Kasmet Lietuvoje nustatoma pusketvirto šimto melanomos – agresyviausio odos vėžio – atvejų. Onkologai visame pasaulyje nerimauja, kad nemaža dalis melanomos atvejų per COVID–19 pandemiją liko nediagnozuota, tad ir Lietuvos skaičiai gali ūgtelti.
Gegužę – melanomos žinomumo mėnesį – Nacionalinis vėžio institutas (NVI) primena apie šios ligos diagnostiką ir gegužės 13 d. kviečia į nemokamą patikros–šviečiamąją akciją, kurios metu specialistai patikrins nerimą keliančius odos darinius ir, prireikus, užrašys tolesnei konsultacijai.
Problemos mastą parodė pasaulinė apklausa
Metų pradžioje visame pasaulyje atlikta daugiau nei 700 dermatologų apklausa atskleidė tikėtiną koronaviruso pandemijos poveikį melanomos diagnostikai. Palyginti su įprastiniais pacientų odos tyrimų metais, dermatologai apskaičiavo, kad penktadalis (21 proc.) melanomos atvejų 2020 m. galėjo likti nediagnozuoti, o trečdalis (33,6 proc.) paskirtų apsilankymų pas gydytojus neįvyko dėl pandemijos.
„Karantinai, kurie buvo būtini per COVID–19 krizę, kartu su papildoma apkrova sveikatos apsaugos sistemoms lėmė tai, kad nebuvo atliktas nerimą keliantis profesionalių odos patikrų kiekis. Taigi, šiai tendencijai tęsiantis iki tol, kol visi išbrisime iš pandemijos, tampa be galo svarbi savalaikė ir profesionali patikra“, – sako Melanomos tyrimų fondo generalinė direktorė Kyleigh LiPira.
Specialisto konsultacija – per porą savaičių
Kaip informuoja NVI Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė, NVI dirbo visą karantino laikotarpį ir pacientai buvo nuolat konsultuojami – dėl odos patologijų taip pat. Visgi pirmojo karantino pradžioje dėl karantino sąlygų (konsultacijų laikas pratęstas dėl dezinfekavimo būtinumo, dalis pacientų negalėjo atvykti dėl transporto ribojimo, dėl baimės apsikrėsti COVID–19 virusu) – per metus suteiktų visų sveikatos priežiūros paslaugų kiekis, pavyzdžiui, NVI Konsultacinėje poliklinikoje sumažėjo apie 20–25 proc., lyginant su 2019 metais. Odos chirurgai taip pat atliko mažiau ambulatorinės chirurgijos operacijų.
„Mums skambindavo pacientai, ypač vyresnio amžiaus, ir klausdavo, ar jiems tikrai būtina ateiti“, – pastebi gydytoja dermatovenerologė dr. Julija Mozūraitienė.
Visgi šiandien darbai vyksta įprastu ritmu ir pacientai, kurie nerimauja dėl odos darinių pasikeitimų, gali lengviau registruotis pas reikalingus specialistus. Štai, pas gydytojus dermatovenerologus nėra būtinas šeimos gydytojo siuntimas, visgi atkreiptinas dėmesys, kad NVI konsultuojami tik asmenys, jau įtariant onkologinę patologiją (gydytojai odos chirurgai konsultuoja tik su siuntimu). Pirmą kartą besikreipiančiam pacientui dėl įtariamo onkologinio susirgimo tenka palaukti, bet ne daugiau kaip 14 dienų.
Odos vėžys neskauda
Dažniausiai melanoma išsivysto sveikoje, švarioje be apgamų odoje, o mažiau negu trečdalis – iš odos apgamų (atipinių), taip pat ir įgimtų. Paprastai pirmieji požymiai, kuriuos galima pastebėti, yra atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė ten, kur anksčiau buvo visai švari oda, arba padidėjęs apgamas ar patamsėjusi jo spalva. Dr. J. Mozūraitienės teigimu, melanomos pacientus galima suskirstyti į dvi kategorijas – tuos, kurie iškart skambina gydytojams dėl pasikeitusios karpos ar keratomos, ir tuos, kurie (ne)sąmoningai ignoruoja ir labai akivaizdžius odos pokyčius. Ne vienas melanoma sergantis pacientas delsimą teisino tuo, kad nebuvo skausmo, ir į NVI pateko tik griežtai paragintas šeimos gydytojo.
„Dar nepastebėjome augančio užleistų melanomos atvejų skaičiaus, nes ir iki karantino apie pusę visų atvejų būdavo tikrai pavėluoti – t. y., žmogus su akivaizdžiais pakitimais laukdavo dvejus, trejus ar net dešimt metų. Dar ir šiandien daugelis galvoja, kad jei neskauda, čia esą nieko rimto. Noriu labai pabrėžti, kad šis mitas labai ydingas – odos vėžys neskauda. Skauda uždegimas, kuris yra pagydomas. Gali panižti, padilgčioti, tačiau nereikia laukti skausmo, nes jis reikštų, kad navikas jau peraugo į giliuosius audinius“, – pabrėžė dr. J. Mozūraitienė.
Svarbus kiekvienas mėnuo
NVI gydytojai pastebi, kad odos vėžiu sergantys pacientai, kurie po operacijų yra aktyviai stebimi ir turi pas gydytojus lankytis kas tris–šešis mėnesius, ateina tik po metų ar vėliau. Kartais laikas yra esminis gydymo sėkmę lemiantis faktorius, kartais liga nebūna tokia agresyvi. Štai, bazinių ląstelių karcinoma gali vystytis ir dešimt metų, tačiau ji metastazuoja labai retai – tiesiog padidėja pats navikas, jo operacinis plotas.
„Tuo metu melanomos atveju laikas yra be galo svarbus. Svarbus kiekvienas mėnuo ar net savaitė. Pacientai pasakoja, kad net per daug akylai nestebėję savo odos, iškart pamato ryškų pasikeitimą – pavyzdžiui, pakitusią apgamo spalvą ar formą, paraudusią briauną“, – požymius vardijo gydytoja onkodermatologė.
Nuo melanomos stadijos priklauso tiek gydymo taktika, tiek, galiausiai, ir išgyvenamumas. Nulinė bei pirma melanomos stadija, iš esmės, reiškia pasveikimą. Pavojingiausia – metastazavusi melanoma. Agresyvi ir plokščialąstelinė karcinoma, pasižymi augimu, tad gali peraugti audinius, metastazuoti į limfmazgius ar kitus organus.
Todėl, dr. J. Mozūraitienės teigimu, pasitikrinti reikia bet kurį apgamą ar odos darinį, kuris skiriasi, atkreipia dėmesį, auga, keičia spalvą, dydį ir formą, šlapiuoja – geriau išgirsti, kad tai keratoma, nei pavėluoti ir praleisti melanomą.
Kiti odos vėžiai, ne melanoma, pirminėse stadijose panašūs į dermatitą ar egzemą. Tai reiškia, kad atsiranda, pavyzdžiui, raudona plokštelė, ji pašerpetoja. Žmonės griebiasi kremų, tepalų, tačiau situacija negerėja. Jei per du mėnesius tokio gydymo niekas nesikeičia, verta susirūpinti ir kreiptis į specialistą.
„Pavyzdžiui, bazalioma linkusi pašlapiuoti, pakraujuoti. Po to ji įprastai pasidengia šašu ir pacientai galvoja, kad problema dingo. Visgi bazaliomos toks augimo principas – kitame etape viskas vėl kartojasi. Gerybiniams dariniams šios taisyklės negalioja, bet tam, kad apsidraustumėte, vis tiek reikia apsilankyti pas onkodermatologą, kuris po apžiūrėjimo dermatoskopu gali iškart įtarti, tai piktybinis ar gerybinis darinys“, – akcentavo NVI specialistė.
Kviečia nemokamai pasitikrinti
Siekiant didinti informuotumą apie melanomą, įvertinti nerimą keliančius odos darinius, ir ir taip išvengti „pražiūrėtų“, užleistų navikų, Nacionalinis vėžio institutas kviečia į patikros akciją, kuri NVI sode vyks gegužės 13 d. 11–14 val. Trijose palapinėse šeši NVI specialistai – dermatovenerologai ir odos chirurgai – nemokamai patikrins akcijai užsiregistravusiųjų apgamus, kitus odos darinius, ir, prireikus, iš karto užrašys tolesnei konsultacijai NVI.
Dėl karantino ribojimų ir žmogiškųjų resursų limito būtina išankstinė registracija. Vietų skaičius – ribotas. Registracija atidaroma pirmadienį, gegužės 10 d. ir vykdoma dviem NVI Kontaktų centro telefonais: 862952960 arba 866315449.
Pranešimą paskelbė: Juventa Sartatavičienė, Nacionalinis vėžio institutas