Limfmazgiai yra svarbi imuninės sistemos dalis, padedanti organizmui kovoti su įvairiais ligų sukėlėjais. Nors jų padidėjimas dažniausiai būna natūrali organizmo reakcija į infekciją, ilgai nemažėjantys, didėjantys ar be aiškios priežasties pakitę limfmazgiai gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Į kokius jų pokyčius verta atkreipti dėmesį, kada pakanka stebėti, o kada vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Monika Fedaravičiūtė. Limfmazgis – tai nedidelis, pupelės formos imuninės sistemos organas, priklausantis limfinei sistemai. Žmogaus kūne jų yra šimtai, o didesnės jų grupės išsidėsčiusios kakle, pažastyse, krūtinėje, pilve ir kirkšnyse. „Visame kūne esantys limfmazgiai filtruoja limfą ir sulaiko į organizmą patekusias bakterijas, virusus,…
Artėja gripo sezono pradžia: kam kyla didžiausia tikimybė pasigauti ligą?
Dar ryte jautėtės gerai, o po kelių valandų pakilo temperatūra, ėmė skaudėti galvą, raumenis ar sąnarius? Gali būti, kad susirgote gripu. Kuo ši infekcija skiriasi su paprasto peršalimo, kaip palengvinti jau pasireiškusius simptomus ir kokios priemonės veiksmingai padeda nuo jos apsisaugoti, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Dovilė Nakvosienė. Gripas yra ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią dažniausiai sukelia A ir B tipo virusai. Vien pagal klinikinius simptomus tiksliai atskirti, kuriuo gripo tipu žmogus užsikrėtė, beveik neįmanoma, nes abiem atvejais liga dažniausiai prasideda staiga ir pasireiškia labai panašiais simptomais. Patikimai nustatyti viruso tipą galima tik atlikus laboratorinį tyrimą. „Didesnį pavojų kelia ne pati liga, o galimos jos…
Perdegimo geriau nelaukti: kaip „Tele2“ padeda darbuotojams pasirūpinti savijauta?
Emociniai sunkumai gali paveikti ne tik žmogaus savijautą, bet ir gebėjimą susikaupti bei dirbti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl depresijos ir nerimo pasaulyje kasmet prarandama apie 12 mlrd. darbo dienų, o produktyvumo nuostoliai siekia 1 trln. JAV dolerių. Anot „Tele2“ Darbo santykių vadovės Rūtos Juzikienės, yra ne vienas būdas, kaip padėti darbuotojams pasirūpinti emocine sveikata. Pandemija pakeitė požiūrį į emocinę sveikatą Didesnį darbdavių dėmesį darbuotojų savijautai paskatino COVID-19 pandemija. Personalo valdymo organizacijos CIPD 2022 m. apklausos duomenimis, 81 proc. organizacijų pandemijos metu daugiau dėmesio skyrė darbuotojų psichikos sveikatai. „Tele2“ Darbo santykių vadovė Rūta Juzikienė pasakoja, kad tuo metu įmonėje pradėtos rengti emocinei sveikatai skirtos paskaitos. Jose darbuotojai galėjo ieškoti atsakymų,…
Ar pacientas turi žinoti, kad jo gydyme dalyvavo dirbtinis intelektas?
Dirbtinis intelektas (DI) medicinoje vis dažniau padeda ne tik tvarkyti administracinius procesus, bet ir priimti klinikinius sprendimus. Jei DI naudojamas dokumentams rūšiuoti ar pacientų srautams valdyti, papildomo informavimo paprastai neprireikia. O kaip tuo atveju, kai algoritmas analizuoja MRT ar kitus medicininius vaizdus, įvertina naviko piktybiškumo tikimybę, prognozuoja ligos eigą, rekomenduoja gydymo metodą ar kitaip pateikia rezultatą, kuriuo gydytojas reikšmingai remiasi, priimdamas individualų klinikinį sprendimą? Ar pacientas tokiais atvejais turi teisę žinoti ne tik galutinę diagnozę ir siūlomą gydymą, bet ir kokį vaidmenį jame atliko DI, komentuoja advokatų kontoros WIDEN vadovaujantis teisininkas, advokatas Algirdas Misevičius. Ką nurodo teisės aktai Lietuvos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas pacientui suteikia teisę gauti…
Nacionalinis kraujo centras pristato naują kampaniją – kviečia suburti savo „Kraujo grupę“
Nacionalinis kraujo centras (NKC) pristato naują kampaniją „Kraujo grupė“, kurios fotografijas kūrė tarptautiniu mastu dirbanti fotografė Aleksandra Kingo, o prieš jos objektyvą stojo Justas Pečeliūnas, Gustas Ramonas, Danielė Grigaitė ir Adomas Jurkevičius. Ryškiu, muzikos ir popkultūros pasaulį primenančiu vizualu kampanija siekia apie kraujo donorystę prabilti kitaip – ypač tiems, kurie duoti kraujo dar tik svarsto. Būtent pirmasis kartas tapo viena svarbiausių kampanijos atspirties taškų. Pirmą kartą kraujo duodančių žmonių skaičius mažėja, o kartu mažėja ir jaunesnių gyventojų, kurie ateityje papildys donorų gretas. Todėl vienas svarbiausių šiandienos uždavinių – ne tik kalbėti apie donorystės svarbą, bet ir padėti naujam donorui įveikti sunkiausią slenkstį – ateiti pirmą kartą. „Pirmoji donorystė dažnai prasideda…
Kas penktas jaunas žmogus po pokalbio nesijaučia išgirstas: kodėl nemokame išklausyti?
Šiandien susisiekti su artimaisiais ar draugais galime akimirksniu, tačiau greitas atsakas dar nereiškia, kad iš tiesų vienas kitą girdime. Naujausias populiariausio ryšio tiekėjo „Tele2“ atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug kas penktas 18-29 metų žmogus po paskutinio pokalbio apie emocinę savijautą ar asmeninius sunkumus nesijautė iki galo išklausytas. Kalbėjosi, tačiau liko neišgirsti „Tele2“ tyrimo duomenimis, 16 proc. jaunuolių per paskutinį pokalbį apie jausmus ar asmeninius išgyvenimui jautėsi išklausyti tik iš dalies, tuo metu 4 proc. teigė visai nesijautę išklausyti. Tyrimas rodo – maždaug kas penktas jaunas žmogus Lietuvoje apie savo emocinę savijautą kalbasi, tačiau nesijaučia išklausyti. „Technologijos leidžia kitą žmogų pasiekti akimirksniu, o dirbtinis intelektas (DI) pratina mus prie atsakymų per…
Kardiologė kreipiasi į senjorus: norint pagerinti sveikatą, užtenka vos vieno pokyčio
Kiek iš tiesų judame, kaip miegame ir ar žinome, koks mūsų įprastas pulsas? Kardiologė primena: norint ilgiau išlikti sveikiems, svarbu kasdien judėti ir stebėti savijautos pokyčius. Kaip tai daryti vyresniame amžiuje ir kuo gali padėti artimieji bei išmaniosios technologijos? Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos kardiologės Eglės Brazdžiūnienės, širdies sveikatą didele dalimi lemia kasdieniai įpročiai: „Žmogui, kuris iki šiol savo širdies sveikatai skyrė mažai dėmesio, rekomenduojama pradėti nuo dviejų svarbiausių sričių – mitybos įpročių peržiūros ir didesnio fizinio aktyvumo kasdienybėje.“ Peržiūrint mitybą, pirmiausia gydytoja pataria mažinti druskos, pridėtinio cukraus ir perdirbtos mėsos vartojimą, dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius bei viso grūdo produktus. Kartu verta pagalvoti, kaip į dienotvarkę…
Turi kam atsiverti, bet tyli ištisus metus: kodėl jaunimui taip sunku pradėti pokalbį?
Turėti su kuo pasikalbėti dar nereiškia išdrįsti tai padaryti. Naujausias populiariausio ryšio tiekėjo „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad nors beveik 9 iš 10 18–29 metų žmonių turi žmogų, kuriam galėtų atvirai papasakoti apie savo emocinę savijautą, dalis jaunimo apie tai su kitu žmogumi nekalbėjo ištisus metus. Psichologė sako, kad kartais sunkiausia – ne rasti pašnekovą, o ištarti pirmąjį sakinį. Pasikalbėti su kuo turi, tačiau nedrįsta „Tele2“ atlikto tyrimo duomenimis, 88 proc. 18–29 metų jaunuolių tikrai arba greičiausiai turi bent vieną žmogų, su kuriuo galėtų atvirai pasikalbėti apie savo emocinę savijautą, jausmus ar asmeninius sunkumus. Tačiau beveik 8 proc. šios amžiaus grupės respondentų per pastaruosius 12 mėnesių apskritai neturėjo tokio…
Medicinos psichologė: bandymas bet kokia kaina pritapti naujoje aplinkoje tik apsunkina adaptaciją
Pradėjus mokytis naujoje mokykloje, studijuoti ar persikėlus į kitą miestą tenka priprasti ne tik prie naujos aplinkos, bet ir prie kitokios kasdienybės, žmonių bei atsakomybių. Kadangi žmogui svarbu jaustis bendruomenės dalimi, sunkiau užsimezgantys santykiai ar užsitęsęs jausmas, kad vis dar nepavyksta pritapti, gali kelti vienišumą, nerimą, nusivylimą ar norą atsitraukti. Kaip sau padėti lengviau prisitaikyti ir drąsiau kurti ryšius su aplinkiniais, pasakoja Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) medicinos psichologė Akvilė Geležinytė. „Įvairūs gyvenimo pasikeitimai, net ir teigiami bei ilgai laukti, gali kelti įtampą. Pradėjus mokytis naujoje mokykloje, studijuoti ar persikėlus gyventi į kitą miestą, adaptacija dažnai būna ypač intensyvi, nes vienu metu keičiasi kelios gyvenimo sritys. Kuo…
Šeimos gydytoja: reguliarūs krūtų patikrinimai padeda aptikti pakitimus ankstyviausiose stadijose, kai gydymas efektyviausias
Krūties vėžys ilgą laiką išlieka dažniausia moterų onkologine liga Lietuvoje ir pasaulyje, o kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 1700–2000 naujų jos atvejų. Ankstyvosiose stadijose liga dažniausiai nesukelia skausmo ar kitų ryškių simptomų, todėl vienas efektyviausių būdų ją aptikti – profilaktiniai tyrimai. Spalį, minint krūties vėžio žinomumo mėnesį, Slengių šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Raminta Liebienė primena, kada ir kokius tyrimus verta atlikti, kad ligą būtų galima pastebėti kuo anksčiau ir išsaugoti gyvenimo kokybę. „Nors sergamumas krūties vėžiu pastaraisiais metais auga, tai nereiškia, kad situacija šalyje blogėja. Dalį šio augimo galima sieti su gerėjančia diagnostika ir galimybe ligą nustatyti anksčiau. Vis dėlto prie didėjančio atvejų skaičiaus prisideda ir…









