Aortos koarktacija – stambiausios organizmo arterijos – aortos susiaurėjimas. Tai viena iš priežasčių, sąlygojančių jaunų žmonių labai aukštą kraujo spaudimą.
Tai įgimta širdies liga, kurios priežastys nežinomos. Patebėta, kad ja dažniau serga vyrai.
Protarpinis šlubavimasPotencijos sutrikimasAukštas kraujo spaudimasKraujavimas iš nosiesKraujo spaudimo skirtumaiGalvos skausmasŠaltos kojos
Aorta – stambiausia organizmo arterija, išeinanti iš kairiojo skilvelio, kuri krūtinės ląstoje leidžiasi žemyn į pilvo ertmę. Nuo jos atsišakoja daugybė arterijų – kraujagyslių, tvirtomis raumeninėmis sienelėmis. Jos yra svarbiausias deguonies ir maisto medžiagų nešėjas įvairiems organams ir audiniams. Aortai ir arterijoms tenka atlaikyti nemažą kraujo spaudimą kiekvieno širdies susitraukimo metu.
Kai šiame kelyje pasitaiko kliūtis (susiaurėjimas) – spaudimas virš kliūties kyla, o po kliūtimi, priklausomai nuo susiaurėjimo laipsnio, gali kristi praktiškai iki neišmatuojamo. Tai apsprendžia šios ligos vaizdą: arterinė hipertenzija (padidėjęs spaudimas) viršutinėje kūno dalyje ir arterinė hipotenzija (sumažėjęs spaudimas) apatinėje kūno dalyje su nepakankama tų organų kraujotaka. Dalis kraujo nepatenka į žemiau kliūties esančius organus, o susiranda nutekėjimo kelius per aplinkines arterijas, dėl ko pastarosios plečiasi.
Dažnai ši liga iki 30 metų niekuo nepasireiškia. Prie padidėjusio kraujo spaudimo žmogus pripranta ir jo nejaučia. Šiame etape liga gali būti nustatoma atsitiktinai, kai pamatavęs kraujo spaudimą jaunam žmogui, gydytojas randa jį itin aukštą ir ima ieškoti galimos spaudimo padidėjimo priežasties. Dažniausiai ši liga pasireiškia savo komplikacijomis arba arterinės hipertenzijos požymiais (tai viena iš arterinės hipertenzijos priežasčių, bet reta!) . Aukštas kraujo spaudimas sunkiai pasiduoda gydymui; ir sukelia įvairių negalavimų – galvos skausmą, kraujavimą iš nosies. Ligoniui šyla rankos ir šąla kojos. Kadangi į kojų arterijas patenka mažai kraujo, tai einant ar bėgant gali atsirasti skausmai ir silpnumas blauzdose ar pėdose, kurie praeina sustojus ir pastovėjus. Atvirkščiai nei turėtų būti, arterinis kraujo spaudimas kojose tampa mažesnis negu rankose. Kraujo spaudimo skirtumas tarp abiejų rankų svyruoja daugiau 30 mmHg. Tai gali būti dėl to, kad arterija, maitinanti kairiąją ranką, atsišakoja žemiau aortos susiaurėjimo.
Negydant ilgainiui prasideda komplikacijos, kurių dalis yra mirtinos. Taigi ligos eiga labai priklausonuo to, kaip anksti mes ją diagnozuosime ir kaip anksti pritaikysime tinkamą gydymą.

· Aortos išsiplėtimas ir plyšimas;
· Kraujo išsiliejimai į smegenis;
· Infekcinis širdies vožtuvų pakenkimas;
· Arterinės hipertenzijos ir ankstyvos aterosklerozės sukeltos komplikacijos: koronarinė širdies liga, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas.

Šios ligos patys pacientai diagnozuoti negali! Atminkite, kad jei jaunam žmogui kelis kartus matuojant randamas aukštas kraujo spaudimas, būtina ieškoti priežasties!
Šią ligą diagnozuoti padeda simptomai, kraujo spaudimo matavimas ne tik abiejų rankų, bet ir kojų (tai atlikti moka gydytojas) , pulsų čiuopimas kojose, elektrokardiograma, širdies echoskopija, krūtinės ląstos rengenograma, kompiuterinė tomografija, angiografija.

Šios ligos nei dieta, nei vaistais nepašalinsime! Taikomas chirurginis gydymas: susiaurėjusi vieta išpjaunama ir aorta susiuvama. Jei susiaurėjimas ilgas, jį išpjovus, kartais tenka įsiūti dirbtinį kanalą arba lopą iš savos, tik kitos kraujagyslės.
Tinkamiausias amžius operacijai – 4-6 metai. Operuojant laiku, kraujo spaudimas normalizuojasi ir gyvenimo trukmė būna normali. Gyvenimo trukmė neoperuojant vidutiniškai 30-35 metai.
Tam tikrais atvejais galimas kateterinis gydymo būdas (susiaurėjimas išplečiamas specialaus baliono, įvesto per kojos arteriją, pagalba) , bet jis ne visada efektyvus ir retai kada atliekamas.
Greta chirurginio gydymo skiriami vaistai kraujo spaudimui mažinti:
beta adrenoblokatoriai;
AKF inhibitoriai.
Gali būti skiriami kiti vaistai nuo hipertenzijos, kuriuos kartais tenka vartoti ir po operacijos visą gyvenimą.

Nėra.