dilatacinė;
hipertrofinė;
restrikcinė (pasitaiko l. retai) ;
aritmogeninė dešiniojo skilvelio displazija (labai reta) .
Tačiau keletas ligų ar būklių gali sukelti specifines kardiomiopatijas, kurios retai minimos šalia pagrindinės ligos.
Tokių kardiomiopatijų priežastys yra:
koronarinė širdies liga, kuomet dėl nepakankamo širdies raumens maitinimo dalis širdies raumens žūsta;
vožtuvų ligos, kurios nualina širdies raumenį;
uždegiminė liga, kuri vystosi persirgus miokarditu (širdies raumens uždegimu) ;
padidėjęs kraujo spaudimas;
nuodingų medžiagų poveikis (pvz., alkoholio, kokaino, kai kurių vaistų, vartojamų vėžiui gydyti, ir kt.) .
Dėl tos pačios priežasties širdis mažai kraujo „nusiurbia nuo plaučių” ir ima „tinti” plaučiai: pradžioje žmogus dūsta tik naktimis, nes atsigulus į širdį priteka daugiau kraujo iš kojų, o su tokiu padidėjusiu kraujo kiekiu širdis nebesusitvarko. Atsisėdus žmogui palengvėja, nes kraujas vėl susikaupia kojose. Tai vadinama širdine astma.
Vėliau, kai širdies raumuo nusilpsta visai, arba daugiau pavartojus skysčių, žmogus pradeda dūsti nuolat. Kai kada tokio lėtinės eigos fone gali atsirasti ūminis širdies nepakankamumas. Pavyzdžiui, staiga atsiranda dažnas širdies plakimas, pakyla kraujo spaudimas. Širdis nesugeba susitvarkyti su padidėjusiu krūviu ir plaučiuose labai staiga ima kauptis skysčiai, žmogus pradeda „skęsti savo paties plaučiuose”, vystosi plaučių patinimas. Tuomet reikalinga skubi pagalba.
Dažniausiai liga prasideda be simptomų. Tokiu laikotarpiu ji gali būti nustatoma atsitiktinai. Tačiau paprastai ji diagnozuojama, kai pasireiškia širdies nepakankamumo simptomai, ima kartotis širdinės astmos ir plaučių patinimo epizodai.
Tai progresuojanti liga, gydant procesą galima pristabdyti, bet išgydyti jos neįmanoma. Laiku pradėjus gydytis ir laikantis visų gydytojo nurodymų, galima pagerinti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę keleriais metais. Priemonė, kuri duoda galimybę išgyventi, yra širdies persodinimas.
Ūminiu širdies nepakankamumu;
Širdies susitraukimo dažnio sutrikimais: gali atsirasti labai dažno neritmiško ar ritmiško širdies plakimo epizodai, „permušimai”, labai retas pulsas;
Tromboembolinėmis komplikacijomis: kadangi labai didelėje širdyje sulėtėja kraujotaka, atsiranda širdies dažnio sutrikimų, joje ima formuotis trombai, kurių gabaliukai gali atplyšti ir krauju nukeliauti į smegenis, kur sukelia insultą ir pan.
Ligą padeda nustatyti ligonio nusiskundimai, ligos istorija (žinios apie alkoholio, kokaino ir pan. vartojimą) , ligonio apžiūra, rentgenologinis krūtinės ląstos tyrimas, elektrokardiograma, echokardiografija, širdies zondavimas.
Atminkite, kad nei vienas iš šių tyrimų nėra specifiškas šiai ligai – vertinamas visų tyrimų kompleksas. Kartais, kad atskirtume šią ligą nuo uždegiminės kilmės širdies pažeidimo, atliekama širdies biopsija, t.y., specialia adata paimamas gabaliukas širdies ištyrimui.
1. Nemedikamentinis gydymas. Gyvenimo būdo keitimas
Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejaus, jūros žuvies patiekalų.
Vartojant šlapimo išskyrimą skatinančius vaistus, organizmas netenka kalio, o kartu ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai.
Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakao, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos.
Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartokite druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus.
Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, tai riba yra iki 1,5 l parai, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas.
Kūno svorio kontrolė. Jei ligonis turi antsvorio, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą.
Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą.
Fizinis aktyvumas.Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu.
Skiepai.Rekomenduojama pasiskiepyti prieš gripą ir hepatitą B.
2. Medikamentinis gydymas
Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą; vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo, nepasitarus su gydančiu gydytoju.
Paprastai skiriami šie vaistai:
Šlapimo išskyrimą didinantys vaistai (diuretikai) : furosemidas, torasemidas.
Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai: enalaprilis, ramiprilis, perindoprilis, fosinoprilis, kvinaprilis.
Adrenoreceptorių blokatoriai: karvedilolis, metoprololis.
Širdį veikiantys glikozidai: digoksinas.
Aldosterono antagonistai: spironolaktonas.
Kalio, magnio prieparatai.
Preduktalis.
