Medicina, farmacija

Baimę dėl gastroenterologinių tyrimų mažina moderni įranga ir galimybė nejusti diskomforto

Gastroenterologiniai tyrimai tiek apie juos girdėjusiems, tiek juos patyrusiems pacientams kelia ne pačių maloniausių asociacijų. Tačiau šie tyrimai yra itin efektyvūs ir padeda diagnozuoti pavojingas ligas, todėl dažnai nėra išvengiami. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Valdimaras Svalbonas pabrėžia, kad pažangi šiuolaikinė medicina leidžia pacientams jaustis ramiai – tyrimai yra tikslūs, patikimi, ir, paciento pageidavimu – be jokio diskomforto. 

Gydytojo teigimu, gastroenterologijoje dažniausiai sutinkami du pagrindiniai endoskopiniai tyrimai: gastroskopija (skrandžio, viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimai) ir kolonoskopijos (storosios žarnos tyrimai). Rečiau, įprastai stacionaro sąlygomis yra atliekama ir enteroskopija, laparoskopija arba endoskopinis ultragarsas. 

Gastroskopijos metu specialiu zondu apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna; tiriama, ar skrandyje nėra infekcijos, kurią sukėlė Helicobacter pylori bakterija. Jei randama audinių, gleivinės pakitimų, tuomet atliekama biopsija, kad būtų galima įvertinti uždegiminius pakitimus. Jei pastebima opų, tiriama, ar jos nesupiktybėjusios, jei polipų – aiškinamasi, kokios šie struktūros, ar juos reikia stebėti. Jei aptinkama vėžinių ląstelių, sprendžiama, kokį gydymą rinktis.

„Procedūros metu galima diagnozuoti opas, stemplės erozijas, gastroezofaginio refliukso ligą, polipus, vėžį. Tyrimo metu vertinama skrandžio gleivinės būklė ir sprendžiama, ar ją reikės toliau periodiškai stebėti. To dažniau prireikia vyresniems pacientams, kuriems nustatoma priešvėžinė skrandžio būklė – tuomet numatoma pakartotinė endoskopija“, – sako gastroenterologas V. Svalbonas. 

Kolonoskopijos metu apžiūrima storoji žarna ir plonosios žarnos dalis, ieškoma gleivinės pakitimų, polipų, divertikulų (storosios žarnos gleivinės išvaržų). Procedūros metu gali būti paimama biopsija ir šalinami nedideli polipai. „Tai, kad endoskopijos metu galima ne tik atlikti apžiūrą, bet ir paimti mėginį ar pašalinti polipą, yra didelis privalumas – žmogui nereikia dar kartą ruoštis procedūrai ir vykti kitą kartą“, – pastebi gydytojas. 

Aliarmo simptomai – bėgte pas gydytoją

Pasak V. Svalbono, egzistuoja vadinamieji aliarmo simptomai, kurių negalima ignoruoti ir būtina tučtuojau skubėti pas gydytoją bei atlikti reikiamus tyrimus. Tai – skrandžio skausmai, pilnumo jausmas, pablogėjęs apetitas ar sumažėjęs kūno svoris. 

„Taip pat būtina skubėti pas gydytoją, jei tuštinantis pasirodo kraujo arba atliktas testas slaptam kraujavimui išmatose yra teigiamas. Pilvo skausmai, pilvo pūtimas, nepilnas išsituštinimo jausmas, vidurių užkietėjimas, mažakraujystė, nedidelė temperatūra – šie simptomai verčia susirūpinti, endoskopija yra būtina. Kitais atvejais dėl tyrimo būtinybės sprendžia gydytojas gastroenterologas“, – teigia Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ medikas.

Siūloma rinktis narkozę

Net ir suprasdami endoskopinio tyrimo būtinybę, pacientai neretai jo nori išvengti dėl galimų nemalonių pojūčių. 

„Nors skrandžio tyrimas nėra skausmingas, bet susiduriame su problema, kad tyrimui naudojamas zondas dirgina ryklę ir liežuvio šaknį, todėl žmogų gali supykinti. Vieniems tai pasireiškia nežymiai, kitiems tas jausmas intensyvus ir tyrimas tampa labai nemalonus. Diskomfortą gali sukelti ir tyrimo metu į skrandį pripūstas oras. O kolonoskopijos tyrimas yra skausmingas, todėl beveik visais atvejais prireikia bendrinės nejautros, narkozės“, – pasakoja V. Svalbonas.

Vis dėlto bendrinę nejautrą rekomenduojama rinktis ir gastroskopijos tyrimo metu, ypač jei jis daromas pakartotinai, o pirmoji patirtis buvo itin nemaloni. 

„Skrandžio tyrimo metu pacientai dažnai rodo ženklus, kad greičiau baigtume procedūrą, nes jaučia diskomfortą, pykinimą, o bendrinė nejautra leidžia gydytojui skirti tiek laiko tyrimui, kiek reikia idealiai apžiūrai ir biopsijų paėmimui, vertinimui ir t.t. Jeigu pacientui prireikia atlikti ir gastroskopijos, ir kolonoskopijos tyrimus, juos, paciento patogumui, galima atlikti netgi tos pačios narkozės metu“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gastroenterologas.

Pažangi aparatūra – tiksli diagnostika

Pasak mediko, endoskopijos tyrimams Šiaulių „Kardiolitos klinikose“ naudojama pažangi japonų gamybos aparatūra, pasižyminti didele raiška, turinti didinimo ir vadinamą siauro šviesos pluošto funkciją, kuri leidžia baltą šviesą išskaidyti atskirais spektrais.

„Apšviečiant gleivinę vienokia ar kitokia spalva galima gerokai lengviau pastebėti kraujagyslių, gleivinės pakitimus ar atsiradusius darinius. Apšviečiant įprasta balta šviesa gleivinė gali atrodyti bemaž normali, o naudojant didelę raišką, didinimą, siauro šviesos pluošto funkciją, mes galime nesunkiai pastebėti pakitimus ir iš jų paimti mėginius – biopsijas. Tuomet jau diagnozė nustatoma mikroskopiškai“, – tvirtina V. Svalbonas.

Klinikoje taip pat atliekama chromoendoskopija – tyrimo metu naudojami specialūs dažai, kurie išryškina įvairius gleivinės pakitimus. 

„Klinikos įsigyta aparatūra rodo tikslesnius, ryškesnius vaizdus, o tai labai svarbu aptinkant pakitimus, darinius ankstyvoje stadijoje. Naudojant visas technines priemones žymiai tiksliau nustatomi ankstyvi gleivinės pakitimai. Tai ypač svarbu kalbant apie onkologinius susirgimus – endoskopiniai tyrimai nėra atliekami dažnai, todėl itin svarbu tampa tiksli diagnostika, kad vėžys būtų aptiktas kuo anksčiau, nes nuo to priklauso gydymo efektyvumas“, – pabrėžia gydytojas. 

„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 3 klinikos Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, kuriose dirba apie 400 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2021 m. kovą atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.

Pranešimą paskelbė: Rasa Aleškevičiūtė, UAB „Gravitas Partners”