo mėnesį, Slengių šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Raminta Liebienė primena, kada ir kokius tyrimus verta atlikti, kad ligą būtų galima pastebėti kuo anksčiau ir išsaugoti gyvenimo kokybę. „Nors sergamumas krūties vėžiu pastaraisiais metais auga, tai nereiškia, kad situacija šalyje blogėja. Dalį šio augimo galima sieti su gerėjančia diagnostika ir galimybe ligą nustatyti anksčiau. Vis dėlto prie didėjančio atvejų skaičiaus prisideda ir…