(International Diabetes Federation
Iš anglų k. tekstą vertė gyd. Eglė Rudinskienė)
DIABETAS – PASAULINĖ EPIDEMIJA
Tikrovė
Diabetas epidemiškai plintanti liga. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligų atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga diabetu.
1985 m. pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 30 mln., o šiandien dėl jo kenčia jau apie 190 mln. žmonių;
Jeigu neužkirsime kelio epidemijai, 2025m., cukriniu diabetu sirgs 330 mln. žmonių.
Išsivysčiusiose šalyse cukrinis diabetas pagal mirties priežastis užima ketvirtą vietą.
Pasaulyje gausėja žmonių, ilgėja jų gyvenimo trukmė. Daug jų gyvena didmiesčiuose, miestuose gana sėsliai, patiria stresų, maitinasi rafinuotu, riebiu, kaloringu, nesveiku maistu. Tokios gyvensenos pasekmė–lėtinės ligos, dažnėjantis cukrinis diabetas.
Viena iš sunkiausių cukrinio diabeto komplikacijų yra inkstų ligos – inkstų veiklos nepakankamumas. Ši komplikacija vargina 1/3 pacientų, sergančių tiek I, tiek II tipo diabetu. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti diabetą ir inkstų ligas, kad būtų išvengta komplikacijų.
KAS YRA DIABETAS ?
Cukrinis diabetas yra lėtinė endokrininė metabolinė liga. Ją sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas.
Insulinas – hormonas, kurį gamina kasos β ląstelės. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina gliukozės kiekį kraujyje. Žmonių, kurie serga I tipo cukriniu diabetu, kasos β ląstelės dėl įvairių priežasčių negamina insulino. Jeigu organizme yra pakankamai insulino, bet jis nėra periferijoje veiksmingai naudojamas, susergama II tipo diabetu.
Cukrinio diabeto tipai
I tipo diabetas. Dažniausiai juo serga vaikai ir paaugliai. Šiuo atveju kasos β ląstelės negamina pakankamai insulino. Todėl kasdien reikia šio preparato injekcijų, kruopščiai sekant kraujo gliukozės kiekį. Priešingu atveju ligonis gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5 – 10 % yra I tipo ligoniai.
II tipo diabetas yra dažnesnė šios ligos forma. Juo serga
suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, neretai per daug sveriantys.
Vaikai gali sirgti vadinamuoju MODY tipo diabetu. II tipo cukrinis diabetas ne visada yra gydomas insulino injekcijomis. Kartais ligą pavyksta kontroliuoti subalansuota dieta, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei šių priemonių nepakanka ligos kontrolei, skiriamas gydymas tabletėmis. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90 – 95 % yra II tipo ligoniai.
Komplikacijos ir diabetas
Kaip minėta, žmonių, sergančių cukriniu diabetu, organizmas nepanaudoja gliukozės. Didelė jos koncentracija kraujyje yra vadinama hiperglikemija. Ilgai trunkanti ji gali sukelti ūmias bei lėtines komplikacijas. Šiai negandai išvengti netaikant profilaktinių priemonių nė tinkamo gydymo, žmogus gali netekti darbingumo, tuo sunkindamas ne tik savo, bet ir šeimos gyvenimą. Pasitaiko ir mirties atvejų. Žmonės, sergantys II tipo diabetu, neretai nepaiso ankstyvų ligos požymių, tad ji diagnozuojama per vėlai. Apie 50% žmonių, kuriems nustatomas diabetas, jau kenčia nuo komplikacijų.
Negydomas diabetas gali sukelti sunkias komplikacijas. Tai:
Inkstų ligos. Kasmet nustatoma 35–40% atvejų inkstų veiklos nepakankamumo, kurio priežastis cukrinis diabetas.
Akių ligos. Cukrinis diabetas blogina regėjimą, dėl to žmogus gali apakti. 2% žmonių, sirgusų diabetu, po 15 metų apanka. 10% jų labai sutrinka regėjimas. Vienam iš 5 žmonių nustatomi ryškūs diabetinės retinopatijos požymiai dar diagnozuojant cukrinį diabetą. Apakimo grėsmė yra 25 kartus didesnė žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu negu kitiems.
Nervų ligos. Jeigu diabetas pažeidžia nervus ir periferines kraujagysles, kartais tenka amputuoti kojas. Sergantiesiems cukriniu diabetu, lyginant su kitais žmonėmis, 15–40 kartų didesnė ši grėsmė.
Širdies bei kraujagyslių ligos. Sergančiuosius diabetu 2–4 kartus dažniau kankina širdies bei kraujagyslių ligos (miokardo infarktas, stenokardija) nei kitus žmones. Šiems žmonėms yra toks pat širdies priepuolio pavojus, kaip tiems, kurie neserga diabetu, bet jau patyrė tokį priepuolį. Be to, jiems yra 40 kartų didesnė mirties dėl širdies bei kraujagyslių ligų grėsmė, lyginant su sveikųjų populiacija.
Cukrinio diabeto požymiai
I tipo cukrinio diabeto pradžia paprastai yra staigi ir netikėta. Jai būdingi šie simptomai :
padažnėjęs šlapinimasis,
nenormalus troškulys,
burnos džiūvimas,
kojų tirpimas,
nuolatinis nuovargis,
alkio jausmas,
staigus svorio kritimas,
pablogėjęs regėjimas,
pasikartojantys infekciniai susirgimai.
II tipo cukrinis diabetas paprastai pasireiškia ne iš karto, todėl jį diagnozuoti sunkiau. Požymiai yra tokie pat, kaip I tipo, tik silpniau juntami. Žmonės, sergantys II tipo diabetu, neretai nekreipia dėmesio į ankstyvus ligos simptomus, nesitikrina, todėl ji diagnozuojama per vėlai. Kaip minėta, apie 50% žmonių, kuriems nustatomas diabetas, jau kenčia nuo komplikacijų.
II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai
Kiekvienas gali susirgti diabetu. Tačiau II tipo diabetas gresia, jeigu žmogus yra:
vyresnis kaip 45 m.;
nutukęs (kūno masės indeksas KMI> ar =27 kg/m2) ;
turi artimų giminių, sergančių diabetu;
sergantis arterine hipertenzija AKS > 140/90 mmHg;
turintis lipidų apykaitos sutrikimų (didelio tankio lipidų
(DTL) < 0,9 mmol/l ir trigliceridų (TG) > 2,2 mmol/l) ;
patyręs gliukozės tolerancijos sutrikimų;
sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis;
varginamas II tipo cukrinio diabeto simptomų;
moteris, gimdžiusi sunkesnius kaip 4 kg naujagimius;
moteris, nėštumo metu sirgusi gestaciniu (nėštumo) diabetu.
Pajutus ar įtarus cukrinio diabeto požymius ar esant rizikos veiksnių, reikia patikrinti kraujo gliukozę. Svarbu kuo ankščiau diagnozuoti cukrinį diabetą ir išvengti gresiančių komplikacijų.
Cukrinis diabetas yra kol kas neišgydoma, bet valdoma liga.
Ligą laiku diagnozavus, gydant medikamentais (insulinu, tabletėmis ar kombinuotu gydymu) ir gerą medicinę priežiūrą derinant su sveika gyvensena, sergantieji gali būti darbingi, kūrybingi ir išvengti komplikacijų.
DIABETINĖ NEFROPATIJA VARGINA 1/3 ŽMONIŲ, SERGANČIŲ CUKRINIU DIABETU
Kas yra inkstai? Kaip jie dirba?
Inkstai yra porinis organas, savo forma primenantis pupelę. Juos sudaro liaukinis audinys. Inkstai – tarsi organizmo filtravimo ir valymo įrenginys. Jie sudaryti iš kūnelių nefronų, o šie – iš kapiliarų kamuolėlių glomerulų. Viename inkste yra 1,2 –1,3 mln. kūnelių nefronų. Žmogui gyvenant, jų nedaugėja; jie neatsinaujina.
Kamuolėlių kapiliarų kilpų sienelės yra kraujo filtras. Filtravimo procesas—tai kraujo tekėjimas kamuolėlių kapiliarų tinklu ir valymas nuo nereikalingų medžiagų. Jos išskiriamos į šlapimą, kuris šlapimtakiais patenka į šlapimo pūslę.
Yra trys pagrindinės inkstų funkcijos. Šis organas:
Dalyvauja vandens apykaitoje. Palaiko kraujo osmosinį slėgį–osmoreguliaciją ir pastovų organizmo skysčių tūrį–voliumreguliaciją, taip pat tvarko šarmų ir rūgščių apykaitą (kraujo pH 7,36) .
Reguliuoja organizme mineralinių druskų – elektrolitų kiekį: kalio, natrio, kalcio, fosforo, chloro–organizmo skysčių joninę sudėtį.
Sintetina hormonus, kurie palaiko organizmo funkcijas. Pavyzdžiui: eritropoetiną (stimuliuoja eritropoezę kaulų čiulpuose) , 1,25–dihidroksicholekalciferolį (aktyvi forma Vit. D3) , reniną (arterinį spaudimą) , prostaglandinus (PGE2, PGE2a, PGI2) , prostacikliną, tromboksaną A2.
Diabeto sukeltos inkstų ligos
Nefropatija yra lėtinė, progresuojanti inkstų liga, kuria serga 1/3 visų diabeto varginamų žmonių. Jų pasaulyje – apie 60 mln. Blogai kontroliuojama kraujo gliukozė pažeidžia smulkiąsias kraujagysles. Dėl to kapiliarai negali atlikti savo darbo. Sutrinka kraujo filtravimo, valymo procesas. Jis neišvalomas nuo susidariusių šlakų, į šlapimą išsiskiria baltymai. Jei liga progresuoja, išsivysto inkstų funkcijos nepakankamumas. Tuo metu visiškai sutrinka inkstų veikla, filtravimo, valymo mechanizmai. Jei liga negydoma, dėl kraujyje susikaupusių nuodingų medžiagų ligonis gali mirti.
Diabetinę nefropatiją sukelia:
rūkymas;
didelis arterinis kraujo spaudimas;
blogai kontroliuojama kraujo gliukozė (hiperglikemija) ;
paveldimumas (šeimoje yra sergančiųjų šia liga) .
Diabetinės nefropatijos požymiai
Dažnai inkstų ligos pradžioje nejuntama jokių simptomų.
Vis dėlto į kai kuriuos požymius ar ligos rizikos veiksnius gydytojas turėtų atsižvelgti. Taigi verta tikrinti inkstus:
šlapime aptikus baltymo;
esant hipertenzijai;
blogėjant inkstų funkcijai;
tinstant kojoms;
varginant kojų mėšlungiui;
kraujyje padaugėjus šlapalo;
prireikus mažiau leistis insulino ar gerti antidiabetinių medikamentų;
esant pykinimui, vėmimui ar silpnumui;
reiškiantis blyškumui ar anemijai (mažakraujystei) .
Inkstų ligų gydymas
Pažeisti inkstai neatlieka kraujo filtravimo, valymo darbų. Organizmą nuodija kenksmingos medžiagos – šlakai. Žmonės, varginami inkstų veiklos nepakankamumo, yra gydomi:
hemodialize (ar peritonine dialize) ;
transplantacija.
Hemodializė
Hemodializė yra procedūra, kuria valomas kraujas specialiais aparatais su dirbtiniais filtrais. Šiais aparatais iš organizmo pašalinamos toksinės medžiagos. Žmogui ligoninėje per savaitę atliekamos 2–3 dializės procedūros, kurios trunka apie 3–5 val. Užsienyje kai kurie pasiturintys ligoniai turi dializės aparatus namie.
Transplantacija
Ligoniai, sergantys inkstų veiklos nepakankamumu, yra gydomi transplantacija. Sveikas inkstas yra persodinamas diabetine nefropatija sergančiam ligoniui. Paprastai inkstai yra persodinami iš gyvo donoro. Tačiau dažnai, persodinus transplantantą, vyksta „svetimo” organo atmetimo reakcija. Tokia reakcija į „svetimą” imuninę sistemą vėl sukelia organo veiklos nepakankamumą. Organų atmetimo reakcijai išvengti skiriamos didelės dozės imuninę sistemą slopinančių medikamentų (imunosupresantų) .
Gydymo kaina
Jungtinėse Amerikos Valstijose dializės procedūra vienam žmogui per metus kainuoja apie 35 000 dolerių.
Inkstų transplantacija pirmais metais kainuoja apie 15 000 JAV dolerių ir po 6 000–kiekvienais vėlesniais metais.
Diabetinės inkstų ligos yra sunkios ir brangiai kainuojančios komplikacijos. Todėl būtina imtis visų priemonių diabetinei nefropatijai išvengti ar bent mažinti jos pavojų.
Diabetas gali pažeisti inkstus. Laikas susirūpinti !
Inkstų ligų profilaktika
Spręstina problema
Diabetinė nefropatija yra opi ir sunki liga. Tai viena iš pagrindinių sergamumo, mirštamumo priežasčių ir daug gydymo lėšų kainuojanti komplikacija. Tai aktuali visuotinė problema, kurią privalu greitai spręsti. Nors inkstų ligos dažnai diagnozuojamos per vėlai, bet šiuolaikišku gydymu galima lėtinti diabetinės nefropatijos progresavimą ar net užkirsti jai kelią.
Nacionalinė diabeto programa
Inkstų veiklos nepakankamumo išvengti padėtų didesnis dėmesys diabetinėms inkstų ligoms. Nacionalinėje programoje turi būti nuodugniai aptariamos pirminė ir antrinė diabeto bei diabetinės inkstų ligų profilaktikos grandys. Čia galėtų talkinti ir organizuotos mokymo kampanijos.
Svarbu laiku diagnozuoti diabetą ir diabetinę nefropatiją
Ne per vėlai diagnozavus diabetą ir diabetinę nefropatiją, būtų galima užkirsti kelią ligos progresavimui iki inkstų veiklos nepakankamumo. Tada nereikėtų hemodializės ar transplantacijos. Nereikėtų žmogaus kančių, būtų sutaupoma lėšų.
Svarbu informuoti visuomenę
Daugelis žmonių, sergančių cukriniu diabetu, nežino apie gresiančią komplikaciją – diabetinę nefropatiją. Ne visi, varginami diabetinės nefropatijos, yra girdėję apie inkstų veiklos nepakankamumą. Tačiau žmonės turi būti supažindinti su rizikos veiksniais, kurie lemia šią sunkią komplikaciją. Naudotinos priemonės, stabdančios ligos progresavimą.
Norint mažinti inkstų ligų riziką, reikia:
dažnai kontroliuoti kraujo gliukozę;
sekti ir koreguoti arterinį kraujo spaudimą;
mažiau vartoti baltymų;
atsisakyti žalingų įpročių: nikotino bei alkoholio;
gydyti šlapimtakių infekcijas;
radus šlapime baltymo pėdsakų, tyrimą kartoti kasmet;
reguliariai mankštintis;
stengtis nepriaugti svorio.
International Diabetes Federation
Avenue Emile De Mot 19,
B – 1000 Brussels,
Belgium
Telephone +32 – 2- 5385511
Telefax +32 – 2- 5385114
Internetas: www.idf.org
E – mail: info@idf.org
Lietuvių kalba medžiagą parengė
Lietuvos diabeto asociacija
Gedimino pr. 28/2, 404 kab.
LT – 2600 Vilnius
Tel. (8 5) 262 07 83
Fax. (8 5) 261 06 39
Internetinis puslapis: www.is.lt/diabetas
El.paštas:diabetas@is.lt