Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja liga“, kadangi žmogus gali ilgą laiką nejausti jokių simptomų, kai tuo metu padidėjęs kraujospūdis jau veikia kraujagysles ir svarbius organus. Vis dėlto, keičiantis sezonui, ypač atėjus vasarai ir šylant orams, kraujospūdžio rodikliai gali kisti – kai kuriems jie sumažėja, kitiems pradeda svyruoti. Apie tai, kodėl vasarą svarbu atidžiau stebėti savijautą ir kokių klaidų vengti sergant hipertenzija, pasakoja Tauragės šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Edita Puskunigytė. „Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai arterijose esantis kraujospūdis nuolat viršija normalią ribą. Per aukštu laikomas kraujospūdis, kai sistolinio, arba viršutinio, kraujospūdžio vertė yra didesnė kaip 140 mmHg, o diastolinio, arba apatinio – 90 mmHg“, – aiškina šeimos gydytoja. Pasak…
Joninių stalas gali baigtis ne tik persivalgymu: ką svarbu žinoti apie apsinuodijimą maistu?
Joninės daugeliui asocijuojasi su ilgais vakarais gamtoje, šašlykais, užkandžiais ir vakarėliais iki ryto. Tačiau kartu su vasaros šventėmis padidėja ir apsinuodijimų maistu rizika. Specialistai primena, kad šiltuoju metų laiku bakterijos maiste dauginasi gerokai greičiau, todėl net ir kelių valandų neatsargumas gali baigtis nemaloniais simptomais. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Vytautė Pečiulytė sako, kad vasarą apsinuodijimų maistu rizika išauga dėl kelių priežasčių. „Šiltoje temperatūroje bakterijos maiste dauginasi daug greičiau. Maistas dažnai ilgiau laikomas ne šaldytuve, netinkamai transportuojamas ar paliekamas saulėje. Taip pat išvykose ne visada yra galimybė tinkamai nusiplauti rankas ar laikytis higienos, todėl bakterijos lengviau patenka į maistą“, – aiškina gydytoja. Dažniausios klaidos per vasaros šventes Anot specialistės, viena…
Maudynės ežere ar jūroje ne visada baigiasi maloniai: gydytojas įspėja dėl dažnos klaidos
Jūra, ežeras, baseinas ar sūkurinė vonia – vasarą daugelis neįsivaizduoja poilsio be maudynių. Deja, medikai pastebi, kad vandens pramogos šiuo metu neretai baigiasi ir nemaloniomis šlapimo takų infekcijomis. Nors dažnai manoma, kad pagrindinė jų priežastis yra vandenyje esančios bakterijos, specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia ne jos. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Renatas Dainius teigia, kad besiskundžiančių šlapimo takų infekcijomis vasarą gerokai padaugėja. Tam įtakos turi prasidėjęs maudymosi atviruose vandens telkiniuose sezonas, vis dar vėsus vanduo ir po žiemos dar ne visiškai atsistatęs imunitetas, kuris dažnai būna nusilpęs dėl saulės stokos ir mažesnio fizinio aktyvumo šaltuoju metų laiku. „Šlapimo takų infekcijų riziką labiau didina ne pats vanduo, o organizmo…
Masažas – nebe prabanga: vis daugiau lietuvių jį paverčia reguliaria rutina
Masažas – nebe prabanga: vis daugiau lietuvių jį paverčia reguliaria rutina Kada paskutinį kartą buvote masaže? Jei atsakymas – prieš kelis mėnesius ar tik per atostogas, greičiausiai esate tarp tų, kurie masažą vis dar laiko maloniu pasilepinimu. Visgi Lietuvoje šis požiūris sparčiai keičiasi – vis daugiau žmonių supranta, kad masažas gali padėti ne tik atsipalaiduoti, bet ir mažinti kasdienę raumenų įtampą ir užkirsti kelią ilgainiui atsirandantiems skausmams. Naujausi „Treatwell“ duomenys rodo, kad masažas vis dažniau tampa reguliaria sveikatingumo rutina – žmonės jį planuoja iš anksto, įtraukia į mėnesio kalendorių ir renkasi ne dėl prabangos, o dėl geresnės fizinės ir emocinės savijautos. Vienos didžiausių grožio ir sveikatingumo paslaugų rezervavimo platformų Europoje…
Patinusios kojos po kelionės: dažna vasaros problema, kuri kartais slepia daugiau
Karštomis vasaros dienomis vakare batai tampa ankštesni, o kulkšnys – pastebimai patinusios. Daugeliui tai atrodo neišvengiama karščių pasekmė, tačiau specialistai primena, kad kojų tinimas ne visada yra tik nuovargio ar aukštos temperatūros rezultatas. Kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus. Vasarą kojų tinimą dažnai pastebi ir keliaujantys žmonės. Ilgi skrydžiai ar kelionės, kai tenka ilgai sėdėti vienoje padėtyje, gali skatinti skysčių kaupimąsi kojose. Dažniausiai toks tinimas būna laikinas ir sumažėja pailsėjus, tačiau jei jis nepraeina arba jį lydi skausmas, paraudimas ar dusulys, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. „Kojų tinimą vasarą dažniausiai sukelia kraujagyslių išsiplėtimas, dėl kurio sulėtėja kraujotaka ir skysčiai lengviau kaupiasi audiniuose. Tai dar labiau sustiprina dehidratacija…
Kai dietos neveikia: ką apie organizmą gali išduoti svorio augimas?
Drabužiai tampa ankštesni, svarstyklės rodo vis didesnius skaičius, nors mityba ir gyvenimo būdas, regis, nepasikeitė. Tokiose situacijose daugelis pirmiausia pradeda valgyti mažiau, atsisako saldumynų ar ieško naujos dietos. Vis dėlto specialistai primena, kad ne visada svorio augimą lemia vien persivalgymas ar fizinio aktyvumo trūkumas – kartais tai gali būti susiję su sulėtėjusia ar sutrikusia medžiagų apykaita. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad medžiagų apykaita glaudžiai susijusi su tuo, kaip organizmas panaudoja energiją, reguliuoja hormonų veikla ir kaupia riebalinį audinį. „Jei svoris auga nepaisant mitybos pokyčių ar mažesnio maisto kiekio, verta įvertinti ne tik gyvenimo būdą, bet ir medžiagų apykaitos procesus organizme“, – teigia gydytoja. Pasak jos,…
„Meliva“ Skubios pagalbos centre – operatyvi ir nemokama pagalba suaugusiesiems visą parą
Prireikus skubios medicinos pagalbos nebūtina vykti į didžiųjų ligoninių priėmimo skyrius. Ūmių sveikatos sutrikimų atvejais galima kreiptis ir į ligoninėje „Meliva“, Račių g. 1, Vilniuje, veikiantį Skubios pagalbos centrą. Čia suaugę pacientai visą parą, septynias dienas per savaitę, operatyviai konsultuojami gydytojų, įvertinama jų sveikatos būklė ir sudaromas tolesnis gydymo planas. Pasak ligoninės „Meliva“ Stacionaro skyriaus vadovės, vidaus ligų gydytojos Ingos Jasinskienės, į centrą verta kreiptis tais atvejais, kai prireikia skubios gydytojo apžiūros, tačiau būklė dar nėra tokia sunki, kad reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą. „Tai gali būti įvairūs negalavimai, pavyzdžiui, staiga atsiradęs stiprus pilvo, nugaros ar krūtinės skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas ar viršutinių kvėpavimo takų simptomai. Skubios pagalbos centre taip…
Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
Šylant orams daugelis šeimų planuoja vaikų stovyklas, keliones ir aktyvų laisvalaikį gamtoje. Ruošiantis vasaros nuotykiams dažniausiai galvojama apie daiktus, maršrutus ar pramogas, tačiau specialistai primena nepamiršti ir vaikų sveikatos. Karštis, didesnis fizinis aktyvumas bei pasikeitusi dienotvarkė vasarą gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. „Tėvai šiuo metu dažnai kreipiasi dėl to, kad jų vaikams skauda galvą, jie jaučia nuovargį, silpnumą, pykinimą, skundžiasi pilvo skausmais ar viduriavimu. Taip pat neretai pasitaiko perkaitimo atvejų, saulės nudegimų, odos bėrimų, vabzdžių įkandimų bei alerginių reakcijų. Kelionių ar stovyklų metu gali paūmėti ir lėtinės būklės, tokios kaip alerginis rinitas, bronchinė astma, atopinis dermatitas ar virškinimo sutrikimai“, – pastebi sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas. Pasak…
Vaikas staiga tapo irzlus, prasčiau miega ir skundžiasi kojų skausmu? Tai gali būti augimo šuolis
Nors vaikų augimo šuoliai yra natūrali raidos dalis, tėvams jie neretai kelia nerimą. Spartesnio augimo metu vyksta ne tik fiziniai, bet ir emociniai pokyčiai – vaikas gali tapti jautresnis, irzlesnis, prasčiau miegoti ar jausti didesnį alkį. Apie tai, kaip atpažinti augimo šuolius, atskirti juos nuo kitų negalavimų ir kada vertėtų kreiptis į gydytoją, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Gintarė Anglickienė. „Augimo šuolis – tai normalus vaiko raidos etapas, kurio metu vyksta ne tik intensyvesnis fizinis augimas, bet ir emociniai bei psichologiniai pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaikai sparčiai stiprėja, keičiasi jų kūno proporcijos, gerėja koordinacija, vystosi nauji įgūdžiai. Vyresniems vaikams ir paaugliams augimo šuolio metu didėja raumenų masė, keičiasi kūno…
Išmanusis laikrodis tapo sveikatos stebėtoju: kada nereikėtų numoti ranka į jo signalus
Ryte laikrodis rodo neįprastai aukštą pulsą, naktį užfiksuoja netolygų širdies darbą, o po treniruotės perspėja apie per ilgai neatsistatantį ritmą. Išmanieji laikrodžiai daugeliui jau tapo ne tik kasdieniu aksesuaru, bet ir savotiška sveikatos stebėjimo priemone. Pastebėję neįprastus rodiklius vieni juos ignoruoja, kiti – sunerimsta ir pradeda ieškoti atsakymų internete ar gydytojo kabinete. Vis dėlto specialistai primena: nors išmanieji įrenginiai gali padėti anksčiau pastebėti tam tikrus organizmo signalus, diagnozės jie nenustato. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad pacientai dėl išmaniųjų laikrodžių fiksuojamų pokyčių šiandien kreipiasi gerokai dažniau nei anksčiau. „Įvairios technologijos tampa kasdiene sveikatos stebėjimo priemone, todėl žmonės greičiau pastebi galimus nukrypimus ir dažniau kreipiasi gydytojo konsultacijai“,…









