Nervinė bulimija – tai liga, kurios metu pasireiškia pasikartojantys persivalgymo epizodai, jų metu suvalgomas didelis maisto kiekis, vėliau taikomos įvairios priemonės persivalgymo pasekmėms šalinti.
Ligos priežastys
Priežastys, sąlygojančios šį susirgimą, panašios kaip ir sergant nervine anoreksija. Įtakos turi santykių sutrikimai su tėvais ankstyvojoje vaikystėje, įvairios stresinės situacijos, ypač didelę reikšmę turinčios brendimo laikotarpiu, kai padidėja viso organizmo jautrumas. Sutrinka medžiagų, atsakingų už alkį ir sotumą apykaita, sumažėja riebumo ir saldumo pojūtis. Be to, sergant nervine bulimija, gerokai dažnesni nuotaikos sutrikimai, asmenybės pakitimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais. Skirtingai nei sergant nervine anoreksija, mažesnę įtaką turi genetiniai faktoriai. Didelę svarbą turi šiuolaikinės visuomenės peršami grožio standartai – sekdamos šiais pavyzdžiais paauglės pradeda laikyti save storomis, laikosi dietos badauja.
Simptomai
Ligos eiga
Dažniausiai šia liga serga paauglės mergaitės. Nervinė bulimija gali išsivystyti po dietos, o taip pat ir po nervinės anoreksijos. Nors pacientų kūno masė normalus ar nedaug didesnis už normalų, tačiau tik trečdalis ligonių būna patenkinti savo svoriu. Liga iš pradžių pasireiškia maisto apribojimo ir persivalgymo epizodais, po kurio laiko pacientas stengiasi sukelti dirbtinį vėmimą ar pradeda vartoti vidurius paleidžiančius vaistus. Priepuolį paprastai išprovokuoja stresinė situacija, nerimas, po jo seka kaltės jausmas, depresija. Kartais persivalgymo priepuoliai planuojami iš anksto. Pasirenkamas kaloringas, lengvai praryjamas ir išvemiamas maistas: saldumynai, riebalai. Persivalgymo priepuolis trunka maždaug apie vieną valandą. Vėmimas sukeliamas kišant pirštus į burną, dėl ko gali atsirasti net pažeidimų ant rankų. Ilgainiui pacientas gali sukelti vėmimą refleksiškai, nekišdamas pirštų į burną. Neretai kartu pasireiškia depresija, sutrinka santykiai su kitais žmonėmis. Kartais toks ligonis tampa impulsyvus, demonstratyvus, nesugeba susivaldyti, dėmesio siekia bet kokia kaina. Nerimui, pablogėjusiai nuotaikai šalinti ligoniai pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus.
Ligos eiga gali būti nepertraukiama ar priepuolinė. Dažniausiai ji prasideda paauglystėje, labiau paplitusi tarp aukštesnio socialinio sluoksnių atstovų. Mirtingumas mažesnis nei sergant nervine anoreksija, siekia apie 1%. Po dviejų metų nuo ligos pradžios apie pusei pacientų stebėtas stabilus pagerėjimas.
Ligos eiga gali būti nepertraukiama ar priepuolinė. Dažniausiai ji prasideda paauglystėje, labiau paplitusi tarp aukštesnio socialinio sluoksnių atstovų. Mirtingumas mažesnis nei sergant nervine anoreksija, siekia apie 1%. Po dviejų metų nuo ligos pradžios apie pusei pacientų stebėtas stabilus pagerėjimas.
Komplikacijos
Dažna komplikacija dantų ėduonis, sąlygotas dažno vėmimo, pernelyg didelio saldumynų vartojimo. Retais atvejais gali padidėti paausinės seilių liaukos, fermento amolazės kiekis kraujyje. Rečiau nei sergant nervine anoreksija, sutrinka menstruacinis ciklas – mėnesinės pasidaro nereguliarios ar išnyksta. Dėl dažno vėmimo gali įtrūkti stemplės gleivinė, prasidėti kraujavimas. Retais atvejais prakiūra skrandis ar pasireiškia ūmus skrandžio išsiplėtimas, šiuo atveju būtinas skubus chirurginis gydymas. Kaip ir nervinės anoreksijos atveju, organizmas netenka daug vandens, sutrinka elektrolitų (ypač kalio) apykaita. Vartojant vidurius laisvinančius vaistus sulėtėja žarnyno motorika, gali prasidėti vidurių užkietėjimai. Neretai sumažėja kraujo spaudimas, atsiranda skausmai širdies plote, sutrinka širdies ritmas.
Tyrimai
Gydymas
Paprastai gydyti nervinę bulimiją yra lengviau nei nervinę anoreksiją. Nustatyta, kad psichoterapinis gydymas yra gerokai efektyvesnis nei medikamentinė terapija, todėl rekomenduojama nuo jo ir pradėti. Taikoma ir grupinė, ir individuali psichoterapija. Pastaruoju metu atsirado ir kombinuotų metodikų, kurias galima pritaikyti tiek grupėje, tiek individualiai. Turėtų būti nagrinėjama priklausomybė, blogas savęs vertinimas, reiktų pabrėžti socialinių, kultūrinių faktorių svarbą, dirbtinio vėmimo, vidurius laisvinančių preparatų vartojimo sukeliamas komplikacijas. Taikoma elgesio terapija, atsaką užkertanti technika, kai pacientas po valgio stebimas 2-3 valandas, mat paprastai ligoniai nesiryžta vemti kitų žmonių akivaizdoje. Svarbu į gydymo procesą įtraukti šeimą, nes sergantys nervine bulimija pacientai linkę manipuliuoti kitais žmonėmis. Dažnai šį sutrikimą lydi depresinė simptomatika, todėl skiriami antidepresantai, taikoma šviesos terapija.
Patarimai
Laikytis gydytojo nurodymų, lankytis pas psichoterapeutą.
Profilaktika
Nesilaikykite pernelyg griežtų dietų, esant antsvoriui, kūno masę mažinkite pamažu. Iškilus neaiškumams pasikonsultuokite su specialistu.
