Niežėjimas – tai odos pojūtis, sukeliantis norą kasytis. Niežėjimo fiziologija dar nepakankamai ištirta. Manoma, kad skausmo receptorių galūnių dirginimas įvairiais dirgikliais perduodamas į galvos smegenų žievės centrus ir jaučiamas niežėjimas.
Ligos priežastys
Yra trys niežėjimo priežasčių grupės:
1. Odos ligos;
2. Aplinkos faktoriai;
3. Vidaus organų ligos.
Odos ligos gali sukelti vietinį ir bendrą niežėjimą. Pagrindinės odos ligos, kuriomis sergant niežti – parazitinės odos ligos (niežai, utėlėtumas) , atopinis ir kontaktinis dermatitai, dilgėlinė, išangės ir lytinių organų niežėjimas, odos sausumas.
Aplinkos faktoriai, sukeliantys odos niežėjimą:
1. Klimatinės sąlygos;
2. Dirginančios medžiagos – vilna, plaukai, stiklo vata;
3. Cheminės medžiagos – plovikliai, skalbikliai ir kt. medžiagos, galinčios sukelti niežėjimą be bėrimo;
4. Naminių bei fermų gyvulių parazitai;
5. Dažnas maudymasis.
Vidaus organų ligos, sukeliančios niežėjimą gali būti: infekcinės (vėjaraupiai, žarnyno parazitai) , endokrininės (cukrinis diabetas, skydliaukės ligos) , kepenų, inkstų, kraujo ligos.
1. Odos ligos;
2. Aplinkos faktoriai;
3. Vidaus organų ligos.
Odos ligos gali sukelti vietinį ir bendrą niežėjimą. Pagrindinės odos ligos, kuriomis sergant niežti – parazitinės odos ligos (niežai, utėlėtumas) , atopinis ir kontaktinis dermatitai, dilgėlinė, išangės ir lytinių organų niežėjimas, odos sausumas.
Aplinkos faktoriai, sukeliantys odos niežėjimą:
1. Klimatinės sąlygos;
2. Dirginančios medžiagos – vilna, plaukai, stiklo vata;
3. Cheminės medžiagos – plovikliai, skalbikliai ir kt. medžiagos, galinčios sukelti niežėjimą be bėrimo;
4. Naminių bei fermų gyvulių parazitai;
5. Dažnas maudymasis.
Vidaus organų ligos, sukeliančios niežėjimą gali būti: infekcinės (vėjaraupiai, žarnyno parazitai) , endokrininės (cukrinis diabetas, skydliaukės ligos) , kepenų, inkstų, kraujo ligos.
Simptomai
Ligos eiga
Odoje ir gleivinėse dažniausiai nebūna jokių bėrimo elementų. Ligoniai skundžiasi niežėjimu, randama tik odos nukasymų, kartais dėl ilgalaikio kasymosi oda tose vietose sustorėja. Pasitaiko įvairių riboto niežėjimo klinikinių formų. Išangės niežėjimas būna dėl nepakankamos švaros, dirginimo laikraštiniu popieriumi, sintetinių drabužių, spalinių. Lytinių organų niežėjimą sukelia sintetiniai audiniai, patogeniniai grybeliai, pirmuonys.
Delnus ir padus niežti dėl grybelio infekcijos, avalynės, pirštinių. Gali niežėti ir gleivinės (burnos, lytinių organų) . Jas niežti dėl kirmėlinių ligų (askaridozės) , dantų pastų, peršalus, esant netinkamoms plomboms.
Delnus ir padus niežti dėl grybelio infekcijos, avalynės, pirštinių. Gali niežėti ir gleivinės (burnos, lytinių organų) . Jas niežti dėl kirmėlinių ligų (askaridozės) , dantų pastų, peršalus, esant netinkamoms plomboms.
Komplikacijos
Niežėjimas dažnai komplikuojasi antrine bakterine infekcija.
Tyrimai
Visada esant niežuliui ligonį reikia kruopščiai tirti. Ligonis apklausiamas (išsiaiškinamas niežėjimo pobūdis, ligonio aplinka, darbo pobūdis, vartoti medikamentai) , kliniškai ištiriamas (apčiuopiami ir apžiūrimi limfmazgiai, oda) , atliekamas kraujo , šlapimo, kepenų fermentų, kraujo biocheminiai tyrimai. Tyrimų planas kiekvienam ligoniui parenkamas individualiai.
Gydymas
Gydomas pagrindinis susirgimas. Jei jokių priežasčių nerandama, gali būti psichikos sutrikimas ir todėl ligonį turi konsultuoti psichiatras. Simptominiam gydymui skiriami vietiniai (emolientai – minkštinantys, drėkinantys kremai, losjonai (mentolis 0,25 proc.-2proc.) ir bendriniai preparatai (antihistamininiai vaistai, sedatyviniai preparatai, membranų stabilizatoriai) ir kt. vaistai.
Patarimai
Svarbu pasirinkti tinkamą dietą: reikia vengti riešutų, kavos, arbatos, limonadų, šokolado, citrusinių vaisių ir prieskonių, saldžių produktų. Svarbu reguliuoti žarnyno veiklą. Rekomenduojami antihistamininiai vaistai. Dažnai maudantis reikia naudoti bešarmius, bekvapius muilus, kurie nedžiovina ir nesausina odos, po vonios ar dušo nepamiršti kūno odos drėkinti losjonais, kremais, tepalais.
Profilaktika
