SEPSIS

Sepsis – tai patologinė viso organizmo būklė, uždegiminio atsako reakcija, kurią sukelia infekcija. Sepsis pasireiškia, kai ši reakcija išplinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos židinio esančius, audinius.

Ligos priežastys

Sepsį gali sukelti bet kurie mikroorganizmai, tačiau jam vystantis, infekcijos sukėlėjas nėra toks svarbus, kaip jo paties ir jo toksinų sukelta labai stipri, pačiam organizmui kenksminga uždegiminio atsako reakcija. Šis uždegimas būna toks stiprus, kad sutrikdo įvairių organų funkcijas.

Sepsio forma, kai kraujyje randamas gyvybingas infekcijos sukėlėjas, vadinama septicemija (viremija – virusų, bakteriemija – bakterijų, fungemija – grybelių, parazitemija – parazitų buvimas kraujyje) .
Sepsio forma, kai atokiuose organuose formuojasi infekcijos židinių, vadinama septikopiemija.

Sepsio atsiradimą lemia sumažėjęs organizmo atsparumas infekcijai, sunkios gretutinės ligos ir būklės, ypač piktybiški infekcijos sukėlėjai, didelis mikrobų atsparumas antibiotikams, gausios invazinės medicinos procedūros, imuniteto slopinimas vaistais.

Simptomai

Ligos eiga

Inkubacinio periodo ir cikliškumo, būdingo infekcinėms ligoms, nėra. Vyrauja intoksikacijos simptomai. Ligonis būna vangus, sumažėja apetitas, karščiuoja, gali pykinti, vemti, pakisti psichika ir emocijos. Ligoniui sutrinka kraujotaka – oda tampa blyški su pilkšvu atspalviu, atsiranda kraujosruvų, dusulys, padažnėja širdies susitraukimai ir kvėpavimas. Organus ir audinius veikia mikrobų toksinai, pasikeitę organizmo procesai bei besiformuojantys infekcijos židiniai, todėl atsiranda funkcijų pažeidimo požymių.

Sunkios sepsio eigos metu nustatomas organų funkcijos sutrikimas, jų nepakankamas aprūpinimas krauju, žemas kraujospūdis. Kai arterinis kraujospūdis išlieka žemas, sulašinus būtiną skysčių kiekį, sutrinka inkstų ar kitų vidaus organų veikla, organizmo homeostazė (vidinės terpės pastovumas) , psichika, tokia būklė vadinama sepsiniu šoku.

Komplikacijos

Sunkaus sepsio metu vystosi įvairių organų sistemų funkcijų sutrikimas, tuomet organizmo pastovumą galima išlaikyti tik aktyviomis gydomosiomis intervencijomis.

Tyrimai

Sepsį patvirtina aiškus infekcijos židinys, karščiavimas, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis bei kvėpavimas, padidėjęs leukocitų skaičius kraujyje.
Ligonių, kurių imunitetas nepakankamas, gali būti sumažėjusi temperatūra ir leukocitų kiekis kraujyje.
Sepsio diagnozei nustatyti nebūtinai kraujyje turi būti rasta sukėlėjo. Išskyrus sukėlėją iš kraujo, išmatų, šlapimo ar likvoro, nustatomas jo jautrumas antibiotikams, nes tai svarbu parenkant tinkamus antimikrobinius vaistus.
Tiriant kraujo baltymus, randamas jų kiekio sumažėjimas, pakitęs atskirų jų frakcijų santykis.
Taip pat vystosi mažakraujystė, mažėja trombocitų skaičius, sutrinka kraujo krešėjimas.
Infekcijos židinį nustatyti padeda radiologiniai bei ultragarsiniai tyrimai.

Gydymas

Gydant sepsį yra stabilizuojamos bei palaikomos organų funkcijos, organizmo vidinės terpės pastovumas. Antibiotikais bei chirurginėmis priemonėmis šalinamas infekcijos židinys. Taip pat rūpinamasi naujų organų pažeidimų ir komplikacijų atsiradimo profilaktika.

Patarimai

Profilaktika

Tam tikrais atvejais, kai dėl tam tikrų organizmo ligų ar būklių gali vystytis sepsis, imamasi specialių priemonių jam išvengti. Šios priemonės priklauso nuo konkretaus paciento sveikatos sutrikimo, būklės sunkumo. Pvz., kad infekcija nesuaktyvėtų ar neišplistų, tam tikrais atvejais gali būti skiriama antimikrobinių vaistų. Pastebėjus, kad ligoniui, kuriam į veną yra įvestas kateteris, ties įvedimo vieta odoje atsirado uždegimo požymių, kateterį reikia skubiai ištraukti, nes kyla pavojus infekcijai greitai išplisti per kraują ir sukelti sepsį.