Remiantis apklausų duomenimis, profilaktiškai pas odontologus lankosi vos kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Vis dar delsiama kreiptis į specialistus ir suskaudus dančiui, neretai pas gydytoją vykstama tik tuomet, kai skausmas tampa nebepakeliamu. Daugelis žmonių tiksliai nežino, kaip reikėtų prižiūrėti savo ar vaikų burną, tačiau drovisi ir nedrįsta to paklausti gydytojo. Medicinos centro „Northway“ gydytoja odontologė burnos chirurgė Ieva Gendvilienė primena, kodėl svarbu laiku kreiptis į specialistus ir ką reikėtų žinoti apie burnos priežiūrą, norint išvengti odontologinių ligų.
Patyrusios specialistės teigimu, burnos sveikata – tai tokia dantų, dantenų, burnos gleivinės ar žandikaulių būklė, kai nėra jų lėtinių ar ūmių pažeidimų, patologijos. Pasak jos, vis dar dažnai manoma, kad gydytojai odontologai gydo tik dantis. Tačiau tai nėra tiesa. Profilaktinio vizito pas odontologą metu įvertinama ne tik dantų būklė bei galimi jų pažeidimai, bet ir paciento higienos įpročiai, dantų valymo kokybė, dantenų ir kaulo būklė, apžiūrima burnos gleivinė, liežuvis, patikrinama, ar nėra pažeidimų, pakitusių audinių. Taip pat atliekamas rentgeno tyrimas, padedantis pastebėti paslėptą patologiją – neišdygusius protinius dantis, cistas, kaulinius navikus, papildomus dantis ir panašiai.
Įspėjamieji sušlubavusios burnos sveikatos ženklai, kuriuos pastebėjus reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją odontologą, gali būti įvairūs. Kalbant apie dantis, sunerimti reikėtų pasikeitus spalvai, pajutus skausmą dėl temperatūros svyravimų, valgant ar geriant kažką karšto ar šalto, saldaus maisto, pastebėjus dantų jautrumą, skausmą sukandant. Ievos Gendvilienės teigimu, daugelis pacientų dantų dilimą, deja, vertina kaip savaime suprantamą pokytį, susijusį su senėjimo procesu, ir tiesiog su tuo susitaiko. Tačiau jis, pasak gydytojos, dažniausiai būna nulemtas dantų griežimo, kuris gali įtakoti dantų ar protezų skilimus ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario problemas. Kalbant apie dantenas, pavojaus signalai yra spalvos pasikeitimas, atsiradęs kraujavimas, apsinuoginusios dantų šaknys, jaučiamas nemalonus skonis ar iš burnos sklindantis kvapas. „Kalbant apie gleivinę, liežuvį, lūpas, veidą – svarbu žinoti, kad bet kokia atsiradusi ir ilgiau nei dvi savaites išliekanti žaizda, guzelis, spuogas, išauga, gali būti besivystančio naviko simptomas ir yra būtina apsilankyti pas savo gydytoją odontologą“, – pabrėžia patyrusi specialistė.
„Nemažiau svarbūs ir kauliniai pažeidimai – sutrikus išsižiojimui, atsiradus asimetrijai veide, kietoms išaugoms, būtina pasirodyti odontologui. Šiuo metu, deja, turime labai daug uždelstų atvejų, kai, nesikreipus laiku, gydymas tampa labai sudėtingu“, – dalinasi patirtimi Ieva Gendvilienė.
Gydytojos manymu, viena iš dažniausių priežasčių, kodėl delsiama kreiptis pagalbos, yra baimė. Pacientai bijo skausmo, kurį gali patirti procedūrų, ypatingai chirurginių, metu. Anot jos, šiuo metu naudojamos vietinio nuskausminimo priemonės yra ir saugios bendrąjai sveikatai, ir labai efektyvios, užtikrinančios visiškai beskausmį gydymą. „Tiesa, reikia nusiteikti, kad tam tikrų pojūčių, pavyzdžiui, spaudimo danties šalinimo metu, traškėjimo, gręžimo, vibracijos jausmo išvengti nepavyks, tačiau, nejaučiant skausmo, jie nesukelia didelio diskomforto. Atliekant sudėtingesnes procedūras ar operacijas, vaikams, labai ilgo gydymo metu, ar labai bijantiems pacientams, galima papildomai naudoti sedacines priemones ar net bendrinę nejautrą, kuomet minėti nemalonūs pojūčiai yra sumažinami iki minimumo arba visiškai nejaučiami“, – apie gydymo galimybes pasakoja burnos chirurgė.
Pasak gydytojos, neretai tikimasi, kad problema, kiek palūkėjus, išnyks savaime. Galbūt kartais taip ir įvyksta, tačiau, specialistė perspėja, kad, norint išvengti rimtesnių problemų, laukti, ypatingai atsiradus žaizdoms, guzeliams ar kitiems dariniams, galima ne ilgiau dviejų savaičių, o tada jau būtina kreiptis profesionalios pagalbos.
Ieva Gendvilienė primena, kad sveikatos, tame tarpe ir burnos, problemos, pačios neišsisprendžia. Tad, jei dėl kažko nerimaujate ar jaučiate diskomfortą, daug geriau kuo greičiau surasti to priežastį ir ją pašalinti, nei gyventi baimėje ir nežinomybėje.
Nors daugelio įsitikinimu, dauguma odontologinių ligų yra nulemtos genetiškai, gydytoja teigia, kad didžiausią įtaką jų atsiradimui visgi turi kasdieniai burnos higienos įpročiai. Pasak jos, burnos ertmėje gyvena virš kelių milijonų mikroorganizmų ir bent 700 skirtingų jų rūšių – jų priskaičiuojama vis daugiau. Dauguma burnos ertmės ligų yra tiesiogiai susiję su šių mikroorganizmų kontroliavimu. Gera burnos higiena, kokybiškas dantų valymas minkštu danties šepetėliu 2 kartus per dieną, tarpdančių ir liežuvio valymas – tai būtinos priemonės, padedančios kontroliuoti mikroorganizmų skaičių. „Renkantis dantų pastą būtina atkreipti dėmesį, kad jos sudėtyje būtų fluoro. Suaugusiems rekomenduojama, kad fluoro kiekis būtų ne mažesnis nei 1450 ppm (ang. „parts per million“ – fluoro dalelių kiekis milijone dalelių)“, – sako patyrusi odontologė.
Pasak jos, labai svarbu teisingus burnos higienos įgūdžius bei įpročius ugdyti nuo mažens. Išdygus pirmam dantukui, tėvams su kūdikiu rekomenduojama atvykti pirmam vizitui pas gydytoją odontologą, kuris suteiks profesionalią informaciją apie pieninių dantų priežiūrą bei valymą. Prižiūrėti pieninius vaikų dantis būtina, nes jie paruošia vietą nuolatinių dantų dygimui. Taisyklingai prižiūrint pieninius dantis, sumažėja ir ortodontinio gydymo ankstyvame amžiuje poreikis, nes, pavyzdžiui, pieninius krūminius dantis nuolatiniai dantys keičia tik apie 10-12 metus. Svarbu žinoti, kad dantis vaikams iki 6 -7 metų amžiaus turi valyti tėvai du kartus per dieną. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, vaikas gali pats kokybiškai išsivalyti sau dantis tik tada, kai išmoksta rašyti – tuomet jo motoriniai judesiai yra pakankamai išlavinti. „Žinoma, reikia ugdyti burnos higienos įgūdžius leidžiant vaikams dantis valytis patiems, tačiau, siekiant užtikrinti, jog visi dantukai tikrai būtų švarūs, po to reikėtų juos dar kartą išvalyti tėveliams“, – pataria gydytoja.
Kontroliuoti ir stebėti, kaip vaikas valosi dantis gali padėti dažančios medžiagos, išryškinančios apnašų susikaupimo vietas ant dantų. Išsivalius dantis, burną reikia išskalauti specialiu dažomųjų medžiagų tirpalu arba sučiulpti dažomąją tabletę, po to burną išskalauti vandeniu. Jei ant dantų lieka nenuvalytų apnašų, jos, priklausomai nuo išvalymo kokybės, nusidažo įvairaus intensyvumo spalva. Taip tėvai gali įvertinti vaiko dantų valymosi kokybę, atkreipti dėmesį, kurios vietos išvalomos blogiausiai ir jas išvalyti dar kartą.
Išgydžius dantis ar atstačius prarastus dantų implantais, tai, kaip ilgai galėsite tuo džiaugtis, taip pat priklauso nuo dantų ir burnos priežiūros. „Dėl atmestinos priežiūros patys dantų implantai nesuges, bet dantenos ir kaulas gali gesti, kraujuoti, tirpti. Pacientams dažnai sunku suprasti, kodėl kai kurie dalykai, kuriuos jam rekomenduoja gydytojas yra tokie svarbūs, kodėl dantis reikia valytis kantriai ir atsakingai, naudoti gydytojo rekomenduotas priemones. Tačiau nuo to priklauso, kiek laiko funkcionuos dantų implantai ir kaip pavyks kontroliuoti dantenų ir kaulo būklę“, – aiškina gydytoja. Remiantis rekomendacijomis, bent du kartus per metus būtina atlikti profesionalią burnos higieną, o esant išplitusiai dantenų ir kaulo ligai, ją atlikti reikėtų kas 2-3 mėnesius.
„Norėčiau paminėti ir vis dar dažnai naudojamus savigydos metodus, ypatingai esant dantenų, gleivinės susirgimams, – įvairių aliejų, medaus, spirito, degtinės kompresus ant pažeistų sričių, burnos skalavimus kalio permanganatu, įvairiais nuovirais ir panašiai. Tokios priemonės kartais gali padėti simptomiškai, tačiau jos taip pat gali labai pabloginti ligos eigą ir apsunkinti tikslios diagnozės nustatymą. Bet koks dantų ar burnos gydymas turi būti suderintas su gydytoju odontologu. Norint džiaugtis puikia burnos sveikata, ypatingai svarbus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas bei pasitikėjimas vienas kitu“, – baigdama pokalbį pabrėžia odontologė Ieva Gendvilienė.
Pranešimą paskelbė: Monika Vičkačkienė, UAB Northway medicinos centrai
