Dirbtinis kvėpavimas yra daromas kvėpuojant „iš burnos į burną” arba „iš burnos į nosį”. Metodas „į nosį” yra kiek paprastesnis, o kai kuriais atvejais, kiek veiksmingesnis. Dirbtinį kvėpavimą darąs žmogus turi atsiklaupti iš šono greta ant nugaros gulinčio nukentėjusio galvos. Nukentėjusįjį paguldykite ant kieto, lygaus pagrindo. Negaiškite laiko drabužiams, nebent jei jie akivaizdžiai varžo. Jei neatrodo, kad nukentėjęs patyręs kaklo traumą, atloškite galvą, kad kakta būtų kuo žemiau, o smakras pakiltų į viršų. Jei įtariate, kad kaklas sužeistas, stenkitės kuo mažiau jį judinti, o kvėpavimo takus atverkite pakeldami smakrą. Ant kaktos uždėtos rankos delnu atloškite galvą, o nykščiu ir smiliumi užspauskite šnerves. Kitos rankos pirštais pakelkite smakrą aukštyn. Jei darote dirbtinį kvėpavimą „iš burnos į nosį”, ranką uždėkite ant nukentėjusio smakro – spausdamas nykščiu, neleiskite jam prasižioti. Giliai įkvėpkite ir stipriai įpūskite dar deguonies turinčio oro į nukentėjusio nosį ar burną. Pažiūrėkite, ar kito iškvėpimo metu jo krūtinės ląsta nusileido žemyn. Pūsti orą reikia tol, kol pakils gaivinamojo krūtinė, jei ne, vadinasi, įpūstas oras į nukentėjusiojo takus nepateko ir reikia dar kartą patikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Atlikite 4 tokius įpūtimus, jei nukentėjęs nepradėjo savarankiškai kvėpuoti, tęskite dirbtinį kvėpavimą, įpūsdami 12 kartų per minutę, ir tikrinkite pulsą. Panašiai dirbtinis kvėpavimas atliekamas ir vaikams. Atsižvelgiant į vaiko amžių, reikia įpūsti ir atitinkamai mažiau oro. Vaikams įpūtimo dažnis yra maždaug 20-30 kartų per minutę.
Rankinis dirbtinis kvėpavimas. Jei įtariama, kad ligonis apsinuodijęs organiniais fosforo rūgšties eteriais, ventiliuoti „iš burnos į burną” ar „iš burnos į nosį”, yra draudžiama, nes gali apsinuodyti pats gelbėtojas. Tokio dirbtinio kvėpavimo negalima daryti ir sunkių veido traumų atveju – tuomet rekomenduotinas rankinis dirbtinis kvėpavimas. Po nelaimės ištikto žmogaus pečiais pakišama suvyniota antklodė, jo rankos sukeliamos į viršų. Atsiklaupkite, abu delnus ištiestais pirštais uždėkite ant nukentėjusio krūtinės ląstos (abiejų rankų nykščiai turi būti uždėti lygiagrečiai nukentėjusio krūtinkauliui, o visų kitų pirštų gabaliukai – ant šonkaulių lankų). Tuomet ištiestomis rankomis stipriai spauskite krūtinės ląstą ir skaičiuokite: „dvidešimt vienas, dvidešimt du”, po to staiga atitraukite rankas ir nukentėjęs automatiškai turėtų įtraukti šiek tiek oro. Tačiau rankinis kvėpavimas turėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais, nes šiuo būdu nukentėjęs gauna nepakankamai deguonies. Greitosios pagalbos brigadai atvykus, dirbtinė plaučių ventiliacija tęsiama aparatais. Jei nukentėjęs nepradeda kvėpuoti ir neplaka jo širdis, t.y. Jūs neužčiuopiate pulso ant kaklo šalia gerklų (Adomo obuolio), nejaučiate širdies plakimo, uždėję savo delną ties kairiuoju krūtinkaulio kraštu, reikia pradėti išorinį širdies masažą. Jei nukentėjęs kvėpuoja pats, nors ir labai silpnai, o ant kaklo šalia gerklų pulso nečiuopiate, taip pat pradėkite išorinį širdies masažą.
